EPIPANIJOS ŠVENTĖ
Pirmą kartą paskelbta 7 m. Sausio 2007 d.
Atvyko magai iš rytų ... Jie nusilenkė ir pagerbė jį. Tada jie atidarė savo lobius ir aukojo jam dovanų aukso, smilkalų ir miros. (Mt 2, 1, 11)
OH mano Jėzau.
Šiandien turėčiau ateiti pas jus su daugybe dovanų, tokių kaip magija. Užtat mano rankos tuščios. Norėčiau, kad galėčiau jums pasiūlyti gerų darbų auksą, bet nešioju tik nuodėmės liūdesį. Bandau sudeginti maldos smilkalus, bet turiu tik blaškymąsi. Noriu parodyti dorybės mirą, bet mane aprengia ydos.
OH mano Jėzus. Ką turėčiau daryti prieš tave dabar, aš, kažkaip rastas tavo akivaizdoje?
Mano mylimas avinėli, to aš linkiu vienas: kad tu žiūrėtum į mane mano skurde. Ar aš neatėjau pas tave toks, koks esi, vargšas, mažas ir bejėgis? Ar matai angelų būrį, kuris tave atstumia... ar vietoj to matote aplink mane susirinkusius paprastus piemenis ir jautį bei asilą? Ir pažiūrėk – išminčiai, tokie turtingi, kokie jie yra, guli kniūbsčia prieš mane.
Ak, tai dovana, kurios trokštu, nuolankumo dovana! Tu turi man ką pasiūlyti: savo nieką. Aš sukūriau pasaulį iš nieko, kad turėtumėte viltį žinoti, kad galiu sukurti Šventumą iš nieko. Nebijok, avinėli. Palaiminti dvasios vargšai. Jūsų skurdas – tai yra jūsų pripažinimas – sukuria erdvę jūsų širdyje Man. Negaliu ateiti į širdį, kuri yra išdidi ir uždara. Galiu įeiti tik į širdį, kuri ištuština iš visų savo gerumo iliuzijų ir pripažįsta savo skurdą.
Dovana, kurios šiandien noriu iš jūsų, nėra darbai, žodžiai ar dorybės. Šiandien aš tiesiog prašau jūsų širdyje padaryti vietos Man. Imituokite išmintį: gulėkite prieš mane kniūbsčias. Būkite nuolankus, kaip mano Motina, ir aš ateisiu su Tėvu ir gyvensiu jumyse, kaip gyvenau ir gyvenu joje.
Kodėl bijai kūdikio?
Mano siela skelbia Viešpaties didybę;
mano dvasia džiaugiasi Dievu, mano Gelbėtoju.
Nes jis pažvelgė į savo tarnaitės nuolankumą...
(Lukas 1: 46-48)
Spauskite čia norėdami Atsisakyti or Prenumeruok į šį leidinį.
