Norėčiau pasidalinti jūsų liudijimu su kitais apie tai, kaip Viešpats palietė jūsų gyvenimą ir atnešė jums išgydymą per šias rekolekcijas. Galite tiesiog atsakyti į gautą el. laišką, jei esate mano adresų sąraše arba eiti čia. Tiesiog parašykite keletą sakinių arba trumpą pastraipą. Jei pasirinksite, jis gali būti anoniminis.
WE nėra apleisti. Mes nesame našlaičiai…
Pradėkime nuo 13 dienos: Vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, amen.
Ateik Šventoji Dvasia, Dieviškoji Guodėja, ir pripildyk mane savo buvimu. Dar daugiau, pripildykite mane pasitikėjimo, kad net tada, kai negaliu jausti savo Dievo taip, kaip noriu, net kai negirdžiu Jo paties balso, net kai nematau Jo veido savo akimis, mylėsiu Jį vis tiek visais būdais. Jis ateina pas mane. Taip, ateik pas mane mano silpnybėje. Padidink mano tikėjimą ir apvalyk mano širdį, nes „Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą“. To prašau per Jėzų Kristų, mano Viešpatį, amen.
IT tą vakarą Naujajame Hampšyre buvo audringa žiemos naktis. Turėjau atlikti parapijos misiją, bet smarkiai snigo. Parapijos klebonui pasakiau, kad jei reikės atšaukti, supratau. „Ne, mums reikia tęsti, net jei ateina tik viena siela“. Aš sutikau.
Vienuolika žmonių atlaikė pūgą. Kun. naktį pradėjo atidengdami ant altoriaus Švč. Atsiklaupiau ir ėmiau tyliai trankyti gitara. Pajutau, kaip Viešpats mano širdyje pasakė, kad kažkas netiki Jo tikruoju buvimu ant altoriaus. Staiga man į galvą šovė žodžiai ir aš pradėjau juos dainuoti:
Paslaptis po paslapties
Žvakės dega, mano siela ilgisi Tavęs
Tu esi Kviečių grūdas mums, Tavo ėriukams valgyti
Jėzau, čia tu…
Tiesiogine prasme dainavau vieną eilutę, o kita buvo čia pat:
Duonos užmaskuota taip, kaip tu sakei
Jėzau, čia tu…
Kai daina baigėsi, girdėjau, kaip kažkas verkia mažame susirinkime. Žinojau, kad Dvasia veikia, ir man tiesiog reikėjo pasitraukti iš kelio. Pateikiau trumpą žinią ir mes grįžome prie Jėzaus garbinimo Šventojoje Eucharistijoje.
Vakaro pabaigoje pamačiau nedidelį susibūrimą koridoriaus viduryje ir nuėjau. Ten stovėjo vidutinio amžiaus moteris, kurios veidu riedėjo ašaros. Ji pažvelgė į mane ir pasakė: „20 metų terapijos, 20 metų savipagalbos juostų ir knygų... bet šįvakar aš pasveikau“.
Kai grįžau namo į Kanadą, įrašiau tą dainą, kurią šiandien galime paversti mūsų pradžios malda...
Prašom
Paslaptis po paslapties
Žvakės dega, mano siela ilgisi Tavęs
Tu esi Kviečių grūdas, mums Tavo ėriukai valgyti
Jėzau, čia Tu
Duonos užmaskuota taip, kaip tu sakei
Jėzau, čia Tu
Šventa vieta, susitikimas akis į akį
Smilkalai dega, mūsų širdys dega dėl Tavęs
Tu esi Kviečių grūdas, mums Tavo ėriukai valgyti
Jėzau, čia Tu
Duonos užmaskuota taip, kaip tu sakei
Jėzau, čia Tu
Šiuo metu aš ant kelių, nes tu kažkaip čia esi
Jėzau, čia Tu
Štai aš tokia, kokia esu
Tikiu Viešpatie, padėk mano netikėjimui
Tu esi Kviečių grūdas, mums Tavo ėriukai valgyti
Jėzau, čia Tu
Duonos užmaskuota taip, kaip tu sakei
Jėzau, čia Tu
Šiuo metu aš ant kelių, nes tu kažkaip čia esi
Jėzau, čia Tu
Jie čia yra angelai, čia jie yra šventieji ir angelai
Jėzau, čia Tu
Jėzau, čia Tu
Šventas, šventas, šventas
Prašom
Tu esi Gyvybės Duona
– Markas Mallettas, iš Prašom, 2013 ©
Gydomasis prisilietimas
Jėzus prieš pakildamas į dangų pažadėjo, kad pasiliks su mumis iki laikų pabaigos.
Aš esu su jumis visas dienas, net iki pasaulio pabaigos. (Mt 28:20)
Jis tai turėjo omenyje pažodžiui.
Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus; kas valgys šią duoną, gyvens amžinai; o duona, kurią duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę... Nes mano kūnas yra tikras maistas ir mano kraujas yra tikras gėrimas. (Jono 6:51, 55)
Kai 1989 metais žlugo žiaurus Rumunijos diktatoriaus Nicolae Ceaucescu valdymas, Vakarų žiniasklaidoje pasirodė nuotraukos, kuriose užfiksuoti tūkstančiai vaikų ir kūdikių valstybiniuose vaikų globos namuose. Slaugės buvo priblokštos vaikų skaičiumi, pririštos prie metalinių lovelių, o sauskelnes keitė tarsi surinkimo linija. Jie negiedojo ir nedainavo kūdikiams; jie tiesiog įsikišo butelius į burną ir atremdavo juos į savo lovelės groteles. Slaugytojos teigė, kad daug kūdikių mirė be aiškios priežasties. Kaip vėliau išsiaiškino, tai įvyko dėl a meilės trūkumas.
Jėzus žinojo, kad mums reikės Jį pamatyti ir paliesti. Jis paliko mums gražiausią ir nuolankiausią savo buvimo Šventojoje Eucharistijoje dovaną. Jis yra ten, užmaskavus Duoną, ten, gyveni, myli ir pulsuoja tau gailestingumu. Taigi kodėl mes nesikreipiame į Jį, kuris yra Didysis Gydytojas ir Gydytojas, kuo dažniau?
Kodėl gyvojo ieškote tarp mirusiųjų? Jo čia nėra, bet jis buvo užaugintas. (Luko 24: 5-6)
Taip, kai kurie Jo ieško tiesiogine prasme tarp mirusiųjų – tai negyvas savigynos terapeutų žodis, pop psichologija ir naujojo amžiaus praktika. Eik pas Jėzų, kuris tavęs laukia; ieškokite Jo Šventosiose Mišiose; ieškokite Jo garbindami... ir rasite Jį.
Prieš pradėdamas savo kančią, Jėzus galvojo apie tave ir mane ir meldėsi:Tėve, jie yra tavo dovana Man“. [1]John 17: 24 Įsivaizduok tai! Tu esi Tėvo dovana Jėzui! Savo ruožtu Jėzus dovanoja tau save kiekvienose Mišiose.
Viešpats pradėjo didžiulį darbą daugelyje iš jūsų, ir šios malonės tęsis per šventąsias Mišias. Savo ruožtu ugdykite meilę ir pagarbą Jėzui Eucharistijoje. Paverskite savo nuoširdumą tikru garbinimo aktu; paruošk savo širdį priimti Jį Šventojoje Komunijoje; ir praleisti kelias minutes po mišių mylėdamas ir dėkodamas Jam, kad tave myli.
Tai Jėzus toje Ostijoje. Kaip tai gali tavęs nepakeisti? Atsakymas yra toks, kad to nebus – nebent atversite Jam savo širdį ir neleisite Jam mylėti jus taip, kaip jūs mylite Jį mainais.
Gydomasis balsas
Kartą skaičiau vieną psichologą, kuris sakė, kad, nors jis nebuvo katalikas, Bažnyčia per išpažintį iš tikrųjų stengėsi daryti tai, ką jis stengėsi daryti: tegul žmonės iškrauna neramią sąžinę. Vien nuo to daugeliui prasidėjo puikus gydymo procesas.
Kitame straipsnyje perskaičiau policijos pareigūną, kuris sako, kad „šaltų bylų“ bylas jie dažnai palieka atvirus metams, nes žudikai galų gale tiesiog turi kažkam pasakyti, ką padarė – net jei yra neaiškios. Taip, žmogaus širdyje yra kažkas, kas negali pakelti savo nuodėmės naštos.
Jėzus, Didysis psichologas, tai žinojo. Štai kodėl Jis paliko mums neįtikėtiną Sutaikinimo sakramentą per kunigystę:
Jis įkvėpė juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, bus atleistos, o kam sulaikysite, bus sulaikytos“. (Jono 20:22-23)
Todėl išpažinkite vieni kitiems savo nuodėmes ir melskitės vienas už kitą, kad būtumėte išgydyti. (Jokūbo 5:16)
Kad galėtum pasveikti. Kartą vienas egzorcistas man pasakė: „Vienas geras išpažintis yra galingesnis už šimtą egzorcizmų“. Iš tiesų, per Išpažintį tiek daug kartų patyriau Jėzaus išlaisvinančią jėgą iš slegiančių dvasių. Jo dieviškasis gailestingumas nieko negaili atgailaujančiai širdžiai:
Ar siela būtų kaip sunykęs lavonas, kad žvelgiant iš žmogaus pusės, nebūtų [vilties] atkurti ir viskas jau būtų prarasta, taip nėra su Dievu. Dieviškojo gailestingumo stebuklas visiškai atkuria tą sielą. O, kaip varganai tie, kurie nepasinaudoja Dievo gailestingumo stebuklu! -Dieviškasis gailestingumas mano sieloje, Dienoraštis, n. 1448
Todėl, kadangi Kristus pats ją įsteigė, būtina, kad mes atliktume Išpažintį a reguliarus mūsų gyvenimo dalis.
„... tie, kurie dažnai eina į išpažintį ir daro tai norėdami daryti pažangą“, pastebės savo dvasinio gyvenimo žingsnius. „Būtų iliuzija ieškoti šventumo pagal pašaukimą, kurį žmogus gavo iš Dievo, dažnai nesinaudodamas šiuo atsivertimo ir susitaikymo sakramentu.“ —POPOJONAS JANAS PAULIS II, Apaštalinio bausmių vykdymo konferencija, 27 m. Kovo 2004 d. catholicculture.org
Šios Katalikų Bažnyčios katekizmas Priduria:
Bažnyčia vis dėlto griežtai rekomenduoja išpažinti kasdienes ydas (nuodėmes). Iš tiesų reguliarus savo nuodėmių išpažinimas padeda mums formuoti sąžinę, kovoti su piktais polinkiais, leisti save išgydyti Kristui ir progresuoti Dvasios gyvenime. Per šį sakramentą dažniau gaudami Tėvo gailestingumo dovaną, mes raginami būti gailestingi, kaip ir jis gailestingas ...
„Individuali, visapusiška išpažintis ir išlaisvinimas tebėra vienintelis įprastas būdas tikintiesiems susitaikyti su Dievu ir Bažnyčia, nebent fizinė ar moralinė negalimybė pateisintų tokį išpažintį. Tam yra rimtų priežasčių. Kristus veikia kiekviename sakramente. Jis asmeniškai kreipiasi į kiekvieną nusidėjėlį: „Mano sūnau, tavo nuodėmės atleistos“. Jis yra gydytojas, prižiūrintis kiekvieną iš ligonių, kuriems jo reikia, kad juos išgydytų. Jis juos pakelia ir vėl integruoja į brolišką bendrystę. Taigi asmeninis išpažintis yra labiausiai išreiškiamas susitaikinimo su Dievu ir Bažnyčia forma. -Katalikų Bažnyčios katekizmas (CCC), n. 1458, 1484 m
Mano brangus brolis, sesuo Kristuje, jei nori išgydyti ir sustiprėti šiomis kovos dienomis, tai dažnai ištiesk ranką ir „liesk“ Jėzų Eucharistijoje, kad prisimintum, jog nesate našlaitis. Jei parpuolei ir jautiesi apleistas, klausyk Jo raminančio balso per Jo tarną kunigą: „Atleidžiu tave nuo tavo nuodėmių...“
Taigi sakramentuose Kristus ir toliau mus „liečia“, kad išgydytų. (CCC, n. 1504)
Kokias dovanas Jėzus mums paliko: patį save, Jo gailestingąjį užtikrintumą, kad galėtum pasilikti Jame, kaip Jis pasilieka jumyse.
Aš esu vynmedis, tu - šakos. Kas pasiliks manyje, o aš jame, duos daug vaisių, nes be manęs tu nieko negali padaryti. (Jono 15: 5)
Skirkite šiek tiek laiko savo dienoraštyje užrašyti tai, kas yra jūsų širdyje... padėkos maldą, klausimą, abejonę... ir suteikite vietos Jėzui kalbėti į jūsų širdį. Ir tada užbaikite šia malda…
Lik Manyje
Jėzau, man dabar reikia Tavęs čia, manyje
Jėzau, man dabar reikia Tavęs čia, manyje
Jėzau, man dabar reikia Tavęs čia, manyje
Lik manyje, kad aš likčiau Tavimi
Pasilik manyje, kad aš pasilikčiau Tavyje
Pripildyk mane dabar savo Šventąja Dvasia, Viešpatie
Lik manyje, kad aš likčiau Tavyje
Jėzau, aš tikiu, kad Tu dabar čia manyje
Jėzau, aš tikiu, kad Tu dabar čia manyje
Ir Jėzau aš tikiu, o Tu dabar čia manyje
Lik manyje, kad aš likčiau Tavimi
Pasilik manyje, kad aš pasilikčiau Tavyje
O, pripildyk mane savo Šventąja Dvasia, Viešpatie
Lik manyje, kad aš likčiau Tavyje
Lik manyje, kad aš likčiau Tavimi
Pasilik manyje, kad aš pasilikčiau Tavyje
O, pripildyk mane savo Šventąja Dvasia, Viešpatie
Lik manyje, kad aš likčiau Tavyje
– Markas Mallettas iš „Tegul Viešpats žino“, 2005©
Kelionė su Marku Šios Dabar Žodis,
spustelėkite žemiau esančią juostą prenumeruoti.
Jūsų el. Paštas nebus bendrinamas su niekuo.
Dabar „Telegram“. Spustelėkite:
Sekite Marką ir kasdienius „laiko ženklus“ svetainėje „MeWe“:
Sekite Marko raštus čia:
Klausykitės šių dalykų:
Išnašos
| ↑1 | John 17: 24 |
|---|