IT kartais gali būti sunku perskaityti šios svetainės raštus, ypač Septynerių metų bandymas kuriame yra gana blaivūs įvykiai. Štai kodėl noriu pristabdyti bendrą jausmą, kurį, manau, šiuo metu turi keli skaitytojai: depresijos ar liūdesio jausmas dėl esamos ir būsimų dalykų.
Mes visada turime likti įsišakniję tikrovėje. Iš tiesų, kai kurie gali pagalvoti, kad tai, ką čia parašiau, kelia nerimą, kad aš praradau nuovoką ir tapau užtemdyta, siaurų pažiūrų būtybe, gyvenančia oloje. Tebūnie. Tačiau visiems, kurie klausys, kartoju: tai, apie ką perspėjau, artėja mūsų link krovininio traukinio greičiu. Mes tai dar tik pradedame jausti Vakarų tautose Išsiskleidimo metai. Prieš dvejus metus aš parašiau Įspėjimo trimitai - IV dalis perspėjimo pranešimas, kad yra įvykių, kurie sukurs tremtiniai. Tai nėra ateities žodis, bet dabartinė realybė daugeliui sielų iš tokių kraštų kaip Kinija, Mynamaras, Irakas, Afrikos dalys ir net JAV vietovės. Ir mes matome žodžius persekiojimas atsiskleidžia beveik kasdien, nes pagrindiniai valdymo organai ir toliau ne tik siekia „gėjų teisių“, bet agresyviai judėti link nesutinkančiųjų nutildymo su jais ... tai, o beždžionės pradeda augti tas pačias teises kaip žmonės - vienas iš principų, apie kurį kalbėta ateinant Klaidinga vienybė.
Tai tik sunkių gimdymo skausmų pradžia.
Tačiau visų pirma turime žiūrėti į didįjį gailestingumą, kuriuo Dievas kada nors užlies žemę šios audros metu.
MŪSŲ liūdesio šaknys
Kai Jėzus turtuoliui pasakė, kad turi eiti ir viską parduoti, jis nuliūdęs nuėjo. Mes galime jaustis taip pat; matome, kad mūsų gyvenimo būdas keisis, galbūt drastiškai ateinančiais metais. Čia gali slypėti mūsų liūdesio šaknys: mintis, kad turime prarasti komfortą ir paleisti savo mažą „karalystę“.
Nesvarbu, ar radikalių pokyčių laikas mus ištiko, ar ne, Jėzus tai padarė visada reikalavo iš savo mokinių atsisakyti dalykų:
Kiekvienas iš jūsų, neatsisakantis viso savo turto, negali būti mano mokinys. (Luko 14:33)
Tai, ką čia reiškia Jėzus, yra a atsiskyrimo dvasia. Klausimas kyla ne tiek apie mūsų turtą, kiek apie tikrąją meilę ir atsidavimą.
Kas myli tėvą ar motiną labiau nei mane, nėra manęs vertas, o kas myli sūnų ar dukterį labiau nei mane, nėra manęs vertas; Kas neima kryžiaus ir neseka paskui mane, nėra manęs vertas. (Mt 10, 37–38)
Dievas, tiesą sakant, nori mus palaiminti. Jis nori, kad džiaugtumėmės Jo kūryba ir patenkintume visus savo poreikius. Paprastumas ir dvasios skurdas nereiškia nepriteklių ar skurdo. Galbūt šiandien turime iš naujo paleisti savo širdis. Vėlgi „pirmiausia ieškoti dangaus karalystės“, o ne žemės karalystės. Pjauti veją. Sutvarkykite kiemą. Dažykite namą. Laikykite daiktus tvarkingą.
Tačiau būkite pasirengę viską paleisti.
Tai sielos būsena, kurios reikalaujama iš Jėzaus mokinio. Žodžiu, tokia siela yra a piligrimas.
Džiaukitės! VĖL sakau džiaugsmą!
Džiaukitės šia diena už bet kokią gerą sveikatą. Dėkokite šią dieną už savo gyvenimą, kuris gyvuos visą amžinybę. Dėkokite už Jėzaus buvimo Švenčiausiame Sakramente dovaną mūsų miestuose ir miesteliuose. Padėkokite už gėles ir žalius lapus bei šiltą vasaros orą (arba vėsų žiemos orą, jei gyvenate Australijoje). Pasidžiaukite Jo kūryba. Stebėkite saulėlydį. Sėdėk po žvaigždėmis. Pripažink Visatoje užrašytą Jo gerumą.
Laimink Viešpatį už Jo begalinę meilę tau. Laimink Jį už Jo gailestingumą, kuris taip kantriai laukė, kol mes atgailuosime. Dėkokite Dievui visomis savo aplinkybėmis, tiek geromis, tiek blogomis, nes Jo dieviškoji valia nurodo viską į gera. Ir kas žino? Galbūt tai yra paskutinė jūsų diena žemėje ir jūs veltui nerimaujate ir nerimaujate dėl „pabaigos laikų“. Iš tiesų, mums įsakyta „visiškai nesirūpinti“ (Fil 4, 4–7).
Kiekvieną dieną meldžiuosi už savo skaitytojus. Prašau melstis ir už mane. Tegu visi esame džiaugsmo ženklai liūdesyje suklupusiam pasauliui.
Apie laikus ir metų laikus, broliai, jums nereikia nieko rašyti. Juk jūs patys puikiai žinote, kad Viešpaties diena ateis kaip vagis naktį. Kai žmonės sako: „Ramybė ir saugumas“, juos ištinka staigi nelaimė, kaip nėščios moters gimdymo skausmai, ir jie nepabėgs. Bet jūs, broliai, nesate tamsoje, kad ta diena jus užkluptų kaip vagis. Juk jūs visi esate šviesos vaikai ir dienos vaikai. Mes nesame iš nakties ar tamsos. Todėl nemiegokime kaip likusieji, o būkime budrūs ir blaivūs. Tie, kurie miega, eina miegoti naktį, o tie, kurie išgėrę, girta naktį. Bet kadangi esame dienos žmonės, būkime blaivūs, apsivilkę tikėjimo ir meilės šarvus ir šalmą, kuris yra išganymo viltis. Nes Dievas mus paskyrė ne rūstybei, bet išgelbėjimui per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris mirė už mus, kad gyventume kartu su Juo, ar budėtume, ar užmigtume. Todėl drąsinkite vieni kitus ir ugdykite vienas kitą, kaip ir jūs darote. (1 Tes 5:1-11)
Pirmą kartą paskelbta 27 m. Birželio 2008 d.
PAPILDOMA LITERATŪRA:
