Pasišventusi širdis, Lea Mallett
KAS ŽINOTINA PRIEŠ Švč. Sakramentą, girdėjau:
Kaip trokštu pamatyti tavo širdį sprogus! Bet tavo širdis turi būti pasirengusi mylėti taip, kaip aš. Kai esi smulkmeniškas, vengdamas akių kontakto su šiuo asmeniu ar susitikimo su tuo, tavo meilė tampa pirmenybe. Tai iš tikrųjų nėra meilė, nes jūsų gerumas kitiems baigiasi savimeile.
Ne, mano vaikeli, meilė reiškia išleisti save net savo priešams. Ar tai nėra meilės matas, kurį parodžiau ant Kryžiaus? Ar ėmiausi tik rykštės, ar spyglių, ar Meilė visiškai išsekino save? Kai tavo meilė kitam yra savęs nukryžiavimas; kai tai tave lenkia; kai dega kaip rykštė, kai perveria tave kaip spygliai, kai palieka pažeidžiamą - tada tu tikrai pradėjai mylėti.
Neprašykite manęs išvesti jus iš dabartinės padėties. Tai meilės mokykla. Išmokite mylėti čia, ir būsite pasirengę pereiti prie meilės tobulumo. Tegul Mano perverta Šventoji Širdis būna tavo vedlys, kad ir tu sprogtum gyva meilės liepsna. Nes savimeilė užgauna jumyse esančią Dieviškąją meilę ir daro šaltą širdį.
Tada mane nuvedė prie šio Rašto:
Kadangi apsivalėte paklusdami tiesai už nuoširdžią abipusę meilę, mylėkite vienas kitą stipriai iš tyros širdies. (1 Petro 1:22)
GYVENAMOS MEILĖS LIETUVOS
Mes esame tomis dienomis, kai:
... dėl didėjančio piktadarystės daugelio meilė sušals. (Mato 24:12)
Priešnuodis šiai griežtai nevilčiai yra ne daugiau programų.
Hvieni žmonės gali atnaujinti žmoniją. —POPE Jonas Paulius II, Žinutė pasaulio jaunimui, Pasaulinė jaunimo diena; n. 7; Kelnas, Vokietija, 2005 m
„Programa“ turi tapti a lnegyva meilės liepsna!—Siela, uždeganti ugnį kitų širdyse, nes norėjo pakelti kryžių, išsižadėti savęs ir sekti mūsų Viešpaties kančios pėdomis. Tokia siela tampa a Gyvenimas gerai meilės, nes nebe jis gyvena (savo noru), bet per jį gyvena Jėzus.
Koks tavo kryžius? Silpnybės, dirginimas, reikalavimai ir nusivylimas, kurį aplinkiniai jums pateikia kiekvieną dieną. Tai sudaro kryžių, ant kurio turite gulėti. Jų žeidžiantys veiksmai yra ilgas rykštė, kuri plaka, jų žodžiai - dygstantys spygliai, nepaisoma duriamų nagų. Žaizdos, kuri žaizdoja, yra tarsi Dievo nebuvimas, kuris jus iš viso išgelbėtų: "Kodėl tu mane apleidai?"Tuo metu išbandymas atrodo beprasmis ir kvailas. Iš tiesų, Kryžius yra kvailumas pasauliui, bet tiems, kurie jį priima, - Dievo išmintis. Tam, kuris ištveria, malonės prisikėlimas srautai ir tai gali pakeisti aplinkinį pasaulį.
Deja, mes dažniau esame panašūs į apaštalus Getsemanės sode. Jėzus buvo paimtas jėga - vis dėlto būtent apaštalai pabėgo, kai atsirado pirmasis vargo ženklas! O Viešpatie, pasigailėk ... matau juose savo sielą. Kaip galėčiau užkariauti instinktą bėgti nuo kančios?
MEILĖS ŠIRDIS
Atsakymas slypi būtent tame, kuris tai padarė ne pabėk - mylimasis apaštalas Jonas. Galbūt jis iš pradžių pabėgo, bet vėliau jį randame drąsiai stovintį po Kryžiumi. Kaip?
Vienas iš jo mokinių, kurį mylėjo Jėzus, gulėjo šalia Jėzaus krūtinės. (Jono 13:23)
Jonas nebėgo, nes klausėsi Jėzaus širdies plakimo. Jis išmoko Dieviškojoje krūtyje mokymo programa meilės mokyklos: Gailestingumas. Studentas Jonas išgirdo atgarsį savo sieloje apie didžiulį likimą visiems, sukurtiems pagal Dievo paveikslą: atspindi paties Viešpaties gailestingumą. Taigi, mylimasis apaštalas neišmušė kardu į vyriausiojo kunigo sargybą. Vietoj to, jo buvimas po Kryžiumi tapo pirmuoju Bažnyčios gailestingumo veiksmu, paguodžiančiu sumuštą ir apleistą Viešpatį kartu su Motina. Jono paties com-aistra tekėjo iš mokyklos, kurioje jis buvo mokomas.
Taip, yra dvi šios mokyklos dalys - žinios ir pritaikymas. Malda yra stalas, prie kurio mokomės mokymo programos, o Kryžius yra laboratorija, kurioje pritaikome tai, ką išmokome. Jėzus tai padarė „Getsemanėje“. Ten, ant kelių, prie maldos stalo, Jėzus pasilenkė prie savo Tėvo širdies ir maldavo, kad ištrauktų kančios taurę. Tėvas atsakė:
Gailestingumas…
Tuo mūsų Gelbėtojas atsistojo ir tarsi pasiūlė save kančios laboratorijoje, meilės mokykloje.
MŪSŲ Žaizdomis.
Gavęs tą Raštą iš 1 Petro, išgirdau paskutinį žodį:
Per jusu žaizdos, sujungtos su manimi, daugeliui pasveiks.
Kaip? Per mūsų liudijimas. Mūsų liudijimas kitiems atskleidžia žaizdas ir nagus, kuriuos nešiojome dėl Kristaus. Jei patyrei juos noriai, įžengdamas į kapo tamsą, tada ir tu atsirasi su tokiomis žaizdomis kaip mūsų Viešpats, kurios dabar užuot kraujavusios, spindi tiesos ir galios šviesa. Tada kiti, jūsų liudijimu, gali suabejoti pirštais į jūsų auskarą ir, kaip Tomas, sušukti:Mano Viešpatie ir mano Dieve!„kai jie atranda jumyse gyvenantį Jėzų, degantį ir šokantį į savo širdį kaip a gyva meilės liepsna.
Iš čia turi išeiti „kibirkštis, kuri paruoš pasaulį [Jėzaus] paskutiniam atėjimui (Šv. Faustinos dienoraštis, 1732). Šią kibirkštį reikia uždegti Dievo malone. Šią gailestingumo ugnį reikia perduoti pasauliui. —POPANAS Jonas Paulius II, Dieviškojo gailestingumo bazilikos pašventinimas, Krokuva, Lenkija, 2002 m.
Jie užkariavo [brolių kaltintoją] Avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu; meilė gyvenimui jų neatbaidė nuo mirties. (Apr 12:11)
Džiaugiuosi savo kančiomis dėl tavęs, o savo kūnu užpildau tai, ko trūksta Kristaus kančioms dėl jo kūno, kuris yra bažnyčia .. (Kol 1, 24)
Pasaulis man buvo nukryžiuotas, o aš pasauliui. (Gal 6:14)
Mes ... visada nešiojame kūne mirštantį Jėzų, kad Jėzaus gyvenimas taip pat galėtų pasireikšti mūsų kūne. (2 Kor 4, 8–10)
