7 diena: koks esi

KODĖL ar lyginame save su kitais? Tai vienas didžiausių mūsų nelaimės šaltinių ir melo šaltinis…

Tęskime dabar: Vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, amen.

Ateik Šventoji Dvasia, kuri nusižengei ant Jėzaus per Jo krikštą Dangiškojo Tėvo balsu, paskelbdama: „Tai yra mano mylimas Sūnus“. Tas pats balsas, nors ir negirdėtas, ištartas mano pastojimo metu, o paskui dar kartą per krikštą: „Tai mano mylimas sūnus/dukra“. Padėk man pamatyti ir žinoti, koks aš brangus Tėvo akyse. Padėk man pasitikėti Jo planu, kas aš esu ir kas nesu. Padėk man pailsėti Tėvo glėbyje kaip Jo nepakartojamam vaikui. Padėk man būti dėkingam už savo gyvenimą, mano amžinąją sielą ir išgelbėjimą, kurį Jėzus man suteikė. Atleisk man, kad liūdinau Tave, Šventoji Dvasia, atmetusi save ir savo dovanas bei savo dalį pasaulyje. Savo malone šią dieną padėk man priimti savo tikslą ir vietą kūryboje ir mylėti save, kaip mane myli Jėzus, per savo Švenčiausią vardą, amen.

Klausyk šios dainos, per kurią Dievas tau dabar sako, kad Jis tave myli kaip ir tu, kaip Jis tave sukūrė.

Kaip ir tu

Mažos rankytės ir mažytės pėdutės, pūsti maži pirštukai
Mama pasilenkia į lovelę ir pabučiuoja tavo mielą nosį
Mes matome, kad jūs nesate tokie patys kaip kitos mergaitės
Bet tu man visada būsi princesė

Myliu tave tokį, koks esi
Kaip ir tu
Mano rankose turėsi namus
Kaip ir tu

Jis niekada nevėlavo į pamokas, niekada nebuvo puikus mokykloje
Tik norėdamas patikti, jis jautėsi kaip kvailys
Vieną naktį jis tiesiog norėjo mirti, gimniekam nerūpėjo
Kol pažiūrėjo į duris
Ir ten pamatė savo tėtį

Myliu tave tokį, koks esi
Kaip ir tu
Mano rankose turėsi namus
Kaip ir tu

Jis mato ją tyliai sėdinčią, ji atrodo panašiai
Bet jie taip ilgai nesijuokė,
Ji net negali prisiminti jo vardo.
Jis paima jos rankas, silpnas ir silpnas, air švelniai dainuoja
Žodžiai, kuriuos jis jai sakė visą savo gyvenimą
Nuo tos dienos, kai ji paėmė jo žiedą…

Myliu tave tokį, koks esi
Kaip ir tu
Mano širdyje tu turėsi namus
Kaip ir tu
Jūs visada turėsite namus
Kaip ir tu

— Markas Mallettas iš „Love Holds On“, 2002©

Net jei jūsų motina jus apleistų – ar jūsų šeimą, draugus, sutuoktinį – jūs visada turėsite namus Dangiškojo Tėvo glėbyje.

Iškraipytas vaizdas

Kai sakau, kad Dievas myli tave „tokį, koks esi“, tai nereiškia, kad Jis myli tave „tokios būsenos, kurioje esi“. Koks tėvas pasakytų: „O aš myliu tave tokį, koks esi“ – kai ašaros rieda mūsų skruostais ir skausmas užpildo mūsų širdis? Kaip tik todėl, kad esame labai mylimi, Tėvas atsisako palikti mus puolusius.

Bet dabar jūs turite juos visus: pyktį, įniršį, piktumą, šmeižtą ir nešvankią kalbą iš savo burnos. Nustokite meluoti vieni kitiems, nes nusivilkote senąjį „aš“ su jo praktikomis ir apsivilkote naująjį „aš“, kuris atnaujinamas, kad žinotų, kaip jo kūrėjo įvaizdis. (Kol 3, 8–10)

Kai keliaudavau ir pamokslavau katalikiškose mokyklose visoje Šiaurės Amerikoje, dažnai vaikams sakydavau: „Jėzus atėjo ne tam, kad atimtų tavo asmenybę, Jis atėjo atimti tavo nuodėmės“. Nuodėmė iškreipia ir subjauroja, kas mes iš tikrųjų esame, nes Kristaus meilė ir mokymai padeda mums tapti autentišku savimi.

…žmogaus valia verčia ją neigti savo kilmę, ji nuo pat pradžių verčia ją nykti; jos intelektas, atmintis ir valia lieka be šviesos, o dieviškasis paveikslas lieka deformuotas ir neatpažįstamas. – Jėzus Dievo tarnai Luisa Piccarreta, 5 m. rugsėjo 1926 d., t. 19

Ar kada nors pažiūrėjęs į veidrodį atsiduso: „Kas aš toks? Kokia malonė turėti save, jaustis patogiai ir patogiai savo odoje. Kaip atrodo toks krikščionis? Jie, vienu žodžiu, nuolankus. Jie patenkinti būdami nepastebėti, bet pastebi kitus. Juos labiau domina kitų nuomonė nei jų pačių. Kai sulaukia komplimentų, jie tiesiog sako „ačiū“ (o ne iškraipo, kodėl reikia šlovinti Dievą, o ne juos ir pan.). Kai jie daro klaidų, jie nesistebi. Kai jie susiduria su kitų ydomis, jie prisimena savo. Jie džiaugiasi savo gabumais, bet džiaugiasi kitais gabesniais. Jie lengvai atleidžia. Jie moka mylėti mažiausią iš brolių ir nebijo kitų silpnybių bei ydų. Kadangi jie žino besąlyginę Dievo meilę ir gebėjimą ją atmesti, jie lieka maži, dėkingi, nuolankūs.

Juokinga, kaip mes siekiame mylėti, patikinti ir matyti Kristų kituose, bet niekada neteikiame to paties dosnumo sau. Ar matote prieštaravimą? Ar jūs abu nesate sukurti pagal Dievo paveikslą? Toks turėtų būti požiūris į save:

Tu sukūrei mano giliausią būtį; tu sumezgei mane mamos įsčiose. Aš giriu Tave, nes esu nuostabiai sukurtas; nuostabūs tavo darbai! Pats aš pats žinai. (Ps 13913-14)

Argi nebūtų nuostabu atvykti į vietą, kur mes nustojame nesibaigiančius ir varginančius bandymus įtikti ar sužavėti visus kitus? Kur mes nustojame jaustis nesaugūs aplink kitus ar ieškoti meilės ir dėmesio? Ar, atvirkščiai, nesugebate būti minioje ar žiūrėti kitam žmogui į akis? Gydymas prasideda nuo savęs, savo apribojimų, skirtumų priėmimo ir savęs mylėjimo – tokį, koks esi – nes taip tave sukūrė Kūrėjas.

Aš juos išgydysiu. Aš vadovausiu jiems ir sugrąžinsiu visišką paguodą jiems ir tiems, kurie jų gedi, kurdamas paguodos žodžius. Ramybė! Ramybė tiems, kurie toli ir arti,sako Viešpats. ir aš juos išgydysiu. (Izaijo 57:18-19)

Jūsų temperamentas

Dievo akyse visi esame lygūs, bet ne visi vienodi. Per savo tylią rekolekciją atsidariau žurnalą ir Viešpats pradėjo man kalbėti apie temperamentą. Tikiuosi, neprieštarausite, jei pasidalinsiu tuo, kas išėjo iš mano rašiklio, nes tai tikrai padėjo man suprasti mūsų žmogiškuosius skirtumus:

Kiekvienas Mano kūrinys sukurtas pagal temperamentą – net ir gyvūnai. Vieni neagresyvūs, kiti smalsesni, vieni drovūs, treti drąsesni. Taip pat ir su Mano vaikais. Priežastis ta, kad natūralus temperamentas yra kūrybos subalansavimo ir harmonizavimo priemonė. Kai kurie išauginami būti lyderiais, siekiant išgyventi ir aplinkinių gerovės; kiti seka, kad išlaikytų harmoniją ir būtų pavyzdys kitiems. Todėl būtina, kad apaštalas pripažintų šią savybę kūrinijoje.

Taip pat dėl to sakau: „Neteisk“. Nes jei žmogus yra drąsus, gali būti, kad jų dovana yra vesti kitus. Jei kitas yra rezervuotas, tai gali būti paryškinimo švelninimas. Jei žmogus tylus ir tylesnis iš prigimties, tai gali būti konkretus raginimas puoselėti išmintį bendram labui. Jei kitas kalba lengvai, tai gali būti motyvacija ir neleisti likusiems tinginiauti. Taigi matai, vaikeli, temperamentas nukreiptas į tvarką ir harmoniją.

Dabar temperamentą galima keisti, slopinti ir net keisti pagal savo žaizdas. Stiprus gali tapti silpnas, nuolankus gali tapti agresyvus, švelnus gali tapti atšiaurus, pasitikintis gali bijoti ir pan. Ir taip kūrybos harmonija patenka į tam tikrą chaosą. Tai yra šėtono „netvarka“. Vadinasi, Mano Atpirkimas ir Mano Prisikėlimo galia yra būtini norint atkurti visų Mano vaikų širdis ir tikrąją tapatybę. Sugrąžinti jiems tinkamą temperamentą ir net jį paryškinti.

Kai Mano apaštalą veda Mano Dvasia, natūralus Dievo duotas temperamentas nesumenka; veikiau sveikas temperamentas suteikia pagrindą apaštalui „išeiti“ iš savęs į kito širdį: „Džiaukitės su besidžiaugiančiais, verkite su verkiančiais. Vienodai gerbkite vienas kitą; nebūkite išdidūs, bet bendraukite su žemaisiais; nebūkite išmintingi savo vertinimu“. (Romiečiams 12:15–16)

…Ir taip, mano sūnau, niekada nelygink savęs su kitu, kaip žuvis neturėtų lyginti savęs su paukščiu, nei pirštas su ranka. Užimkite savo vietą ir tikslą kūrimo tvarka, nuolankiai priimdami ir gyvendami pagal savo Dievo duotą temperamentą, kad mylėtumėte Dievą ir mylėkite kitus taip, kaip mylite save.

Problema ta, kad mūsų nuodėmė, žaizdos ir nesaugumas galiausiai formuoja ir keičia mus, o tai išreiškiama mūsų asmenybes.

Jūsų Dievo duotas temperamentas yra natūralūs polinkiai, kuriuos jaučiate. Tavo asmenybė yra tai, kas formuojasi per gyvenimo patirtį, tavo formavimąsi šeimoje, tavo kultūrinį kontekstą ir tavo santykį su Manimi. Kartu jūsų temperamentas ir asmenybė formuoja jūsų tapatybę.

Atkreipkite dėmesį, Mano vaike, kad aš nesakiau, kad tavo dovanos ar talentai formuoja tavo tapatybę. Atvirkščiai, jie padidina jūsų vaidmenį ir tikslą (misiją) pasaulyje. Ne, jūsų tapatybė, jei ji yra vientisa ir nesulaužyta, yra Mano paveikslo atspindys tavyje.

Žodis apie jūsų dovanas ir jus

Jūsų dovanos yra būtent tokios - dovanos. Juos galėjo duoti gretimas kaimynas. Jie nėra jūsų tapatybė. Tačiau kiek iš mūsų dėvi kaukes, atsižvelgdamas į savo išvaizdą, talentus, statusą, turtus, patvirtinimo reitingus ir pan.? Kita vertus, kiek iš mūsų nepasitiki savimi, vengia ar atideda savo dovanas arba laidoja savo talentus, nes negali lygintis su kitais, o tai savo ruožtu tampa ir mūsų tapatybe?

Vienas iš dalykų, kuriuos Dievas išgydė mano tylaus atsitraukimo pabaigoje, buvo nuodėmė, kurios aš nesuvokiau: aš atmečiau savo muzikos dovaną, savo balsą, savo stilių ir pan. Pakeliui namo ketinau sėdėti. tyloje, pakviesdamas Dievo Motiną palydėti mane keleivio vietoje, kad tik apmąstyčiau dideles tų devynių dienų malones. Vietoj to pajutau, kad ji liepė man įdėti savo kompaktinį diską. Taigi aš žaidžiau Išlaisvink mane nuo manęs pirmas. Mano žandikaulis atsivėrė: visas mano tylus gydantis atsitraukimas atsispindėjo tame albume, iš priekio į galą, kartais žodis po žodžio. Staiga supratau, kad tai, ką sukūriau prieš 24 metus, iš tikrųjų buvo a pranašystė mano paties išgydymo (ir dabar, meldžiu, už daugelį iš jūsų). Tiesą sakant, jei nebūčiau tą dieną priėmusi savo dovanos iš naujo, galiu net nedaryti šio rekolekcijų. Nes klausydamas dainų supratau, kad jose yra išgydymas, kad ir koks netobulas, ir mane įkvėpė įtraukti jas į rekolekciją.

Taigi svarbu panaudoti savo dovanas, o ne palaidoti jų žemėje iš baimės ar netikro nuolankumo (plg. Mt 25, 14-30).

Be to, pasauliui nereikia kitos Šv. Teresės de Lizjė. Ko jai reikia tu. Jūs, o ne Teresė, gimėte šiam laikui. Tiesą sakant, jos gyvenimas yra atvejis, kai pasaulis ir net daugelis jos kolegų seserų vienuolyne beveik nežinojo dėl gilios ir paslėptos meilės Jėzui. Ir vis dėlto šiandien ji yra Bažnyčios daktarė. Taigi, suprantate, nenuvertinkite to, ką Dievas gali padaryti su mūsų, atrodo, nereikšmingumu.

Kas save išaukštins, bus pažemintas; bet kas nusižemins, bus išaukštintas. (Mato 23:12)

Dievas nori, kad jūs priimtumėte savo tikslą ir vietą kūryboje, nes tam yra priežastis, galbūt lygiai taip pat, kaip ir tolimoms galaktikoms, kurių niekas niekada nepamatys.

Savęs pažinimas

Paimkite savo dienoraštį dabar ir paprašykite, kad Šventoji Dvasia vėl ateitų ir padėtų jums pamatyti save tiesos šviesoje. Užsirašykite būdus, kuriais atmetėte savo dovanas ir talentus. Atkreipkite dėmesį į būdus, kuriais jaučiatės nesaugūs arba nepasitikite savimi. Paklauskite Jėzaus, kodėl taip jaučiatės, ir užrašykite, kas ateina į galvą. Jis gali atskleisti jums prisiminimą iš vaikystės ar kokią kitą žaizdą. Ir tada paprašykite Viešpaties atleisti jums už tai, kad atmetėte Jo sukurtą būdą ir bet kokiu būdu jūs nuolankiai nepriėmėte savęs tokio, koks esate.

Paskutinį kartą užsirašykite savo dovanas ir įgūdžius, savo prigimtinius sugebėjimus ir dalykus, kuriuos darote gerai, ir už tai padėkokite Dievui. Dėkokite Jam, kad esate „nuostabiai sukurtas“. Taip pat atkreipkite dėmesį į savo temperamentą ir padėkokite jam, kad padarė jus tokią, kokia esate. Galite naudoti šiuos klasikinius keturis temperamentus arba jų derinį kaip vadovą:

Cholerikas: gudrus, puikiai pasiekiantis tikslus

• stipriosios pusės: Gimęs lyderis, turintis energijos, entuziazmo ir stiprios valios; pasitikintis savimi ir optimistas.

• Trūkumai: Gali būti sunku įsijausti į kitų poreikius, taip pat gali būti linkęs kontroliuoti ir pernelyg kritikuoti kitus.

Melancholiška: Gilus mąstytojas, turintis stiprių idealų ir aistringų jausmų

• stipriosios pusės: iš prigimties moka tvarkyti reikalus ir sklandžiai dūkti; ištikimas draugas, kuris glaudžiai bendrauja su žmonėmis.

• Trūkumai: gali kovoti su perfekcionizmu ar negatyvumu (savo ir kitų atžvilgiu); ir gali būti lengvai priblokštas gyvenimo.

sangviniškas: „Žmonių žmogus“ ir vakarėlio gyvenimas

• stipriosios pusės: nuotykių kupinas, kūrybingas ir tiesiog simpatiškas; klesti dėl socialinio bendravimo ir dalijimosi gyvenimu su kitais.

• Trūkumai: gali kovoti su tolesniu darbu ir lengvai per daug įsipareigoja; gali nekontroliuoti arba vengti sunkesnių gyvenimo ir santykių dalių.

Flegmatikas: Tarnas vadovas, kuris yra ramus spaudžiamas

• stipriosios pusės: palaikantis, empatiškas ir puikus klausytojas; dažnai taikdaris ieško kitų; lengvai patenkintas ir laimingas būdamas komandos dalimi (ne viršininku).

• Trūkumai: gali sunkiai imtis iniciatyvos, kai reikia, gali vengti konfliktų ir dalytis stipriais jausmais.

Baigiamoji malda

Melskitės su šia giesme, pripažindami, kad jums reikia ne žmonių pritarimo, pripažinimo ar pagyrimo, o tik Viešpaties pritarimo.

Viskas, ko man kada nors prireiks

Viešpatie, tu man toks geras
Tu esi Gailestingumas
Tu esi viskas, ko man kada nors prireiks

Viešpatie, tu man toks mielas
Jūs esate Saugumas
Tu esi viskas, ko man kada nors prireiks

Myliu tave Viešpatie, myliu tave Viešpatie
Jėzau, tu esi viskas, ko man reikia
Myliu tave Viešpatie, myliu tave Viešpatie

Viešpatie, Tu taip arti manęs
Tu esi Šventoji
Tu esi viskas, ko man kada nors prireiks

Myliu tave Viešpatie, myliu tave Viešpatie
Jėzau, tu esi viskas, ko man reikia
Myliu tave Viešpatie, myliu tave Viešpatie
Jėzau, tu esi viskas, ko man reikia
Myliu tave Viešpatie, myliu tave Viešpatie

O myliu tave Viešpatie, myliu tave Viešpatie
Jėzau, tu esi viskas, ko man reikia
Myliu tave Viešpatie, myliu tave Viešpatie
Jėzau, tu esi viskas, ko man reikia
Myliu tave Viešpatie, myliu tave Viešpatie
Tu esi viskas, ko man kada nors prireiks

- Markas Mallettas, Dieviškojo gailestingumo kapelionas, 2007

Kelionė su Marku Šios Dabar Žodis,
spustelėkite žemiau esančią juostą prenumeruoti.
Jūsų el. Paštas nebus bendrinamas su niekuo.