KALĖDOS pasibaigė? Galėtumėte pagalvoti taip pagal pasaulio standartus. „Į viršų keturiasdešimt“ pakeitė kalėdinę muziką; pardavimo ženklai pakeitė papuošalus; šviesos pritemdytos ir eglutės spardytos į kelkraštį. Bet mums, kaip katalikams krikščionims, vis dar esame a kontempliatyvus žvilgsnis prie žodžio, kuris tapo kūnu - Dievas tapo žmogumi. Arba bent jau taip turėtų būti. Mes vis dar laukiame Jėzaus apreiškimo pagonims, tiems magams, kurie iš toli keliauja pamatyti Mesiją, kuris turi „ganyti“ Dievo tautą. Ši „epifanija“ (minėta šį sekmadienį) iš tikrųjų yra Kalėdų viršūnė, nes ji atskleidžia, kad Jėzus nebėra „tik“ žydams, bet kiekvienam tamsoje klajojančiam vyrui, moteriai ir vaikui.
Ir štai dalykas: Magai iš esmės buvo astrologai, vyrai, kurie ezoterinių žinių ieškojo žvaigždėse. Nors jie nežinojo tiksliai kas 
jie ieškojo – tai yra savo Gelbėtojo – ir jų metodai buvo žmogiškosios ir dieviškosios išminties mišinys, jie vis tiek Jį ras. Tiesą sakant, juos sujaudino Dievo kūrinija ženklai kad pats Dievas sąmoningai parašė visatoje, kad skelbtų savo dieviškąjį planą.
Matau jį, nors ne dabar; Stebiu jį, nors ir ne arti: žvaigždė pakils nuo Jokūbo, skeptras pakils nuo Izraelio. (Skaičius 24:17)
Aš randu tiek daug vilčių. Tarsi Dievas per išmintus pasakytų:
Jūsų vizija, žinios ir religija šiuo metu gali būti netobulos; tavo praeitį ir dabartį gali sugadinti nuodėmė; tavo ateitis aptemdyta netikrumo... bet aš suprantu, kad tu nori Mane rasti. Ir štai, štai aš. Ateikite pas mane visi, kurie ieškote prasmės, ieškote tiesos, ieškote ganytojo, kuris jus vestų. Ateikite pas mane visi, kurie šiame gyvenime esate pavargę keliautojai, ir aš jus pailsėsiu. Ateikite pas Mane visi, praradę viltį, kurie jaučiatės apleisti ir nusivylę, ir pamatysite, kad manęs laukiu meilės kupinu žvilgsniu. Nes aš esu Jėzus, tavo Gelbėtojas, kuris taip pat atėjo tavęs surasti...
Jėzus neatskleidė savęs tobuliesiems. Juozapui reikėjo nuolatinio vadovavimo per angeliškus sapnus; piemenys dvokiančiais darbo drabužiais rinkosi prie ėdžios; o Magai, žinoma, buvo pagonys. Ir tada yra tu ir aš. Galbūt išgyvenote šias Kalėdas išsiblaškęs nuo viso maisto, kompanijos, vėlyvų vakarų, Bokso savaitės išpardavimų, pramogų ir t. t. ir jaučiatės tarsi „pražiopsojote“ viso to esmę. Jei taip, tai šiandien priminkite sau laimingą tiesą, kad Jėzus nepateko į Egipto tremtį. Ne, Jis laukia, kol atsiskleis tau šiandien. Jis taip pat palieka jums „ženklus“ (tokius kaip šis raštas), rodančius, kur Jis yra. Viskas, ko reikia, yra jūsų troškimas, jūsų noras ieškoti Jėzaus. Galite melstis maždaug taip:
Viešpatie, kaip Magai, aš daug laiko praleidau klajodamas po pasaulį, bet noriu tave surasti. Tačiau kaip piemenys ateinu su savo nuodėmės dėmėmis; kaip Juozapas, aš ateinu su baimėmis ir išlygomis; kaip smuklininkas, aš taip pat nepadariau tau vietos savo širdyje, kaip turėjau. Bet aš vis tiek ateinu, nes Tu, Jėzau, lauki manęs tokio, koks esu. Taigi, aš ateinu prašyti jūsų atleidimo ir jus garbinti. Ateinu tau paaukoti aukso, smilkalų ir miros: tai yra mažo tikėjimo, meilės ir aukų, kurias turiu... kad dar kartą atiduočiau tau visa, kas esu. O Jėzau, nepaisyk mano dvasios neturto ir paimk tave į mano vargšą glėbį, priimk mane į savo širdį.
Pažadu, jei šiandien išsiruošite kaip magai kad Savotiška širdimi ir nuolankumu, Jėzus ne tik priims tave, bet ir apvainikuos tave sūnumi ar dukra.[1]„Atgailaujančios, nuolankios širdies, o Dieve, tu nepaniekinsi“. (Psalmė 51:19) Tam Jis atėjo. Dėl to Jis šiandien laukia jūsų apsilankymo... nes Kalėdos niekada nesibaigia.
Dievo ilgesys sugriauna mūsų niūrią kasdienybę ir skatina imtis pokyčių, kurių norime ir kurių mums reikia. – POPEŽIUS PRANCŪZIS, Homilija Epifanijos iškilmėms, 6 m. sausio 2016 d.; Zenit.org
SUSIJUSIŲ SVARBU
Ar palaikysite mano darbą šiais metais?
Palaimink ir padėkok.
Kelionė su Marku Šios Dabar Žodis,
spustelėkite žemiau esančią juostą prenumeruoti.
Jūsų el. Paštas nebus bendrinamas su niekuo.
Išnašos
| ↑1 | „Atgailaujančios, nuolankios širdies, o Dieve, tu nepaniekinsi“. (Psalmė 51:19) |
|---|