Tada pamačiau angelą, nužengusį iš dangaus,
laikydamas rankoje raktą nuo bedugnės ir sunkią grandinę.
Jis paėmė drakoną, senovės gyvatę, kuri yra velnias arba šėtonas,
ir surišo jį tūkstančiui metų ir įmetė į bedugnę,
kurį jis užrakino ir užantspaudavo, kad nebegalėtų
suklaidins tautas, kol pasibaigs tūkstantis metų.
Po to jis turi būti trumpam paleistas.

Tada pamačiau sostus; ant jų sėdintiems buvo patikėtas teismas.
Taip pat mačiau sielas tų, kuriems buvo nukirstos galvos
už jų liudijimą apie Jėzų ir už Dievo žodį,
ir kurie negarbino žvėries ar jo atvaizdo
taip pat nebuvo priėmę jos ženklo ant kaktos ar rankų.
Jie atgijo ir karaliavo su Kristumi tūkstantį metų.
(Apr 20:1-4, Penktadienio pirmasis Mišių skaitymas)

TAI Ko gero, joks Šventasis Raštas nėra plačiau aiškinamas, uoliai ginčijamas ir netgi skaldantis, kaip ši Apreiškimo knygos ištrauka. Ankstyvojoje Bažnyčioje žydai atsivertę tikėjo, kad „tūkstantis metų“ reiškia Jėzaus atėjimą pažodžiui viešpatauti žemėje ir įkurti politinę karalystę tarp kūniškų pokylių ir švenčių.^[1]„...kas tada vėl prisikels, mėgausis besaikiais kūniškais pokyliais, kuriuose gausu mėsos ir gėrimų, kad ne tik šokiruotų nuosaikų jausmą, bet netgi pranoktų patį patiklumą. (Šv. Augustinas, Dievo miestas, Bk. XX, Ch. 7) Tačiau Bažnyčios tėvai greitai panaikino šį lūkestį, paskelbdami jį erezija – tai, ką mes vadiname šiandien. millenarianizmas ^[2]matyti Milenarizmas - kas tai yra ir ne ir Kaip prarasta era.Skaityti toliau →