WE dabar kerta mūsų atsitraukimo pusiaukelę. Dievas nebaigtas, yra dar daugiau darbų. Dieviškasis Chirurgas pradeda pasiekti giliausias mūsų sužeidimų vietas ne tam, kad vargintų ir netrukdytų, o tam, kad išgydytų. Gali būti skausminga susidurti su šiais prisiminimais. Tai momentas atkaklumas; Tai vaikščiojimo tikėjimu, o ne regėjimu momentas, pasitikint tuo, ką Šventoji Dvasia pradėjo jūsų širdyje. Šalia jūsų stovi Švenčiausioji Motina ir jūsų broliai ir seserys, šventieji, visi už jus užtaria. Dabar jie yra arčiau jūsų nei buvo šiame gyvenime, nes amžinybėje yra visiškai susijungę su Šventąja Trejybe, kuri gyvena jumyse dėl jūsų Krikšto.
Vis dėlto galite jaustis vieniši, net apleisti, kai sunkiai atsakote į klausimus ar girdite, kaip Viešpats jums kalba. Bet kaip sako psalmininkas: „Kur aš galiu eiti nuo tavo Dvasios? Kur man bėgti nuo jūsų buvimo?[1]Ps 139: 7 Jėzus pažadėjo: „Aš esu su jumis visada iki pasaulio pabaigos“.[2]Mattas 28: 20
Todėl, kadangi mus supa toks didžiulis liudininkų debesis, atsikratykime kiekvienos naštos ir nuodėmės, kuri mums prilimpa, ir atkakliai bėgkime prieš mus laukiančias lenktynes, nekreipdami akių į Jėzų, Jo lyderį ir tobulėją. tikėjimas. Dėl džiaugsmo, kuris buvo prieš Jį, Jis ištvėrė kryžių, niekindamas jo gėdą, ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje. (Heb 12″1-2)
Dėl džiaugsmo, kurį Dievas jums paruošė, būtina mūsų nuodėmingumą ir žaizdas nunešti ant kryžiaus. Taigi, vėl pakvieskite Šventąją Dvasią, kad ateitų ir sustiprintų jus šią akimirką bei ištvertumėte:
Ateik Šventoji Dvasia ir pripildyk mano pažeidžiamą širdį. Tikiu Tavo meile man. Pasitikiu Tavo buvimu ir pagalba savo silpnybėje. Aš atveriu Tau savo širdį. Perduodu Tau savo skausmą. Aš atsiduodu Tau, nes negaliu susitvarkyti. Atskleiskite man giliausias žaizdas, ypač mano šeimoje, kad būtų ramybė ir susitaikymas. Atkurk savo išganymo džiaugsmą ir atnaujink manyje teisingą dvasią. Ateik Šventoji Dvasia, nuplauk ir išlaisvink mane iš nesveikų saitų ir išlaisvink mane kaip savo naująjį kūrinį.
Viešpatie Jėzau, aš ateinu prieš Tavo kryžiaus papėdę ir sujungiu savo žaizdas su Tavo žaizdomis, nes „Tavo žaizdomis esame išgydyti“. Dėkoju tau už tavo pradurtą Šventąją Širdį, kuri dabar perpildyta meile, gailestingumu ir gydymu man ir mano šeimai. Aš atveriu savo širdį, kad gaučiau šį išgydymą. Jėzau, aš pasitikiu Tavimi.
Dabar melskitės iš širdies su tokia daina…
Sutvarkyk mano akis
Nukreipk akis į Tave, Nukreipk akis į Tave
Nukreipk akis į tave (pakartok)
Aš tave myliu
Vesk mane prie savo širdies, tobulink mano tikėjimą Tavimi
Parodyk man kelią
Kelias į tavo širdį, aš tikiu Tavimi
Nukreipiu akis į Tave
Nukreipk akis į Tave, Nukreipk akis į Tave
Nukreipk akis į Tave
Aš tave myliu
Vesk mane prie savo širdies, tobulink mano tikėjimą Tavimi
Parodyk man kelią
Kelias į tavo širdį, aš tikiu Tavimi
Nukreipiu akis į Tave
Nukreipk akis į Tave, Nukreipk akis į Tave
Nukreipk akis į tave (pakartok)
Aš tave myliu, aš tave myliu
– Markas Mallettas, iš Išlaisvink mane nuo manęs, 1999 ©
Šeima ir mūsų giliausios žaizdos
Tai per šeima ir ypač mūsų tėvams, kad išmoktume užmegzti ryšius su kitais, pasitikėti, augti pasitikėjimu ir, svarbiausia, formuoti savo santykius su Dievu.
Tačiau jei ryšys su tėvais yra apsunkintas arba jo visai nėra, tai gali turėti įtakos ne tik mūsų, bet ir Dangiškojo Tėvo įvaizdžiui. Tai tikrai nuostabu ir blaivus, kaip tėvai daro gerą ar blogą įtaką savo vaikams. Tėvo, motinos ir vaiko santykiai juk turi būti matomas Šventosios Trejybės atspindys.
Net įsčiose atstūmimą gali suvokti mūsų kūdikio dvasia. Jei motina atmeta joje augančią gyvybę, ypač jei tai tęsiasi po gimimo; jei ji negalėjo psichiškai ar fiziškai dalyvauti; jei ji neatsakė į mūsų šauksmus dėl alkio, meilės ar nepaguodė mūsų, kai jautėme savo brolių ir seserų neteisybę, šis nutrūkęs ryšys gali palikti nesaugų, ieškantį meilės, priėmimo ir saugumo, kurio pirmiausia reikėtų išmokti iš mūsų. motinos.
Tas pats su nesančio tėvu arba dviem dirbančiais tėvais. Šis mūsų ryšio su jais trukdymas gali sukelti mums abejonių dėl Dievo meilės ir buvimo mums ir sukelti nesugebėjimą susieti su Juo. Kartais mes tos besąlyginės meilės ieškome kitur. Danijoje atliktame tyrime pastebėta, kad tie, kurie susiformavo homoseksualiai, dažnai atvyko iš namų su nestabiliais tėvais arba jų nėra.[3]Tyrimo rezultatai:
• Vyrai, kurie tuokiasi homoseksualiai, yra labiau linkę augti šeimoje, kurioje yra nestabilūs tėvų santykiai, ypač kai tėvai nėra arba yra nežinomi ar išsiskyrę tėvai.
• Tos pačios lyties asmenų santuokos dažnis buvo didesnis tarp moterų, kurios paauglystėje išgyveno motinos mirtį, moterų, turinčių trumpą tėvų santuoką, ir moterų, kurių motinos nėra ilgai gyvenusios kartu su tėvu.
• Vyrai ir moterys, turintys „nežinomus tėvus“, buvo žymiai rečiau susituokę su priešingos lyties asmeniu nei jų bendraamžiai su žinomais tėvais.
• Vaikams, patyrusiems tėvų mirtį vaikystėje ar paauglystėje, heteroseksualių vedybų lygis buvo žymiai mažesnis nei bendraamžių, kurių tėvai buvo gyvi per 18-ąjį gimtadienį.
• Kuo trumpesnė tėvų santuokos trukmė, tuo didesnė homoseksualių santuokų tikimybė.
• Vyrai, kurių tėvai išsiskyrė prieš 6-ąjį gimtadienį, dažniau susituokė homoseksualiai nei bendraamžiai iš nepažeistų tėvų santuokų.
Nuoroda: "Heteroseksualių ir homoseksualių santuokų koreliacija vaikystėje: dviejų milijonų danų nacionalinis kohortos tyrimas,“Autoriai Mortenas Frischas ir Andersas Hviidas; Seksualinio elgesio archyvai, 13 m. Spalio 2006 d. Norėdami peržiūrėti visas išvadas, eikite į: http://www.narth.com/docs/influencing.html
Vėliau, vaikystėje nesugebėję užmegzti sveikų emocinių ryšių, galime užsidaryti, uždaryti savo širdis, pastatyti sieną ir neleisti niekam įeiti. Galime duoti sau įžadus, pvz., „Niekada daugiau nieko neįleisiu“, „Niekada neleisiu sau būti pažeidžiamas“, „Niekas daugiau niekada manęs neįžeis“ ir tt Ir, žinoma, tai galios ir Dievui. Arba galime pabandyti numalšinti savo širdyje esančias tuštumas arba nesugebėjimą susieti ar jaustis oriai, gydydami jas materialiais dalykais, alkoholiu, narkotikais, tuščiais susitikimais ar bendrai priklausomais santykiais. Kitaip tariant, „ieškoti meilės netinkamose vietose“. Arba mes bandysime rasti tikslą ir prasmę per pasiekimus, statusą, sėkmę, turtus ir pan. – tą klaidingą tapatybę, apie kurią kalbėjome vakar.
Tėvas
Bet kaip Dievas Tėvas mus myli?
Viešpats yra gailestingas ir maloningas, lėtas pykti ir turtingas gailestingumo. Jis ne visada suras kaltę; nei amžinai išsilaikyti jo rūstybėje. Jis elgiasi su mumis ne pagal mūsų kaltes... Kiek rytai yra nuo vakarų, tiek jis pašalina nuo mūsų nuodėmes... Jis žino, kuo mes sukurti; jis prisimena, kad mes esame dulkės. (plg. Psalmė 103: 8–14)
Ar tai tavo Dievo atvaizdas? Jei ne, galbūt kovojame su „tėvo žaizda“.
Jei mūsų tėvai buvo emociškai nutolę, stokojantys užuojautos ar mažai laiko praleido su mumis, tai dažnai galime tai projektuoti Dievui, todėl jaučiame, kad viskas gyvenime priklauso nuo mūsų. Arba jei jie būtų reiklūs ir atšiaurūs, greiti pykti ir kritiški, nesitikintys tik tobulumo, tada galime augti jausdami, kad Dievas Tėvas yra neatlaidus bet kokioms klaidoms ir silpnybėms ir pasirengęs elgtis su mumis pagal mūsų klaidas – Dievas. būti bijotam, o ne mylimam. Galime išsiugdyti nepilnavertiškumo kompleksą, stokojame pasitikėjimo, bijome rizikuoti. Arba jei niekas, ką padarėte, nebuvo pakankamai geras jūsų tėvams arba jie parodydavo daugiau palankumo broliui ir seseriai, ar net tyčiojosi iš jūsų dovanų ir pastangų, tada galime užaugti labai nesaugūs, jaustis negražūs, nepageidaujami ir sunkiai susidoroti. nauji ryšiai ir draugystė.
Vėlgi, tokios žaizdos gali peraugti į projekcijas į Dievą. Sutaikinimo sakramentas, užuot tapęs nauja pradžia, tampa atleidimo vožtuvu, nukreipiantį dieviškąją bausmę – tol, kol vėl nusidedame. Bet toks mąstymas neatitinka 103 psalmės, ar ne?
Dievas yra geriausias iš tėvų. Jis yra tobulas tėvas. Jis myli tave besąlygiškai tokį, koks esi.
Nepalik ir neapleisk manęs; O Dieve mano pagalba! Nors tėvas ir motina mane apleistų, Viešpats mane priims. (Psalmė 27:9-10)
Nuo sužalojimo iki išgydymo
Pamenu, prieš metus vienoje parapijos misijoje, kai meldžiausi su žmonėmis, kad pasveiktų, prie manęs priėjo trisdešimtmetė moteris. Su skausmu veide ji sakė, kad tėvas ją smurtavo, kai ji buvo maža, ir kad ji buvo labai supykusi ir negali jam atleisti. Iš karto į galvą atėjo vaizdas. Aš jai pasakiau: „Įsivaizduokite mažą berniuką, miegantį lovytėje. Pamatykite mažas garbanas plaukuose, mažyčius sugniaužtus kumščius, kai jis taip ramiai miega. Tai buvo tavo tėtis... bet vieną dieną kažkas įskaudino ir tą kūdikį, ir jis tą patį pakartojo tau. Ar galite jam atleisti?" Ji apsipylė ašaromis, tada aš apsipyliau ašaromis. Mes apsikabinome, ir ji išleido dešimtmečius trukusio skausmo, kai vedžiau ją per atleidimo maldas.
Taip nesiekiama sušvelninti tėvų priimtų sprendimų ar apsimesti, kad jie nėra atsakingi už savo sprendimus. Jie yra. Bet kaip jau sakyta: „Žmonių įskaudinimas kenkia žmonėms“. Kaip tėvai, mes dažnai auklėjame taip, kaip buvome auklėjami. Tiesą sakant, disfunkcija gali būti kartos. Egzorcistas mons. Stephenas Rossetti rašo:
Tiesa, krikštas išvalo žmogų nuo gimtosios nuodėmės dėmės. Tačiau tai nepanaikina visų jo padarinių. Pavyzdžiui, kančia ir mirtis išlieka mūsų pasaulyje dėl gimtosios nuodėmės, nepaisant krikšto galios. Kiti moko, kad mes nesame kalti už praėjusių kartų nuodėmes. Tai yra tiesa. Tačiau jų nuodėmių padariniai gali ir turi įtakos mums. Pavyzdžiui, jei mano tėvai abu buvo narkomanai, aš neatsakau už jų nuodėmes. Tačiau neigiamas augimo priklausomybės nuo narkotikų šeimoje poveikis mane tikrai paveiktų. — „Egzorcistų dienoraštis #233: kartų prakeiksmai?“, 27 m. kovo 2023 d.; catholicexorcism.org
Taigi štai Geroji Naujiena: Jėzus gali išgydyti visi šių žaizdų. Nereikia rasti ką nors, kas kaltas dėl mūsų trūkumų, pavyzdžiui, mūsų tėvai, ar būti auka. Tai tiesiog pripažinimas, kaip nepriežiūra, besąlygiškos meilės trūkumas, nesaugus jausmas, kritikuojamas, nepastebimas ir tt pakenkė mums ir mūsų gebėjimui emociškai bręsti ir sveikai užmegzti ryšius. Tai žaizdos, kurias reikia išgydyti, jei su jomis nesusidūrėme. Šiuo metu jie gali turėti įtakos jūsų santuokai ir šeimos gyvenimui ir jūsų gebėjimui mylėti ir palaikyti ryšį su savo sutuoktiniu ar vaikais arba užmegzti ir palaikyti sveikus santykius.
Bet mes taip pat galėjome sužeisti kitus, įskaitant savo vaikus, sutuoktinį ir tt. Ten, kur turime, mums taip pat gali tekti prašyti atleidimo.
Todėl, jei atneši dovaną prie altoriaus ir ten prisimeni, kad tavo brolis turi ką nors prieš tave, palik savo dovaną ten prie altoriaus, pirmiau eik ir susitaikyk su savo broliu, o tada ateik ir aukok savo dovaną. (Mt 5, 21–23)
Ne visada gali būti protinga ar net įmanoma prašyti atleidimo iš kito, ypač jei praradote ryšį arba jie persidavė. Tiesiog pasakykite Šventajai Dvasiai, kad gailitės dėl padarytos žalos, ir, jei įmanoma, suteikite galimybę susitaikyti ir atlyginkite (atgailą) per išpažintį.
Šiose gydomosiose rekolekcijose labai svarbu, kad atsineštumėte viską šios tavo širdies žaizdos į šviesą kad Jėzus apvalytų juos Savo Brangiausiu Krauju.
Jei einame šviesoje, kaip Jis yra šviesoje, tada mes bendraujame vieni su kitais, o Jo Sūnaus Jėzaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių. (1 Jono 5:7)
Jėzus atėjo „nešti gerąją žinią vargšams... skelbti belaisviams išlaisvinimo
ir regėjimo atgavimą akliesiems, kad prislėgtieji paleistų į laisvę... duoti jiems girliandą vietoj pelenų, džiaugsmo aliejų vietoj gedulo, šlovinimo apsiaustą vietoj silpnos dvasios...“ (Lk 4:18, Izaijas). 61:3). Ar tiki Juo? Ar tu nori šito?
Tada savo dienoraštyje…
• Užsirašykite gerus vaikystės prisiminimus, kad ir kokie jie būtų. Ačiū Dievui už šiuos brangius prisiminimus ir akimirkas.
• Paprašykite Šventosios Dvasios atskleisti jums bet kokius prisiminimus, kuriuos reikia išgydyti. Atveskite savo tėvus ir visą šeimą prieš Jėzų ir atleiskite kiekvienam iš jų už tai, kaip jie jus įskaudino, nuvylė ar nemylėjo taip, kaip reikia.
• Paprašykite Jėzaus atleisti už bet kokius būdus, kurių nemylėjote, negerbėte ar netarnaujate savo tėvams ir šeimai taip, kaip turėtumėte. Paprašykite Viešpaties palaiminti juos ir paliesti juos bei atnešti tarp jūsų šviesos ir išgydymo.
• Atgailaukite dėl savo duotų įžadų, pvz., „Aš niekada niekam neprileisiu taip arti, kad mane įskaudintų“ arba „Niekas manęs nemylės“ arba „Aš noriu mirti“ arba „Aš niekada nepagysiu“ ir pan. Paprašykite Šventosios Dvasios, kad išlaisvintų jūsų širdį meilei ir būkite mylimi.
Baigdami įsivaizduokite save stovintį prieš nukryžiuoto Kristaus kryžių su visa savo šeima ir paprašykite Jėzaus, kad gailestingumas tekėtų kiekvienam nariui ir išgydytų jūsų šeimos medį, kai meldžiatės su šia giesme...
Tegul gailestingumas teka
Stovi čia, Tu esi mano sūnus, mano vienintelis sūnus
Jie tave įkalė į šią medieną
Apkabinčiau tave, jei galėčiau…
Bet Gailestingumas turi tekėti, aš turiu paleisti
Tavo meilė turi tekėti, taip turi būti
Aš laikau Tave, negyvą ir nejudantį
Tėvo valia
Tačiau šios rankos – OI žinau, kad jos vėl bus
Kai tu prisikėlęs
Ir gailestingumas tekės, aš turiu paleisti
Tavo meilė plūs, taip turi būti
Štai aš stoviu, mano Jėzau, ištiesk savo ranką...
Tegul gailestingumas teka, padėk man paleisti
Tavo meilė turi tekėti, man reikia tavęs, Viešpatie
Tegul gailestingumas teka, padėk man paleisti
Man reikia Tavęs, Viešpatie, man reikia Tavęs, Viešpatie
– Markas Mallettas, „Per jos akis“, 2004 ©
Kelionė su Marku Šios Dabar Žodis,
spustelėkite žemiau esančią juostą prenumeruoti.
Jūsų el. Paštas nebus bendrinamas su niekuo.
Dabar „Telegram“. Spustelėkite:
Sekite Marką ir kasdienius „laiko ženklus“ svetainėje „MeWe“:
Sekite Marko raštus čia:
Klausykitės šių dalykų:
Išnašos
| ↑1 | Ps 139: 7 |
|---|---|
| ↑2 | Mattas 28: 20 |
| ↑3 | Tyrimo rezultatai:
• Vyrai, kurie tuokiasi homoseksualiai, yra labiau linkę augti šeimoje, kurioje yra nestabilūs tėvų santykiai, ypač kai tėvai nėra arba yra nežinomi ar išsiskyrę tėvai. • Tos pačios lyties asmenų santuokos dažnis buvo didesnis tarp moterų, kurios paauglystėje išgyveno motinos mirtį, moterų, turinčių trumpą tėvų santuoką, ir moterų, kurių motinos nėra ilgai gyvenusios kartu su tėvu. • Vyrai ir moterys, turintys „nežinomus tėvus“, buvo žymiai rečiau susituokę su priešingos lyties asmeniu nei jų bendraamžiai su žinomais tėvais. • Vaikams, patyrusiems tėvų mirtį vaikystėje ar paauglystėje, heteroseksualių vedybų lygis buvo žymiai mažesnis nei bendraamžių, kurių tėvai buvo gyvi per 18-ąjį gimtadienį. • Kuo trumpesnė tėvų santuokos trukmė, tuo didesnė homoseksualių santuokų tikimybė. • Vyrai, kurių tėvai išsiskyrė prieš 6-ąjį gimtadienį, dažniau susituokė homoseksualiai nei bendraamžiai iš nepažeistų tėvų santuokų. Nuoroda: "Heteroseksualių ir homoseksualių santuokų koreliacija vaikystėje: dviejų milijonų danų nacionalinis kohortos tyrimas,“Autoriai Mortenas Frischas ir Andersas Hviidas; Seksualinio elgesio archyvai, 13 m. Spalio 2006 d. Norėdami peržiūrėti visas išvadas, eikite į: http://www.narth.com/docs/influencing.html |