Išduoti Žmogaus Sūnų

DABAR MASĖS SKAITYMŲ ŽODIS
16 m. balandžio 2014 d
Didžiosios savaitės trečiadienis

aBU Petras ir Judas Kristaus kūną ir kraują gavo per paskutinę vakarienę. Jėzus iš anksto žinojo, kad abu vyrai jį neigs. Abu vyrai tai darė vienaip ar kitaip.

Šėtonas įžengė tik į vieną žmogų:

Paėmęs kąsnį, šėtonas įėjo į [Judą]. (Jono 13:27)

Taigi šios dienos Evangelijoje Jėzus sako:

Vargas tam žmogui, kuris išduoda Žmogaus Sūnų.

Tarp Petro ir Judo yra didžiulis skirtumas. Petras visa širdimi norėjo mylėti Viešpatį. „Kam man eiti,“, - kartą pasakė jis Jėzui. Bet užuot eidamas pas Viešpatį, Judas sekė savo kūnu, išmainydamas Kristaus meilę į trisdešimt sidabrinių. Petras išsižadėjo Kristaus iš silpnumo; Judas Jį išdavė iš valios.

Kas aš esu? Tai yra klausimas, kurį turime užduoti kiekvienas prieš priimdami Šventąją Komuniją. Kiek žmonių šiandien priima Kristaus Kūną ir Kraują nė akimirkai nesusimąstydami apie tai, ką jie gauna? Kiek tai svarbu? Šventasis Paulius rašo:

Žmogus turi ištirti save, valgyti duoną ir gerti taurę. Kiekvienas, kuris valgo ir geria neįskirdamas kūno, valgo ir geria savo nuosprendį. (1 Kor 11, 28–19)

Jis netgi pažymi, kad daugelis „serga ir negali, o nemaža dalis miršta“, nes nepriėmė Jėzaus vertai! Turime stabtelėti ir nuoširdžiai apmąstyti, kaip artėjome prie Eucharistijos ir ar esame malonės būsenoje, ar ne:

Kiekvienas, kuris nori priimti Kristų eucharistinėje komunijoje, turi būti malonės būsenoje. Kiekvienas, žinantis, kad nusidėjo mirtinai, neturi priimti komunijos, nepriėmęs išlaisvinimo atgailos sakramente. -Katalikų bažnyčios katekizmas, n. 1415 m

Judas išdavė Kristų už pinigus. Tai buvo stabmeldystės nuodėmė. Šią Didžiąją savaitę turime ištirti savo širdis ir išpažinti bet kokią sunkią nuodėmę, kad nepasiliktume kapo tamsoje, o prisikeltume su Kristumi.

Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Jūs negalite valgyti Viešpaties stalo ir demonų stalo. (1 Kor 10:22)

Kita vertus, žinok, kad Jėzus būtent tave kviečia prie Gailestingumo stalo nes savo silpnumo. Kad jūsų kasdienės švelnios nuodėmės ir kaltės niekada neatitrauktų jūsų nuo altoriaus, bet vestų jus į gilesnį nuolankumą ir apleistumą prieš Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmes. Kaip Petras, kuris tris kartus sušuko: „Viešpatie, tu žinai, kad aš tave myliu! Ir galime pridurti: „...bet aš tokia silpna. Pasigailėk manęs“.

Tokia nuolanki ir atgailaujanti siela Jėzus niekada nenusigręžia, bet maitina, maitina ir stiprina savo Kūnu ir Krauju. Taigi jis, o ne šėtonas, įeina į širdį.

Viešpats DIEVAS yra mano pagalba, todėl nesu gėda... Žiūrėk, Viešpats DIEVAS yra mano pagalba... (Pirmas skaitymas)

Aš šlovinsiu Dievo vardą giesme ir šlovinsiu jį dėkodamas: „Žiūrėkite, nuolankieji, džiaukitės! jūs, kurie ieškote Dievo, teatgyja jūsų širdys! Nes VIEŠPATS išklauso vargšų, o savųjų, kurie yra sukaustyti, neatstumia”. (Psalmė)