LEISTI mes pradedame Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu, amen.
Ateik Šventoji Dvasia, ateik kaip Šviesa, kad apšviesčiau mano protą, kad galėčiau pamatyti, pažinti ir suprasti, kas yra tiesa, o kas ne.
Ateik Šventoji Dvasia, ateik kaip Ugnis, kad apvalytų mano širdį, kad mylėčiau save taip, kaip mane myli Dievas.
Ateik Šventoji Dvasia, ateik kaip Vėjas nusausinti mano ašaras ir paversti mano sielvartą džiaugsmu.
Ateik Šventoji Dvasia, ateik kaip švelnus lietus nuplauti mano žaizdų ir baimės likučius.
Ateik Šventoji Dvasia, ateik kaip Mokytojas, kad padidintum žinias ir supratimą, kad galėčiau eiti laisvės keliais visas savo gyvenimo dienas. Amen.
Prieš daugelį metų, savo gyvenimo laikotarpiu, kai nejaučiau nieko kito, išskyrus savo sugedimą, atsisėdau ir parašiau šią dainą. Šiandien paverskime šią pradinės maldos dalimi:
Išlaisvink mane nuo manęs
Išlaisvink mane nuo manęs,
iš šios žemiškos palapinės nukarusi ir nesandari
Išlaisvink mane nuo manęs,
iš šio molinio indo, įtrūkęs ir sausas
Išlaisvink mane nuo manęs,
iš šitos tokios silpnos ir nusidėvėjusios mėsos
Viešpatie, išlaisvink mane nuo manęs
į tavo malonę (pakartok)
Į tavo gailestingumą
Į tavo gailestingumą
Į tavo gailestingumą
Viešpatie, išlaisvink mane nuo manęs…
Išlaisvink mane nuo manęs,
iš šitos tokios silpnos ir nusidėvėjusios mėsos
Viešpatie, išlaisvink mane nuo manęs
į tavo gailestingumą
Į tavo gailestingumą
Į tavo gailestingumą
Į tavo gailestingumą
Viešpatie, išlaisvink mane nuo manęs
Į tavo gailestingumą
Į tavo gailestingumą
Į tavo gailestingumą
Viešpatie, išlaisvink mane nuo manęs
Į tavo gailestingumą
Į tavo gailestingumą
Į tavo gailestingumą
– Markas Mallettas iš Išlaisvink mane nuo manęs, 1999©
Dalis mūsų nuovargio kyla iš silpnumo, puolusios žmogaus prigimties, kuri beveik išduoda mūsų troškimą sekti Kristumi. „Norintieji yra po ranka, – sakė šv. Paulius, – bet daryti gera – ne.[1]Roma 7: 18
Džiaugiuosi Dievo įstatymu, savo vidiniu „aš“, bet savo nariuose matau kitą principą, kariaujantį su mano proto įstatymu, paimantį mane į nelaisvę nuodėmės įstatymo, gyvenančio mano nariuose. Apgailėtina, kokia aš esu! Kas išgelbės mane iš šio mirtingojo kūno? Ačiū Dievui per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. (Rom 7, 22–25)
Paulius vis labiau pasitikėdamas kreipiasi į Jėzų, bet daugelis iš mūsų nepasitiki. Mes kreipiamės į neapykantą sau, savęs mušimą ir beviltiškumo jausmą, kad niekada nepasikeisime, niekada nebūsime laisvi. Mes leidžiame melui, kitų nuomonei ar praeities žaizdoms formuoti mus, o ne Dievo tiesai. Per daugiau nei du dešimtmečius nuo tada, kai parašiau tą dainą, galiu nuoširdžiai pasakyti, kad savęs peikimas niekada nedavė jokios naudos. Tiesą sakant, tai padarė daug žalos.
Kaip Dievas mane mato
Taigi vakar baigėte klausti Jėzaus, kaip Jis jus mato. Kai kurie iš jūsų man parašė kitą dieną, pasidalindami savo atsakymais ir tuo, ką pasakė Jėzus. Kiti sakė girdėję, kaip jis visiškai nieko nesako, ir svarstė, ar čia kažkas negerai, ar jie bus palikti šioje rekolekcijoje. Ne, jūs nebūsite palikti nuošalyje, bet ateinančiomis dienomis būsite pasitempę ir išmėginsite atrasti naujų dalykų tiek apie save, tiek apie Dievą.
Gali būti daugybė priežasčių, kodėl kai kurie iš jūsų negirdėjo „nieko“. Kai kuriems tai, kad mes neišmokome išgirsti to mažo tylaus Balso ar juo pasitikėti. Kiti gali tiesiog abejoti, ar Jėzus su jais kalbės, ir net nesivargina klausytis. Dar kartą prisimink, kad Jis…
...pasireiškia tiems, kurie juo netiki. (Išmintis 1:2)
Kita priežastis gali būti ta, kad Jėzus turi jau tau kalbėjo ir nori, kad dar kartą išgirstumėte šį žodį Jo Žodyje...
Atsiverskite Bibliją ir atsiverskite pirmąją jos knygą Pradžios knyga. Perskaitykite 1:26 skyrių iki 2 skyriaus pabaigos. Dabar paimkite savo žurnalą ir dar kartą perskaitykite šią ištrauką ir užsirašykite, kaip Dievas mato vyrą ir moterį, kuriuos Jis sukūrė. Ką šie skyriai pasakoja apie mus pačius? Kai baigsite, palyginkite tai, ką parašėte, su toliau pateiktu sąrašu...
Kaip Dievas mato tave
• Dievas suteikė mums dovaną kartu kurti per mūsų vaisingumą.
• Dievas patiki mums naują gyvenimą
• Mes sukurti pagal Jo paveikslą (kas nepasakyta apie kitus kūrinius)
• Dievas suteikia mums viešpatavimą savo kūriniams
• Jis tiki, kad mes pasirūpinsime Jo rankų darbu
• Jis maitina mus geru maistu ir vaisiais
• Dievas mato mus kaip iš esmės „gerus“
• Dievas nori pailsėti su mumis
• Jis yra mūsų gyvybės kvėpavimas.[2]plg. Apaštalų darbai 17:25: „Jis duoda kiekvienam gyvybę, kvapą ir viską“. Jo kvėpavimas yra mūsų kvėpavimas
• Dievas sukūrė visą kūriniją, ypač Edeną, kad žmogus džiaugtųsi
• Dievas to norėjo matyti Jo gerumas kūryboje
• Dievas aprūpina žmogų viskuo, ko jam reikia
• Dievas suteikia mums laisvą valią ir laisvę mylėti Jį ir Jam atsakyti
• Dievas nenori, kad būtume vieni; Jis duoda mums visokių būtybių, kad mus suptų
• Dievas suteikia mums privilegiją pavadinti kūriniją
• Jis dovanoja vyrą ir moterį vienas kitam, kad pagerintų savo laimę
• Jis suteikia mums seksualumo, kuris papildo vienas kitą ir yra galingas
• Mūsų seksualumas yra graži dovana ir nėra ko gėdytis...
Tai jokiu būdu nėra baigtinis sąrašas. Tačiau tai mums tiek daug pasako apie tai, kaip Tėvas mus mato, mumis džiaugiasi, mumis pasitiki, įgalina mus ir mumis rūpinasi. Bet ką sako šėtonas, ta gyvatė? Jis yra kaltininkas. Jis tau sako, kad Dievas tave apleido; kad esi apgailėtinas; kad esi beviltiškas; kad tu bjaurus; kad esi nešvarus; kad tau gėda; kad tu kvailas; kad tu esi idiotas; kad esi nenaudingas; kad esi šlykštus; kad esi klaida; kad esi nemylimas; kad esate nepageidaujamas; kad nesi mielas; kad esi paliktas; kad esi pasiklydęs; kad tu prakeiktas...
Taigi, kieno balso klausotės? Kuriame sąraše save matote labiau? Ar klausotės Tėvo, kuris jus sukūrė, ar „melo tėvo“? Ak, bet tu sakai: „Aš am nusidėjėlis“. Ir visgi,
Tačiau Dievas įrodo savo meilę mums tuo, kad Kristus mirė už mus, kai dar buvome nusidėjėliai... per kurį mes dabar gavome sutaikinimą. (Romiečiams 5:8, 11)
Tiesą sakant, Paulius mums sako, kad iš esmės net mūsų nuodėmė negali mūsų atskirti nuo Dievo meilės. Taip, tiesa, kad neatgailavusi mirtingoji nuodėmė gali mus atskirti nuo amžinas gyvenimas, bet ne iš Dievo meilės.
Ką tada į tai pasakysime? Jei Dievas yra už mus, kas gali būti prieš mus? Tas, kuris nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus, kaipgi jis neatiduos mums ir viso kito? Esu įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartiniai, nei ateities dalykai, nei jėgos, nei aukštis, nei gylis, nei jokia kita būtybė negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės. mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje. (plg. Rom 8, 31–39)
Dievo tarnai Luisai Piccarretai, kurios raštai turi bažnytinį pritarimą,[3]plg Apie Luisą ir jos raštus Jėzus pasakė:
…Aukščiausiasis Kūrėjas… visus myli ir visiems daro gera. Iš Jo Didenybės aukščio Jis nusileidžia žemiau, giliai į širdis, net į pragarą, bet daro tai tyliai, be triukšmo ten, kur yra. (29 m. birželio 1926 d., 19 t.)
Žinoma, tie, kurie yra pragare, atmetė Dievą, ir koks tai per pragaras. Ir koks pragaras tampa tau ir man, kurie vis dar esame žemėje, kai atsisakome tikėti Dievo meile ir gailestingumu. Jėzui šaukiant šventajai Faustinai:
Gailestingumo liepsnos degina mane - raginama išleisti; Aš noriu juos išlieti ant sielų; sielos tiesiog nenori tikėti Mano gerumu. - Jėzus Šv. Faustinai, Dieviškasis gailestingumas mano sieloje, Dienoraštis, n. 177 m
Jei norite pradėti gydytis, kaip sakiau Gydomieji preparatai, būtina, kad turėtum drąsa – drąsa tikėti, kad Dievas tikrai tave myli. Taip sako Jo Žodis. Štai ką Jo gyvenimas pasakė ant kryžiaus. Štai ką Jis tau dabar sako. Atėjo laikas mums nustoti kaltinti save visais Šėtono melais, nustoti save peikti (tai dažnai yra klaidingas nuolankumas) ir nuolankiai priimti šią didelę Dievo meilės dovaną. Tai vadinama tikėjimu – tikėjimu, kad Jis gali mylėti tokį, kaip aš.
Melskitės toliau pateikta daina, tada pasiimkite dienoraštį ir vėl paklauskite Jėzaus: „Kaip tu mane matai? Galbūt tai tik vienas ar du žodžiai. Arba vaizdas. O gal Jis norės, kad paprasčiausiai dar kartą perskaitytumėte aukščiau pateiktas tiesas. Kad ir ką Jis sakytų, nuo šios valandos žinok, kad esi mylimas ir niekas negali tavęs atskirti nuo tos meilės. Kada nors.
Kažkas kaip aš
Aš esu niekas, tu esi viskas
Ir vis dėlto tu vadini mane vaiku, ir leisk man vadinti tave Abba
Aš esu mažas, o Tu esi Dievas
Ir vis dėlto tu vadini mane vaiku, ir leisk man vadinti tave Abba
Taigi aš lenkiuosi ir garbinu Tave
Aš griūnu ant kelių prieš Dievą
kuris myli tokį kaip aš
Aš nuodėmingas, tu toks tyras
Ir vis dėlto tu vadini mane vaiku, ir leisk man vadinti tave Abba
Taigi aš lenkiuosi ir garbinu Tave
Aš griūnu ant kelių prieš Dievą
kuris myli tokį kaip aš
Lenkiuosi ir garbinu Tave
Aš griūnu ant kelių prieš Dievą
kas myli tokį kaip aš... tokį kaip aš
O aš lenkiuosi ir garbinu Tave
Aš griūnu ant kelių prieš Dievą
kuris myli tokį kaip aš
Ir aš griūnu ant kelių prieš Dievą
kas myli tokį kaip aš,
kas myli tokį kaip aš,
kaip aš…
– Markas Mallettas iš „Divine Mercy Chaplet“, 2007©
Kelionė su Marku Šios Dabar Žodis,
spustelėkite žemiau esančią juostą prenumeruoti.
Jūsų el. Paštas nebus bendrinamas su niekuo.
Dabar „Telegram“. Spustelėkite:
Sekite Marką ir kasdienius „laiko ženklus“ svetainėje „MeWe“:
Sekite Marko raštus čia:
Klausykitės šių dalykų:
Išnašos
| ↑1 | Roma 7: 18 |
|---|---|
| ↑2 | plg. Apaštalų darbai 17:25: „Jis duoda kiekvienam gyvybę, kvapą ir viską“. |
| ↑3 | plg Apie Luisą ir jos raštus |