„Times Square“ paradas, autorius Aleksandras Chenas
WE gyvena pavojingais laikais. Tačiau mažai kas tai supranta. Aš kalbu ne apie terorizmo, klimato kaitos ar branduolinio karo grėsmę, o apie kažką subtilesnio ir klastingesnio. Tai priešo, kuris jau įsitvirtino daugelyje namų ir širdžių, ir, plintant po visą pasaulį, gali sukelti grėsmingą sunaikinimą:
Triukšmas.
Kalbu apie dvasinį triukšmą. Toks garsas sielai, toks kurtinantis širdį, kad patekęs į kelią uždengia Dievo balsą, sutramdo sąžinę ir apakina akis, kad pamatytum realybę. Tai vienas pavojingiausių mūsų laikų priešų, nes, nors karas ir smurtas kenkia kūnui, triukšmas yra sielos žudikas. O siela, uždariusi Dievo balsą, rizikuoja jo nebegirdėti amžinybėje.
TRIUKŠMAS
Šis priešas visada tykojo, bet galbūt niekada daugiau nei šiandien. Apaštalas Šv. Jonas tai perspėjo triukšmas yra antikristo dvasios pranašas:
Nemyli pasaulio ar pasaulio daiktų. Jei kas myli pasaulį, Tėvo meilės nėra jame. Nes visa, kas yra pasaulyje, jausmingas geismas, akių vilionės ir pretenzingas gyvenimas yra ne iš Tėvo, bet iš pasaulio. Vis dėlto pasaulis ir jo vilionės praeina. Bet kas vykdo Dievo valią, lieka amžinai. Vaikai, tai paskutinė valanda; ir kaip tu girdėjai, kad ateina antikristas, taip dabar atsirado daug antikristų. (1 Jono 2: 15-18)
Kūno geismas, vilionės akims, pretenzingas gyvenimas. Tai yra priemonės, kuriomis kunigaikštystės ir valstybės nukreipia triukšmo sprogimą prieš nieko neįtariančią žmoniją.
Geismo triukšmas
Neįmanoma naršyti internete, vaikščioti per oro uostą ar tiesiog nusipirkti bakalėjos be geismo triukšmo. Vyrai, labiau nei moterys, yra jautrūs tam, nes vyrų cheminė reakcija yra stipresnė. Tai baisus triukšmas, nes į savo kelią traukia ne tik akis, bet ir visą kūną. Netgi šiandien teigti, kad pusiau apsirengusi moteris yra nekukli ar netinkama, sukels sumišimą, jei ne panieką. Vis jaunesniame amžiuje seksualizuoti ir objektyvizuoti kūną tapo socialiai priimtina. Tai nebėra indas, skirtas per kuklumą ir meilę perduoti tiesai apie tai, kas iš tikrųjų yra žmogus, bet tapo garsiakalbiu, skleidžiančiu iškreiptą žinią: kad išsipildymas galiausiai ateina iš sekso ir seksualumo, o ne iš Kūrėjo. Vien tik šis triukšmas, dabar transliuojamas per apkartintus vaizdus ir kalbas beveik visuose šiuolaikinės visuomenės aspektuose, labiau nei bet kuris kitas naikina sielas.
ĮTIKIMO TRIUKŠMAS
Ypač Vakarų šalyse materializmo triukšmas – naujų dalykų viliojimas – pasiekė kurtinantį aukštį, tačiau nedaugelis tam priešinasi. Ipad, ipod, ibooks, iphone, ifashions, pensijų planai.... Net patys pavadinimai atskleidžia galimą pavojų, slypintį už asmeninio komforto, patogumo ir malonumo. Viskas apie „aš“, o ne apie mano brolį, kuriam reikia pagalbos. Gamybos eksportas į trečiąjį pasaulį 
šalys (kurios dažnai sukelia neteisybę per apgailėtinus atlyginimus) sukėlė pigių prekių cunamį, prieš kurį prasidėjo nenumaldomos reklamos bangos, kurios ant prioritetų totemo deda save, o ne savo kaimyną.
Tačiau mūsų dienomis triukšmas įgavo kitokį ir klastingesnį atspalvį. Internetas ir belaidės technologijos nuolatos pateikia daugybę didelės raiškos spalvų, naujienų, paskalų, nuotraukų, vaizdo įrašų, prekių, paslaugų – visa tai per sekundės dalį. Tai puikus blizgesio ir žavesio mišinys, kad sielos būtų susižavėjusios ir dažnai kurčias alkiui ir troškumui savo sieloje transcendentams, Dievui.
Negalime paneigti, kad spartūs mūsų pasaulio pokyčiai taip pat rodo nerimą keliančius susiskaidymo ir traukimosi į individualizmą požymius. Plečiantis elektroninių ryšių naudojimas kai kuriais atvejais paradoksaliai lėmė didesnę izoliaciją… —POPE BENEDICT XVI, kalba Šv. Juozapo bažnyčioje, 8 m. Balandžio 2008 d., Jorkvilis, Niujorkas; Katalikų naujienų agentūra
APSAUGOS triukšmas
Šv. Jonas įspėja apie pagundą „išdidinti gyvenimu“. Tai neapsiriboja vien noru būti turtingu ar žinomu. Šiandien ji vėl susigundė gudresnėmis technologijomis. „Socialinis 
tinklų kūrimas“, nors dažnai padeda susieti senus draugus ir šeimą, taip pat skatina naują individualizmą. Naudojant komunikacijos paslaugas, tokias kaip „Facebook“ ar „Twitter“, tendencija yra iškelti visas mintis ir veiksmus, kad pasaulis matytų, taip skatinant augančią narcisizmo (savęs įsisavinimo) tendenciją. Tai iš tikrųjų tiesiogiai prieštarauja turtingam šventųjų dvasiniam paveldui, kuriame reikia vengti tuščio plepėjimo ir lengvabūdiškumo, nes jie ugdo pasaulietiškumo ir nedėmesingumo dvasią.
Širdies saugojimas
Žinoma, viso šio triukšmo negalima laikyti griežtai blogiu. Žmogaus kūnas ir seksualumas yra Dievo dovanos, o ne gėdinga ar purvina kliūtis. Materialūs dalykai nėra nei geri, nei blogi, jie tiesiog yra ... tol, kol pastatysime juos ant savo širdies altoriaus, paversdami juos stabais. Internetas taip pat gali būti naudojamas visam laikui.
Nazareto namuose ir Jėzaus tarnyboje buvo 
visada foninis pasaulio triukšmas. Jėzus netgi įėjo į „liūtų duobę“, valgydamas su muitininkais ir paleistukais. Bet Jis taip padarė, nes visada laikėsi širdies globa. Šv. Paulius rašė:
Neprisitaikykite prie šio amžiaus, bet perkeiskite savo protą atnaujindami… (Rom 12, 2)
Širdies globa reiškia, kad aš nesu nukreiptas į pasaulio dalykus, nesilaikau jo dievobaimingų būdų, bet prie Karalystės, Dievo būdų. Tai reiškia iš naujo atrasti gyvenimo prasmę ir suderinti savo tikslus su ja ...
... atsikratykime kiekvienos naštos ir nuodėmės, kuri prilimpa prie mūsų, ir atkakliai bėgkime prieš mus glūdinčioje lenktynėje, žiūrėdami į Jėzų, tikėjimo lyderį ir tobulintoją. (Žyd 12: 1–2)
Savo krikšto įžaduose pažadame „atmesti blogio žavesį ir atsisakyti būti pavaldiems nuodėmės“. Širdies globa reiškia vengti to pirmojo lemtingo žingsnio: būti įtrauktam į blogio žavesį, kuris, jei paimame masalą, veda į jo valdymą.
… Kiekvienas, kuris daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas. (Jono 8:34)
Jėzus vaikščiojo tarp nuodėmingų žmonių, bet saugojo savo širdį nesuteptą, nuolat ieškodamas Tėvo valios. Jis vaikščiojo tiesoje, kad moterys buvo ne daiktai, o Jo paties įvaizdžio atspindžiai; tiesa, kad materialūs dalykai turi būti naudojami Dievo šlovei ir kitų labui; ir būdamas mažas, nuolankus ir paslėptas, romus ir švelnios širdies, Jėzus vengė pasaulietinės galios ir garbės, kurią kiti būtų Jam suteikę.
PRIEŽIŪRA POJŪTIMS
Tradiciniame Atgailos akte, kuriuo meldžiamasi per sakramentinę išpažintį, apsisprendžiama „daugiau nenusidėti ir vengti artėjančios nuodėmės progos“. Širdies globa reiškia vengti ne tik pačios nuodėmės, bet ir tų gerai žinomų spąstų, dėl kurių aš pakliūtu į nuodėmę. „Padaryti nėra jokių nuostatų dėl kūno“, – sakė šv. Paulius (žr Tigras narve.) Mano geras draugas sako, kad jis jau daug metų nevalgo saldumynų ir nevartojo alkoholio. „Aš turiu priklausomybę“, - sakė jis. „Jei suvalgau vieną sausainį, noriu viso maišelio“. Gaivinantis sąžiningumas. Žmogus, kuris vengia net artimos nuodėmės progos – ir tu matai laisvę jo akyse.
Geismas
Prieš daugelį metų vedęs bendradarbis geidė pro šalį einančių moterų. Pastebėjęs, kad nedalyvauju, jis prunkštelėjo: „Vis tiek galima pažiūrėti meniu ir neužsisakyti! Bet Jėzus pasakė visai ką kita:
... visi, kurie į geismą žvelgia į moterį, jau svetimavo su ja širdyje. (Mt 5, 28)
Kaip mūsų pornografinėje kultūroje žmogus gali nepatekti į svetimavimo nuodėmę savo akimis? Atsakymas yra atsisakyti meniu 
visi kartu. Viena vertus, moterys nėra daiktai, prekės, kurias reikia turėti. Jie yra gražūs dieviškojo Kūrėjo atspindžiai: jų seksualumas, išreikštas kaip gyvybę teikiančios sėklos talpykla, yra Bažnyčios, kuri yra gyvybę teikiančio Dievo Žodžio talpykla, atvaizdas. Taigi net nekukli apranga ar seksualizuota išvaizda yra spąstai; tai slidus šlaitas, dėl kurio norisi vis daugiau ir daugiau. Taigi, ko reikia, tai išlaikyti akių globa:
Kūno lempa yra akis. Jei jūsų akis sveika, visas jūsų kūnas bus užpildytas šviesa; bet jei tavo akis bloga, visas tavo kūnas bus tamsoje. (Mt 6, 22–23)
Akis yra „bloga“, jei leidžiame jai apakinti „blogio žavesio“: jei leidžiame jai klaidžioti po kambarį, jei naršome žurnalų viršelius, šoninės juostos interneto nuotraukas ar žiūrime nepadorius filmus ar laidas. .
Nukreipk akis nuo gražios moters; nežiūrėk į svetimos žmonos grožį – dėl moters grožio daugelis žūsta, nes jo geismas dega kaip ugnis. (Siracho 9:8)
Taigi reikia ne tik vengti pornografijos, o visų formų nepadorumo. Tai reiškia – kai kuriems tai skaitantiems vyrams – visišką mąstymo apie tai, kaip suvokiamos moterys ir net kaip mes suvokiame save, pasikeitimą – išimtys, kurias pateisiname, iš tikrųjų mus įvilioja ir įtraukia į nuodėmės kančias.
Materializmas
Galima būtų parašyti knygą apie skurdą. Bet Šv. Paulius turbūt geriausiai tai apibendrina:
Jei turėsime maisto ir drabužių, būsime tuo patenkinti. Tie, kurie nori būti turtingi, patenka į pagundą, į spąstus ir į daugybę kvailų bei žalingų troškimų, kurie juos įveda į pražūtį ir pražūtį. (1 Tim 6:8-9)
Mes prarandame širdies priežiūrą, nes visada ieškome kažko geresnio, kito geriausio dalyko. 
Vienas iš įsakymų yra negebėti mano kaimyno dalykų. Priežastis, perspėjo Jėzus, yra ta, kad negalima padalyti savo širdies tarp Dievo ir mammos (nuosavybės).
Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams. Jis arba nekęs vieno, ir mylės kitą, arba bus atsidavęs vienam, o kitą niekins. (Mt 6, 24)
Išlaikyti širdies globą reiškia įgyti didžiąją dalį to, ką mes reikia o ne ką mes nori, ne kaupia, o dalijasi su kitais, ypač vargšais.
Viršutiniai turtai, kuriuos sukaupėte ir kentėjote supūti, kai turėjote juos atiduoti išmaldai vargšams, pertekliniai drabužiai, kuriuos turėjote, ir kuriuos norėjote matyti kandžių suvalgytus, o ne vargšus aprengiančius, ir auksą bei sidabrą, tu pasirinkai nemiegoti tuščiosios eigos, o ne išleidai maistą vargšams, visi šie dalykai, sakau, liudys prieš tave teismo dieną. Šv. Robertas Bellarmine'as, Šventųjų išmintis, Jill Haadels, p. 166
Apsimetimas
Širdies globa taip pat reiškia stebėti mūsų žodžius, turėti mūsų kalbų globa. Nes liežuvis turi galią sukaupti arba sugriauti, sugauti arba išlaisvinti. Dažnai mes kalbame liežuviu iš pasididžiavimo, sakydami (arba rašydami) šį ar tą, tikėdamiesi, kad atrodysime svarbesni nei esame, arba kad patiktume kitiems, sulaukdami jų pritarimo. Kitais atvejais mes tiesiog paleidžiame žodžių sieną, kad linksmintume save tuščiu plepėjimu.
Katalikų dvasingume yra žodis, vadinamas „atsiminimu“. Tai reiškia tiesiog prisiminti, kad aš visada esu Dievo akivaizdoje ir kad Jis visada yra mano tikslas ir visų mano troškimų išsipildymas. Tai reiškia pripažinti, kad Jo valia yra mano maistas ir kad, kaip Jo tarnas, esu pašauktas sekti Juo meilės keliu. Tada prisiminimas reiškia, kad aš „susirenku“, kai praradau savo širdies globą, pasitikėdamas Jo gailestingumu ir atleidimu ir vėl įsipareigoju mylėti ir jam tarnauti. dabartinis momentas visa širdimi, siela, protu ir jėga.
Kalbant apie socialinius tinklus, turime būti atsargūs. Ar nuolanku klijuoti savo nuotraukas, kurios glosto mano tuštybę? Kai aš „tviteryje“ skelbiu kitus, sakau tai, ko reikia, ar ne? Ar aš skatinu apkalbas ar švaistau kitų laiką?
Aš jums sakau, teismo dieną žmonės pateiks sąskaitą už kiekvieną nerūpestingą žodį. (Mt 12, 36)
Pagalvokite apie savo širdį kaip apie krosnį. Tavo burna yra durys. Kiekvieną kartą, kai atidarote duris, išleidžiate šilumą. Kai uždarysite duris, vis prisimindami Dievo akivaizdoje, Jo dieviškosios meilės ugnis vis labiau įkais, kad, atėjus tinkamam momentui, jūsų žodžiai galėtų padėti sukurti, išlaisvinti ir palengvinti kitų išgydymą - šiltas kiti su Dievo meile. Tais laikais, nors mes kalbame, nes tai yra Meilės balsas, jis padeda kurstyti ugnį viduje. Priešingu atveju mūsų ir kitų siela atšąla, kai atidarome duris beprasmiu ar įžūliu plepėjimu.
Amoralumas ar bet koks nešvarumas ar godumas jūsų net neturi būti minimi, kaip ir šventųjų tarpe, jokio nešvankybės, kvailų ar įtaigių kalbų, kurios ne vietoje, o vietoj to padėkos. (Ef 5, 3-4)
PAŠALTINIAI IR TARPININKAI
Širdies globa yra svetima ir priešinga kultūrai. Mes gyvename pasaulyje, kuris skatina žmones eksperimentuoti su daugybe seksualinių veiksmų ir gyvenimo būdo, tinkuoti visame „YouTube“, siekti tapti dainuojančiu ar šokdančiu „stabu“ ir būti „tolerantiškiems“ viskam ir bet kam (išskyrus praktikuojančius katalikus). . Atsisakydamas tokio triukšmo, Jėzus pasakė, kad pasaulio akyse atrodysime keistai; kad jie mus persekiotų, tyčiotųsi, atstumtų ir nekęstų, nes tikinčiųjų šviesa įteisintų tamsą kituose.
Kiekvienas, kuris daro nedorus dalykus, nekenčia šviesos ir neateina į šviesą, kad jo darbai nebūtų matomi. (Jono 3:20)
Taigi širdies globa yra ne kokia pasenusi praėjusių amžių praktika, o nuolatinis, tikras ir siauras kelias, vedantis į dangų. Tik nedaugelis nori to imtis, atsispirti triukšmui, kad išgirstų Dievo balsą, vedantį į amžinąjį gyvenimą.
Nes kur yra jūsų lobis, ten bus ir jūsų širdis ... Įeikite pro siaurus vartus; nes platūs vartai ir platus kelias, vedantis į pražūtį, ir daug kas pro juos įeina. Kokie siauri vartai ir siauras kelias, vedantis į gyvenimą. O tų, kurie jį randa, yra nedaug. (Mt 6:21; 7:13-14)
Meilė pasauliniam turtui yra tam tikra paukščių liepa, kuri įpainioja sielą ir neleidžia jai skristi pas Dievą. —Augustinas iš begemoto, Šventųjų išmintis, Jill Haadels, p. 164
SUSIJUSI Skaitymas:
Ačiū už Jūsų paramą!
