Kaina nuo Kristaus kančia
COMFORT. Kur Biblijoje sakoma, kad krikščionis turi ieškoti paguodos? Kur net Katalikų Bažnyčios šventųjų ir mistikų istorijoje mes matome, kad komfortas yra sielos tikslas?
Dabar dauguma jūsų galvojate apie materialų komfortą. Be abejo, tai kelia nerimą šiuolaikinio proto vieta. Bet yra kažkas giliau ...
KRISTO MINTA
Nedaugelis krikščionių nebežino, kaip kentėti, or ką daryti su kančia.
Tuo noriu kentėti kitų neteisybę ir patį gyvenimą. Ir jei krikščionys nežino kančios vertės ir prasmės, tada nustoja būti ta auka, kuri…
...užbaigti tai, ko trūksta Kristaus kančioms dėl jo kūno, ty Bažnyčios. (Kol 1:24)
Šio kolektyvo kainą mūsų kolektyvinėje atmintyje galima įvertinti sielos.
"Tiksliai“ – sako velnias. Jei jis gali priversti Kristaus Kūną pamiršti, kad esame piligrimai kelionėje – kelionėje, kuri prasideda paimant kryžių ir baigiasi ego nukryžiavimu – tada jis laimėjo lemiamą pergalę. Tačiau tai pergalė, kuri paprastai būna trumpalaikė: persekiojimas yra įprastas būdas, kuriuo Dievas „pažadina“ Bažnyčios atminimą: kad mes egzistuojame mylėdami taip, kaip mus mylėjo Kristus.
Jėzus neatėjo įkurti kaimo klubo, vadinamo Katalikų bažnyčia. Jis atėjo grobdamas mus nuo tikrojo ir dabartinio amžino pasmerkimo pavojaus, gundydamas nuodėmę. Jis, vadovas, tai padarė žiauriai žudydamas kryžių. Tuomet Bažnyčia, Jo kūnas, yra rankos ir kojos, kuriomis Jėzus sakramentiškai ir matomai prieina. Taigi, jei Galva praeis per Kalvariją, ar Kūnas bus nepagailėtas?
MEILĖS MINTA
Jei nuo Jo žaizdų mes pasveiksime (1 Pt 2, 24)- ir mes esame Kristaus Kūnas - tada jis yra mūsų žaizdomis kad pasaulis bus išgydytas. Nes Kristus gydys mus.
Pats Jėzus per juos iš rytų į vakarus siuntė šventą ir neišdildomą amžinojo išganymo skelbimą. (Mk 16:20, trumpesnė pabaiga; NAB)
Bet mūsų žaizdos ... tos kančios, kurias mums padarė kiti, ir gyvenimo žiaurumai yra veiksmingos tik tada, kai jas priimame su meile ir dėl meilės. Dievui is meilė, o kai ką nors darome su meile, tai Dievas tada perteikia kad veiksmas į malonė. Taip mes dalyvaujame ir užbaigiame tai, ko trūksta programai taikymas Kristaus aukos.
Tačiau jei iš mūsų žaizdų liejasi ne meilė, o kartumas, pyktis, gynybiškumas, smulkmeniškumas, skundai ir savęs gailėjimasis, tai mūsų žaizdos kitų neužgydys. Jie apnuodys sielas ir paliks jas dar labiau nusivylusias, dar labiau pasimetusias ieškant Kristaus. Dėl šios priežasties Petras sako:
... kadangi Kristus kentėjo kūnu, apsiginkluok tuo pačiu požiūriu. (1 Pt 4, 1)
Nesijausk patogiai – „nukryžiuok“ – pasirengusi tarnauti. Šiame gyvenime mes visi kenčiame. Bet krikščionio požiūris yra „Kentėsiu dėl savo brolio. Aš prisiimsiu jo naštą. Nepaisysiu jo ydų. Aš leisiu savo meilei apimti daugybę nuodėmių.„Tokia meilė griauna kunigaikštystes ir galias!
... panaikindamas mus siejančią jungtį ... jis taip pat pašalino ją iš mūsų vidurio, prikišdamas prie kryžiaus; niekinant kunigaikštystes ir galias ... (Kol 2, 14–15)
Būtent tokios meilės siekia pasaulis ... tokio tipo siela ... šventieji, kurie tampa prieštaravimo požymiai pasaulyje:
Aš tave mylėsiu, neskaičiuodama išlaidų. Aš leisiu tau apgauti mane savo žodžiais, trypti savo pasididžiavimu, apkrauti savo ydomis, nukryžiuoti savo nejautrumu, apleisti mane tamsos kape savo nelojalumu. Aš atsakysiu su šypsena; Laikysiu liežuvį; Aš pateiksiu jūsų poreikius prieš mano. Aš apims neteisingumą savo kūne dėl jūsų ir dėl to, ko Dievas nori panaudoti mano kančią.
Ak! Tokia meilė šiais laikais yra reta. Kaip pasaulis trokšta pamatyti tokį veidą, kuris yra Kristaus veidas. Ir kai randame tokį ... kaip Motina Teresė, Maksimilianas Kolbe ar Jonas Paulius II, visas pasaulis susirenka liūdėti dėl jų praeities, nesvarbu, ar dabar, ar po kelių dešimtmečių.
Tačiau nestovėkime gedinčiųjų eilėje, verkdami dėl savęs ir savo netekties. Dėl ko gedime ne dėl jose gyvenusio Kristaus? Kodėl pasaulis gajus, jei ne dar vienas žvilgsnis į tą Vilties, kurios mes visi ilgimės? Kur jie vėl pamatys Jį, jei ne mūsų veiduose, žodžiuose, tyloje, kantrybėje, pasiaukojime, švelnume, nore atleisti?
Kiekvieną kartą, kai mes taip mylime, tai mus sužeidžia. Bet tai gydo pasaulį.
Didesnėje meilėje nėra žmogaus nei šis, kad vyras atidavė savo gyvybę už savo draugus ... (John 15: 13)
Jei žodis nepasikeitė, tai pavers kraujas. —POPOS JONAS PAULAS II, iš eilėraščio Stanislovas
Spauskite čia norėdami Atsisakyti or Prenumeruok į šį leidinį.
