DABAR MASĖS SKAITYMŲ ŽODIS
13 m. sausio 2015 d
Pasirinkti Hilarijos memorialas
Liturginiai tekstai čia
WE Bažnyčioje įžengė į tam tikrą laikotarpį, kuris išjudins daugelio tikėjimą. Taip yra todėl, kad jis vis labiau atrodys taip, lyg blogis laimėtų, tarsi Bažnyčia taptų visiškai nereikšminga, o iš tikrųjų priešas valstybės. Tų, kurie tvirtai laikosi viso katalikų tikėjimo, bus nedaug ir jie bus visuotinai laikomi pasenusiais, nelogiškais ir pašalintina kliūtimi.
Šiandienos pirmasis svarstymas paaiškina, kodėl. Šventasis Paulius rašo:
„...tu vainikavote jį šlove ir garbe, visa pajungdamas jam po kojomis...“ Tačiau šiuo metu mes nematome, kad „viskas jam pavesta“, bet mes matome Jėzų, „vainikuotą šlove ir garbe“...
Tai reiškia, kad Jėzaus pergalė prieš mirtį ant kryžiaus atvėrė dangaus vartus. Tačiau blogis yra kaip ilgas traukinys, kuris dar turi visiškai pravažiuoti per šį pasaulį. Jėzus atvėrė duris kiekvienam žmogui, kad galėtų išlipti, bet, deja, daugelis nenori... ir tai yra traukinys, kuris ir toliau palieka po savęs mirties pėdsaką. Taigi, kaip krikščionys, mes laukiame kryžminimas kol per šį amžių nepravažiuos paskutinis blogio automobilis. Nes kaip rašė šv. Jonas:
Žinome, kad priklausome Dievui, ir visas pasaulis yra piktojo valdžioje. (1 Jono 5:19)
Tai reiškia, kad žmogus vis dar turi laisvą valią, taigi Šėtonas vis dar išlaiko atramą žmogaus širdyje. Kaip ir apostazė crescendos mūsų laikais, taip bus ir šėtono galia. Tačiau, kaip skaitome Apreiškimo 12 skyriuje, artėjant šio amžiaus (ne pasaulio, o šio amžiaus) pabaigai, Šėtono galia pirmiausia bus apribota (ir sutelkta į Antikristą), o paskui kuriam laikui visiškai pašalinta.
Didžiulis drakonas, senovinė gyvatė, vadinama Velniu ir Šėtonu, kuri apgavo visą pasaulį, buvo numestas į žemę, o kartu su juo nukrito ir jo angelai... Ji užėmė savo vietą ant jūros smėlio... Į [ žvėris] slibinas atidavė savo galią ir sostą, kartu su didele valdžia... Tada pamačiau iš dangaus nusileidusį angelą, laikantį rankoje bedugnės raktą ir sunkią grandinę. Jis paėmė drakoną, senovės gyvatę, kuri yra Velnias arba Šėtonas, ir surišo jį tūkstančiui metų. (Apr 12:9, 13:2, 20:1-2)
Ir nėra taip, kad žmonija neturės laisvos valios ateinančioje Taikos epochoje. Tačiau išlaisvintas iš nuolatinio pragaro galių persekiojimo ir pripildytas Dvasios kaip a Naujosios Sekminės, Bažnyčia mėgausis poilsio ir neprilygstamo šventumo laikotarpiu, ruošdamasi Jėzaus sugrįžimui laikų pabaigoje.
Katalikų bažnyčios mokymai1952 m. paskelbtame teologijos komisijos padaryta išvada, kad tai neprieštarauja mūsų tikėjimui...
...tikėkimės kažkokiu galingu Kristaus triumfu čia, žemėje, prieš galutinį visko užbaigimą. Toks įvykis neatmestinas, neįmanomas, neaišku, kad iki pabaigos nebus ilgo triumfuojančios krikščionybės laikotarpio. -Katalikų bažnyčios mokymas: Katalikų doktrinos santrauka (Londonas: Burns Oates & Washbourne, 1952), p. 1140; cituojamas Kūrybos puoselėtojas, Kunigas Juozapas Iannuzzi, p. 54
Taigi, broliai ir seserys, nesipurtykite pragaro galių, kurios iškraipydami dieviškąjį atvaizdą žmonių veiduose, jūsų sielai negali padaryti daugiau, nei niurzgėti. Nesikratykite tamsos vaiduokliais, kurie grasina tau mirtimi, kuri tapo vartais į Gyvenimą. Nesikratykite prie kryžiaus, kuris yra jūsų persekiojimo simbolis, nes jis prigijo ir tapo Gyvybės medžiu. Nesikratykite prie kapo, kadaise aptemdyto nevilties, kuris tapo vilties inkubatoriumi. Nesikratykite griaustinis ir žaibas, žemės drebėjimas ir vandenynų ošimas, signalizuojantys darbo šauksmą ir naujo kūrinio gimimą. Nesikratykite kad jautiesi apleistas, silpnas ir bejėgis prieš blogio galias, nes kaip tik paklusdamas Kristui dalyvausi pergale prieš Šėtono karalystę žemėje... ir karaliauti su Juo.
…kai šio sijojimo išbandymas praeis, iš labiau sudvasintos ir supaprastintos Bažnyčios ištekės didžiulė jėga. Vyrai visiškai suplanuotame pasaulyje jausis neapsakomai vieniši. Jei jie visiškai pametė Dievą, jie pajus visą savo skurdo siaubą. Tada jie tai padarys
atraskite mažą tikinčiųjų pulką kaip kažką visiškai naujo. Jie atras tai kaip jiems skirtą viltį, atsakymą, kurio visada ieškojo paslaptyje.
Taigi man atrodo neabejotinai, kad Bažnyčia išgyvena labai sunkius laikus. Tikroji krizė vos prasidėjo. Turėsime tikėtis siaubingų sukrėtimų. Bet aš ne mažiau tikras dėl to, kas liks pabaigoje: ne politinio kulto bažnyčia, kuri jau mirė kartu su Gobeliu, bet tikėjimo bažnyčia. Gali būti, kad ji nebebus dominuojanti socialinė galia tiek, kiek buvo iki šiol; bet ji džiaugsis naujai pražydusia ir bus laikoma vyro namais, kur jis ras gyvybės ir vilties už mirties. - kardinolas Josephas Ratzingeris (popiežius Benediktas XVI), Tikėjimas ir ateitis, Ignatius Press, 2009 m
