DABAR MASĖS SKAITYMŲ ŽODIS
trečiadieniui, 1 m. vasario 2017 d
Liturginiai tekstai čia
Petro neigimas, autorius Michael D. O'Brien
IT šiek tiek stebina, tikrai. Pakalbėję su stulbinančia išmintimi ir atlikę galingus poelgius, stebėtojai galėjo tik pasišaipyti ir pasakyti: „Ar jis ne stalius, Marijos sūnus?“
Ir jie ant jo įsižeidė. (Šiandienos Evangelija)
Tas pats Dailidė ir šiandien kalba su stulbinančia išmintimi ir atlieka galingus darbus visame pasaulyje per savo mistinį kūną – Bažnyčią. Tiesa ta, kad visur, kur Evangelija buvo priimta ir įtraukta per pastaruosius 2000 metų, ji pakeitė ne tik širdis, bet ir ištisas civilizacijas. Iš šio glėbio Tiesa, gėris ir grožis sužydėjo. Menas, literatūra, muzika ir architektūra pasikeitė, o ligonių priežiūra, jaunų žmonių švietimas ir vargšų poreikiai pasikeitė.
Revizionistai bandė iškraipyti istorinius faktus, todėl atrodo, kad Bažnyčia sukūrė „tamsiuosius amžius“ per patriarchalinę priespaudą, dėl kurios masės buvo neišmanančios ir priklausomos. Tiesą sakant, krikščionybė pakeitė Europą, iš kurios kilo ne tik civilizuota kultūra, bet ir daugybė šventųjų. Tačiau XVI amžiaus vyrai, išdidūs, buvo „įžeisti“ Bažnyčios, įžeisti savo tikėjimo žmogumi, kuris, jų teigimu, prisikėlė iš numirusių ir suteikė jiems moralinę galią vadovauti žmonių ir tautų sieloms. Juos įžeidė prastuomenės pamaldumas, savo įsitikinimus nuvertęs prietarais ir kvailomis fantazijomis.
Ne, šie vyrai buvo tikri „apsišvietę“. Jie tikėjo, kad per filosofiją, mokslą ir protą jie gali sukurti utopiją, kurioje žmonija nebūtų saistoma slopinančios moralės, o veikiau vadovautųsi savo šviesa ir etosu; kur „žmogaus teisės“ išstumtų įsakymus; kur religija užleistų vietą racionalizmui; ir kur mokslas atvertų neribotas galimybes žmogaus kūrybiškumui, jei ne durys į nemirtingumą.
Tačiau po 400 metų užrašas yra ant sienos.
Žmonija turi verkti ir dabar pats laikas verkti... Net ir šiandien, po antrojo kito pasaulinio karo nesėkmės, galbūt galima kalbėti apie trečią karą, kariautą pamažu, nusikaltimais, žudynėmis, sunaikinimu. -POPEŽIUS PRANCŪZIS, homilija, 13 m. rugsėjo 2014 d. "The Telegraph"
Šventasis Paulius, regis, kalbėjo apie šiuos laikus, tarsi matytų suspaustą praėjusių keturių šimtmečių versiją ir kaip susiklostys „įžeistųjų“ ateitis.
...nors jie pažinojo Dievą, jie nesuteikė jam šlovės kaip Dievui ir nedėkojo. Vietoj to, jie tapo tuščiais savo samprotavimais, o jų beprasmis protas buvo aptemęs. Teigdami esą išmintingi, jie tapo kvailiais... Todėl Dievas per jų širdžių geismus atidavė juos nešvarumams, kad abipusiai degraduotų jų kūnas. Jie iškeitė Dievo tiesą į melą ir gerbė bei garbino tvarinį, o ne kūrėją. (Romiečiams 1:21–22, 24–25)
Kada nors istorikai atsigręžę pasakys, kad taip buvo mūsų laikais, „mirties kultūros“ laikais, kurie buvo tikri tamsieji amžiai kai negimusieji, ligoniai ir pagyvenę žmonės nebebuvo vertinami; kai buvo visiškai išnaudojamas sekso orumas; kai moterų moteriškumas buvo suvyriškintas, o vyrų – moteriškumas; kai buvo atsisakyta medicinos etikos ir iškreipti mokslo tikslai; kai tautų ekonomika buvo suklaidinta ir tautų ginklai nepateisinami.
Galbūt, tik galbūt tai yra Dievas dabar įsižeidęs.
Aš turėjau viziją apie Jėzaus ranką, iškeltą virš pasaulio, pasiruošusį jį smogti. Viešpats davė man skaitymo, kad galėtume skaityti, apmąstyti ir pakeisti savo gyvenimo kelią, kol dar turime laiko atsiversti ir būti gerais žmonėmis:
Vargas tiems, kurie blogį vadina gėriu, o gėrį blogiu, kurie pakeičia tamsą į šviesą ir šviesą į tamsą, kurie karčią pakeičia į saldų, o saldų į karčią! Vargas tiems, kurie yra išmintingi savo akyse ir protingi savo atžvilgiu! Vargas čempionams geriant vyną, narsiems maišant stiprųjį gėrimą! Tiems, kurie išteisina kaltuosius už kyšį, o iš teisingo žmogaus atima teises! Taigi, kaip ugnies liežuvis laižo ražienas, kaip liepsnoje džiūsta sausa žolė, taip jų šaknys supuvės, o žiedai išsibarstys kaip dulkės. Jie atmetė kareivijų Viešpaties įstatymą ir paniekino Izraelio Šventojo žodį. Todėl VIEŠPATIES rūstybė užsidega prieš savo tautą, jis pakelia ranką, kad ją smogtų. Kai drebės kalnai, jų lavonai bus kaip šiukšlės gatvėse. Dėl viso to jo pyktis neatsigręžia, o ranka vis dar ištiesta (Izaijo 5:20-25). — Jėzaus apsireiškimas Edsonui Glauberiui iš Itapirangos, Brazilijos; 29 m. gruodžio 2016 d.; Arkivyskupas Carillo Gritti iš Itacoatiara IMC patvirtino antgamtinį apsireiškimų pobūdį 2009 m. gegužės mėn.
Kitą dieną kažkas feisbuke man parašė sakydamas: „Vienintelis apčiuopiamas dalykas, kurį pasiekia religija, yra aiškiai akivaizdus – karas ir neapykantos nusikaltimai“. Į tai aš atsakiau: „Kuris iš Jėzaus mokymų skatina „karą ir neapykantos nusikaltimą“? Atsakymo nebuvo.
Amerikoje nėra šimto žmonių, kurie nekenčia Katalikų bažnyčios. Yra milijonai žmonių, kurie nekenčia to, ką jie klaidingai laiko Katalikų bažnyčia – tai, žinoma, visai kas kita. – Dievo tarnas arkivyskupas Fultonas Sheenas, įžanga Radijo atsakymai t. 1, (1938) ix psl
…todėl aš manau, kad Dievas buvo toks kantrus šiai kartai, kuri iš tikrųjų yra „tamsos tauta“. [1]plg. Mato 4:16
Ir vis dėlto per Jėzaus, kuris yra Tėvo atvaizdas, gyvenimą ir apreiškimą mes gauname naują ir gilesnį Dievo meilės mums supratimą. Net kai ateis Jo teisingumas, tai taip pat yra gailestingumas.
Mano sūnau, nežiūrėk lengvabūdiškai į Viešpaties drausmę ir neprarask drąsos, kai tave baudžia. Nes Viešpats drausmina tą, kurį myli, ir baudžia kiekvieną sūnų, kurį priima. (Šiandien pirmasis svarstymas)
Galbūt mes Krikščionys yra įžeisti Dievo ir šiandien... įžeisti dėl dažno Jo tylėjimo, įžeisti dėl mūsų kančių, įžeisti dėl neteisybių, kurias Jis leidžia pasaulyje, įžeisti dėl Bažnyčios narių silpnumo ir skandalų ir t.t. Tačiau jei esame įžeisti, tai dažniausiai yra dėl vienos iš dviejų priežasčių. Pirma, mes nepriėmėme nuostabios, bet siaubingos tikrovės sukurtas pagal Dievo paveikslą, mes turime laisvą valią, kurią galime panaudoti gėriui ar blogiui. Mes dar neprisiėmėme atsakomybės už save. Antra, mes vis dar neturime pakankamai gilaus tikėjimo, kad pasitikėtume, jog istorijos eigoje Dievas viską daro į naudą tiems, kurie jį myli. [2]plg. Rom 8, 28
Jis buvo nustebintas jų netikėjimo. (Šiandienos Evangelija)
Net ir dabar, kai Viešpaties ranka, regis, nusileis į šį maištingą pasaulį, turime pasitikėti, kad, kad ir kokias kančias Jis leistų žmogui pjauti iš to, ką pasėjo, jis vis dar mus myli.
Kaip tėvas gailisi savo vaikų, taip VIEŠPATS gailisi tų, kurie jo bijo, nes žino, kaip mes esame sukurti. jis prisimena, kad mes esame dulkės. (Šiandienos psalmė)
Tuo metu bet kokia drausmė atrodo ne džiaugsmo, o skausmo priežastis, tačiau vėliau ji atneša taikų teisumo vaisių. tiems, kurie jo mokomi. (Pirmasis svarstymas)
SUSIJUSIŲ SVARBU
Ši ministerija veikia jūsų parama. Į sveikatą!
Kelionė su Marku Šios Dabar Žodis,
spustelėkite žemiau esančią juostą prenumeruoti.
Jūsų el. Paštas nebus bendrinamas su niekuo.
