
Kai laisvė būti kūrybiškam tampa laisve susikurti save,
tada būtinai paneigiamas pats Kūrėjas ir galiausiai
žmogui taip pat atimamas jo, kaip Dievo kūrinio, orumas,
kaip Dievo atvaizdas, esantis jo esme.
... atsisakius Dievo, išnyksta ir žmogaus orumas.
—POPE BENEDICT XVI, kalėdinis kreipimasis į Romos kuriją
21 m. Gruodžio 20112 d. vatikanas.va
IN klasikinę „Imperatoriaus naujų drabužių“ pasaką į miestą ateina du apgavikai ir pasiūlo pinti naujus imperatoriaus drabužius, tačiau pasižymintys ypatingomis savybėmis: drabužiai tampa nematomi ir nekompetentingiems, arba kvailiems. Imperatorius samdo vyrus, tačiau, žinoma, jie apsirengė, kai apsimeta jį rengiančiais. Tačiau niekas, įskaitant imperatorių, nenori pripažinti, kad nieko nemato ir todėl laikomas kvailu. Taigi visi trykšta puikiais drabužiais, kurių nemato, o imperatorius eina gatvėmis visiškai nuogas. Galiausiai mažas vaikas sušunka: „Bet jis visiškai nieko nedėvi!“ Vis dėlto suklaidintas imperatorius ignoruoja vaiką ir tęsia jo absurdišką procesiją.Skaityti toliau →