Kūnas ir kraujas

TPopiežiaus Leono XIV išrinkimas iš karto sukėlė neigiamą požiūrį į 267-ąjį popiežių iš kai kurių katalikų bendruomenių. Bet ar tai Dvasios, ar „kūno ir kraujo“ balsas?

Žiūrėti

Baras

Nuorašas

Toliau pateiktas automatiškai sugeneruotas transkripcijos variantas. Negalime garantuoti teksto tikslumo, rašybos, gramatikos ir kt.:

00: 00-00: 10
Stebėdamas neseniai vykusias popiežiaus konklavos reportažas tiek pasaulietinėje, tiek krikščioniškoje žiniasklaidoje, pajutau, kad vyksta kažkas reikšmingo.

00: 10-01: 42
Galėjote jausti, kaip tai sklinda eteryje, ir nors pasaulietiniai analitikai galbūt negalėjo to tiksliai įvardyti, mes, katalikai, galime. Mes stebėjome, kaip pranašystės pildosi mūsų akyse pasauliniu mastu. Jėzus Mato 16 skyriuje pasakė: „Tu esi Petras, ir ant šios uolos aš pastatysiu savo bažnyčią.“ Na, po Petro mirties prieš 2,000 metų, ta uola staiga neišnyko. Kaip matome Apaštalų darbų 1 skyriuje, kai Judas Iskarijotas, išdavęs Jėzų ir vėliau nusižudęs, mirė po jo mirties, jo pareigas, kaip rašoma Apaštalų darbų 1 skyriuje, užėmė apaštalas Matas. Taip pat ir su visais apaštalais, įskaitant Petrą. Petrui mirus, jo pareigas perėmė kitas, o Petro karalystės raktai buvo perduoti jo įpėdiniui, iki pat 267-ojo įpėdinio, popiežiaus Leono XIV. Tačiau net ir nepaisant šio gilaus įvykio jausmo, dar prieš užgesinant dūmams iš Siksto koplyčios, katalikiškoje žiniasklaidoje savo internetinėse transliacijose ir panašiai jau buvo kritikų, kurie ieškojo priekaištų popiežiui Leonui XIV ir rado būdų, kaip nuo pat pradžių pateikti šią popiežiaus valdžią kuo neigiamiau. Taigi, mano klausimas – ar jie veikė Dvasioje, ar kūne ir krauju?

01: 48-01: 49
(dramatiška muzika)

01: 57-02: 01
– Sveiki, aš esu Markas Mallettas iš „Countdown to the Kingdom“ ir thenoword.com.

02: 02-02: 03
Na, ką aš tuo noriu pasakyti?

02: 03-02: 05
Ar jie veikė iš kūno ir kraujo?

02: 05-02: 07
Na, pereikime tiesiai prie tos evangelijos.

02: 08-02: 12
Ir aš iš tikrųjų kalbu apie tai, ką Jėzus sakė Petrui.

02: 13-02: 16
Ir jūs prisimenate, kad jis uždavė klausimą apaštalams.

02: 16-02: 26
Jis paklausė: „Kuo mane, apylinkių gyventojai, laiko mane esant Pilypo Cezarėjos krašte?“ Apaštalai atsakė: „Kai kurie mano, kad tu esi Jonas Krikštytojas.

02: 26-02: 32
Kiti sako, kad tu esi Elijas arba Jeremijas.“ Bet Jėzus iš tikrųjų nenorėjo žinoti, ką žmonės galvoja.

02: 32-02: 34
Jis norėjo sužinoti, ką apaštalai galvoja.

02: 34-03: 08
Ir jis tarė: „Tai kuo jūs mane laikote?“ Simonas tuojau pat pažvelgė į Jėzų ir tarė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus.“ Tai gilu, ir priežastis yra ta, kad, ir daugelis žmonių to nesupranta, Senajame Testamente terminologija „Dievo Sūnus“ arba „Gyvojo Dievo Sūnus“ buvo tolygi sakyti: „Tu esi Dievas“. Žydai tai suprato, todėl norėjo nukryžiuoti Jėzų, nes Jis tvirtino esąs Dievo Sūnus.

03: 09-03: 16
Ir jie jam pasakė: „Tu save laikai Dievu.“ Ir jie nusprendė jį nukryžiuoti.

03: 17-03: 20
Taigi, kai Petras tai pasakė, tai buvo gilus apreiškimas.

03: 21-03: 31
Jėzus jam atsakė: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė, bet mano dangiškasis Tėvas.

03: 31-03: 41
„Todėl aš tau sakau: tu esi Petras, ir ant šios uolos aš pastatysiu savo bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.“

03: 42-03: 47
„Aš duosiu tau dangaus karalystės raktus.“ Taigi, štai ir viskas.

03: 48-03: 54
Tai Petrui apreiškė ne kūnas ir kraujas, ne žmogaus mąstymas, o Šventoji Dvasia.

03: 55-04: 07
Ir vis dėlto, po dviejų ar trijų pastraipų Jėzus, žinote, pradeda aiškinti apaštalams: „Žiūrėkite, Rašto aiškintojai, aukštieji kunigai mane nužudys, o trečią dieną aš prisikelsiu.“

04: 08-04: 25
Ir tada Petras, galbūt tuo metu jausdamasis šiek tiek pernelyg pasitikintis savimi, dabar dešinėje kišenėje laikydamas karalystės raktus, atsisuka į Jėzų ir taria: „Dieve, kad tau taip nenutiktų.“ O Jėzus tuojau pat jam tarė: „Eik šalin nuo manęs, šėtone!

04: 25-04: 27
„Tu man esi kliūtis.“

04: 27-04: 37
„Tu mąstai ne kaip Dievas, bet kaip žmonės.“ Tai yra, Petras vėl pradėjo mąstyti kūnu ir krauju.

04: 38-04: 58
Taigi, vėl grįžtu prie to, ką sakė kai kurie iš šių popiežiaus Leono XIV kritikų, ir, tiesą sakant, daugelis jų yra tie patys žmonės, kurie savotiškai įsitvirtino kaip oficialūs popiežiaus Pranciškaus opozicijos atstovai, kurie, regis, katalikiškoje žiniasklaidoje pasiskelbė ortodoksijos vartų sargais.

04: 59-05: 05
Ir matote, esmė ta, ar jie mąsto Dvasios kategorijomis?

05: 05-05: 22
Nes jie tiki, kad turime saugoti tikėjimą, turime saugoti šventąją tradiciją, turime būti neatsiejama tikinčiųjų jausmo, „sensus fidelium“ dalimi, kurie padeda visai bažnyčiai skelbti tiesą ir Evangeliją pasauliui.

05: 22-05: 23
Dabar aš tai suprantu.

05: 24-05: 38
Bet kai pradedame žiūrėti į popiežiaus sostą kaip į savotišką politinę tarnybą ir naudojamės socialine žiniasklaida taip pat, kaip žmonės bendrauja su Donaldu Trumpu, Justinu Trudeau ar, žinote, Macronu ir panašiai.

05: 38-05: 42
Kai pradedame taip elgtis su popiežiaus sostu, prarandame pasakojimo esmę.

05: 44-05: 49
Ir jūs mąstote kaip žmonės, mąstote kaip kūne ir krauju.

05: 50-05: 52
Kodėl? Būtent dėl šios priežasties.

05: 53-05: 58
Jėzus tai sakė ne savo laikų karaliams ir kunigaikščiams, bet apaštalams.

05: 58-06: 05
Luko evangelijoje jis jiems pasakė: „Kas jūsų klauso, tas manęs klauso.

06: 05-06: 36
„Kas jus atmeta, tas atmeta mane ir tą, kuris jus siuntė.“ Kas mane siuntė? Tai Tėvas danguje. Matote, apaštalams buvo duota valdžia mokyti ir skelbti Evangeliją. Tai žinome iš Mato 28. Jėzus, prieš įžengdamas į dangų, jiems tarė: „Didysis pavedimas: eikite į tautas ir mokykite jas visko, ką esu jums įsakęs laikytis, mokykite jas ir padarykite mano mokiniais tautas.“

06: 39-06: 42
Ir tie, kurie klausys, – tarė Jėzus, – bus mano avys.

06: 43-06: 54
Kaip girdėjome Evangelijoje šįryt, prieš šią internetinę transliaciją, tą dieną, kai įrašinėju, Jėzus Jono 10 skyriuje pasakė: „Manosios avys girdi mano balsą; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane“.

06: 56-07: 06
Na, esmė ta, kad Jėzus paskyrė šiuos ganytojus, šiuos paprastus vyrus, šiuos 12 apaštalų, būti ganytojais, būti tais, kurių turime klausyti.

07: 06-07: 17
Jėzus vėl pasakė: „Kas jūsų klauso, – tarė jis dvylikai apaštalų, – tas manęs klauso.“ Taigi, dabar kyla klausimas, kaip jūs kreipiatės į popiežių?

07: 17-07: 20
Ar klausaisi Jėzaus balso?

07: 20-07: 23
Ir jei taip, vadinasi, jūs veikiate Dvasioje.

07: 24-07: 46
Bet jei įsiklausysite, kaip galite kritikuoti popiežių, už kiekvieną klaidingą žingsnį, jei pradėsite žvelgti į jo praeitį ir klaidas, kurias galbūt padarė kardinolas Robertas Francisas Prevostas praeityje, galbūt į tai, kaip jis sprendė seksualinės prievartos bylas, žinote, ir vėlgi, galbūt jis jas sprendė gerai, o gal ne, bet tikiuosi, kad teisingai suprantate faktus.

07: 46-07: 51
Ir esu beveik įsitikinęs, kad „Cardinals“ puikiai supranta visą situaciją.

07: 51-08: 13
Atminkite, kad kai jis tuo metu buvo vyskupas, nebuvo jokių standartų. Daugelio kunigų, vyskupų ir net kai kurių mūsų popiežių reikalai buvo tvarkomi viduje. Kai kurie dalykai buvo geri, o kai kurie – baisūs. Kai kuriuos žmones labai įskaudino tai, kad bažnyčia nesusidūrė su šiais įvykdytais nusikaltimais.

08: 13-08: 15
Taigi mes tai pripažįstame.

08: 15-08: 21
Bet vis dėlto, kodėl mes vertiname ką nors pagal tai, kas buvo prieš 25 metus?

08: 22-08: 23
Kokia auksinė taisyklė?

08: 24-08: 26
Daryk kitiems, kaip norėtum, kad jie tau darytų.

08: 27-08: 29
Ar norite, kad žmonės jus vertintų?

08: 29-08: 36
Prisijungti prie interneto ir pasakyti: „Na, prieš 25 metus Markas Mallettas tai padarė.“ Turiu omenyje, būtų baisu, jei kas nors taip padarytų.

08: 36-08: 41
Tikiuosi, kad esu šiandien, bet ne tas, koks buvau vakar.

08: 41-08: 42
Ne tas, kas esu šiandien.

08: 43-08: 49
Katekizmas tai vadina „neduoti melagingo liudijimo“. Tai 8-asis įsakymas.

08: 49-08: 52
Neliudyk melagingai prieš savo artimą.

08: 53-08: 56
Ir Katekizme išsamiai paaiškinama, ką tai iš tikrųjų reiškia.

08: 57-09: 14
Vienas iš to punktų, kaip teigiama Katalikų Bažnyčios katekizmo Nr. 2478, yra vengti skubotų sprendimų, kiekvienas turėtų stengtis kiek įmanoma palankiai interpretuoti savo artimo mintis, žodžius ir darbus.

09: 15-09: 20
Taigi, turime pradėti klausytis, ką sako mūsų popiežius.

09: 20-09: 23
Ir puikus pavyzdys yra popiežiaus Pranciškaus popiežius.

09: 23-09: 29
Kitaip nei Benediktas XVI, kitaip nei Jonas Paulius II, jie buvo gana tikslūs savo popiežiaus pareigose.

09: 29-09: 33
Nebuvo tobula, bet jie buvo gana tikslūs visame kame, ką sakė.

09: 34-09: 34
Ne taip, Pranciškus.

09: 35-09: 36
Jis kalbėjo nevaldomai.

09: 37-10: 40
Kartais jis pasakė dalykus, kurie liko nebaigti, kuriems nebuvo suteiktas tinkamas kontekstas. Daugelis jo išleistų dokumentų buvo dviprasmiški. Jie buvo painūs. Reikėjo paimti giją iš čia, giją iš ten ir giją iš ten ir viską sumegzti, kad suprastum tai tęstinumo hermeneutiškai. Tačiau daugelis žmonių prie popiežiaus Pranciškaus kreipiasi per įtarumo hermeneutiką. Ir tai yra mąstymas kūne. Tai mąstymas kaip žmonės. Ir dabar daugelis žmonių tai tęsia su popiežiumi Leonu XIV. Kodėl? Nes jis sakė, gyrė Pranciškų ir sako, kad mes ir toliau eisime tuo žingsniu. Bet ką jis tuo nori pasakyti? Na, jis pats pasakė: „Turime sekti tuo, ką popiežius Pranciškus pasakė, cituoju, „meistriškai ir konkrečiai išdėstė apaštališkajame paraginime Evangelii Gaudium, iš kurio norėčiau pabrėžti kelis esminius punktus.“

10: 40-10: 44
Taigi popiežius Leonas XIV mums sako, ko jis pasiims iš Pranciškaus.

10: 44-10: 48
O dabar tie žmonės, kurie mąsto kūnu ir krauju.

10: 48-10: 57
Jie tiesiog sako: „O, jei jis tiesiog ketina ką nors atimti iš Franciso, tai aš su juo neturėsiu nieko bendro.“ Jūs mąstote kaip žmonės.

10: 59-11: 04
Kadangi popiežius Pranciškus per savo popiežiaus kadenciją pasakė daug dalykų, kurie visiškai atitiko šventąją tradiciją.

11: 05-11: 08
Jie buvo neatsiejama mūsų katalikų tikėjimo dalis.

11: 08-11: 09
Jie buvo tiesiog tobuli.

11: 10-11: 14
Ir vis dėlto buvo ir kitų dalykų, kuriuos Pranciškus pasakė ir kurie buvo jo paties nuomonė.

11: 14-11: 19
Arba jis nuklydo prie mokslinių nuomonių, medicininių nuomonių, konkrečių atvejų.

11: 20-11: 27
Jis teigė, kad turime išlaikyti planetos vidutinę temperatūrą 1.5 laipsnio ir priimti anglies dioksido kainodarą.

11: 28-11: 36
Klausydamasis to, pagalvojau: „Žinote, popiežiau Pranciškau, yra daugybė klimatologų ir mokslininkų, kurie visiškai su jumis nesutinka.“

11: 36-11: 38
Jūs turite teisę į savo mokslinę nuomonę.

11: 40-11: 41
Bet mes neprivalome su tuo sutikti.

11: 42-12: 10
Nebūtina sutikti ir su popiežiumi, kai jis, vos niekam dar nebuvo sušvirkštas vaistas, pasakė: „Tai saugūs ir veiksmingi vaistai, ir visi turėtų juos vartoti.“ Mane nustebino ir, tiesą sakant, pripažįstu, mane šis teiginys pribloškė, nes jau skaičiau tyrėjų ir mokslininkų, kurie suprato, apie ką yra tos genų terapijos, straipsnius, jie perspėjo, ir jų perspėjimai su kaupu išsipildė.

12: 11-12: 19
Todėl turite suprasti, kad popiežius turi tik įgaliojimus kalbėti, pamokslauti ir mokyti apie tikėjimą ir moralę.

12: 20-12: 23
Tai nereiškia, kad jis negali turėti savo nuomonės apie kitus dalykus.

12: 24-12: 27
Bet jo įgaliojimai apsiriboja tik tikėjimo ir moralės klausimais.

12: 27-12: 36
Tarkime, kalbant apie klimato kaitą, popiežius turi ir gali pasakyti, kad, kaip tikėjimo ir moralės dalis, turime būti gerais kūrinijos sergėtojais.

12: 36-12: 44
O savo dokumente „Laudato Si“ popiežius Pranciškus pasakė daug puikių dalykų apie tai, kaip mes teršiame planetą ir ją nuodijame.

12: 44-12: 46
Ir aš esu parašęs straipsnių šia tema.

12: 46-12: 47
Didysis apsinuodijimas.

12: 47-13: 04
buvo nuodijamas iš visų pusių. Tačiau kitais klausimais negirdėjau Jėzaus kalbant per popiežių Pranciškų. Girdėjau kalbantį kardinolą Jorge Bergoglio, vyrą, o ne popiežių Pranciškų.

13: 04-13: 25
Taigi, kalbu apie įžvalgumo klausimą. Turime vėl gebėti įžvalgiai vertinti. Šiandienos problema ta, kad turime klaidingą dichotomiją, kurioje egzistuoja dvi kraštutinybės. Arba popiežius, žinote, daugelis žmonių, kurie tiki viskuo, ką popiežius sako, turi tam paklusti. Tiesiog turi tam paklusti.

13: 25-13: 28
Jis sakė, kad jie saugūs ir veiksmingi, ir aš privalau juos vartoti, ir privalau.

13: 28-14: 15
Žiūrėk, jis ne tavo gydytojas. Popiežius neišmano visko apie mediciną ir visko, kas siūloma ir švirkščiama žmonėms. Atsiprašau, jis neišmano. Tai ne jo įgaliojimas. Taigi tai yra vienas kraštutinumas. Kitas kraštutinumas, žinoma, yra tai, kad žmonės mano, jog popiežius turi būti absoliučiai tyras ir tobulas kiekviename absoliučiame savo žodyje, o jei jis to nedaro, jūs visiškai atmetate jo popiežiaus titulą. Tačiau yra ir aukso vidurys – atpažinti bei įsiklausyti į Jėzaus balsą, kai popiežius vykdo tai, kas Vatikano II susirinkime vadinama jo autentiškuoju magisteriumu. Ir mes turime tai pripažinti. Ir, kaip sužinojome iš popiežiaus Pranciškaus popiežystės, tai buvo sunkus procesas.

14: 15-14: 23
Ir kartais buvome priversti gilintis ir suprasti, kada popiežius kalbėjo autoritetingai, o kada ne.

14: 24-14: 26
Ir manau, kad mums teko dirbti daug sunkiau, nei reikėjo.

14: 27-14: 32
Deja, popiežius Pranciškus kartais elgėsi labiau kaip jėzuitas nei kaip popiežius.

14: 32-14: 34
Atsiprašau visų jėzuitų, atsiprašau.

14: 37-15: 14
Taigi, esmė ta, kad popiežius Leonas XIV, kaip jis sakė kardinolams, kviečia Bažnyčią: „Prašau jūsų šiandien kartu su manimi atnaujinti“, – tai popiežius Leonas sako, – „mūsų visišką atsidavimą keliui, kuriuo visuotinė Bažnyčia ėjo dešimtmečius po Vatikano Antrojo Susirinkimo.“ Ir vėl rasite daug to, ką kardinolas Zenas vadino „toksiškais tradicionalistais“, kurie visiškai atmeta Vatikano II Susirinkimą, visiškai atmeta dabartinius popiežius, kurie atvirai sako: „Jis laikosi Vatikano II Susirinkimo, todėl aš juo neseksiu.“

15: 15-15: 19
Bet kardinolas Zinn į tai tikrai atsakė, ir manau, kad jis atsakė gerai.

15: 20-15: 31
Kai jis pasakė: „Problema ta, kad negalima kaltinti Susirinkimo dėl visų blogų dalykų, kurie po jo įvyko Bažnyčioje.“ Pavyzdžiui, pateiksiu vieną pavyzdį.

15: 32-15: 34
Neseniai kalbėjausi su savo vyskupu.

15: 35-16: 13
Kalbėjome apie Vatikano II dokumentus ir apie tai, kad juose nėra nieko, kas pasakytų, jog reikia panaikinti ad orientum, kunigą atsisukusį į altorių, arba kad turėtume panaikinti komunijos turėklus ir komuniją ant liežuvio. To Vatikano II dokumentuose nerasite. Tačiau rasite vyskupų, kurie pasinaudojo laisvėmis ir, galima sakyti, netgi piktnaudžiavo, kad įgyvendintų modernistinę darbotvarkę, kuri susilpnino tikėjimą, kuri... kokius žodžius noriu pasakyti...

16: 14-16: 27
neutralizavo šventumą mūsų bažnyčioje. Ir iš tiesų liturgijos grožis ir paslaptis daugeliu aspektų buvo sunaikinti. Tad ką mums reikia daryti?

16: 27-17: 05
Na, daugelis žmonių sako: „Mums tiesiog reikia grįžti prie lotyniškų Mišių.“ Tačiau čia vėl turime nustoti mąstyti kūnu ir krauju, kaip mąsto žmonės. Turime pripažinti, kad kardinolas Zenas, susirinkęs šiame Vatikano II susirinkime, teigė, kad Šventoji Dvasia buvo visuose susirinkimuose, ir Vatikano II tėvai buvo visiškai teisūs. Jie pripažino, kad lotyniškose Mišiose vyko piktnaudžiavimai. Vyko dalykai, kuriuose žmonės nebuvo visiškai susiję su tuo, kas vyko liturgijoje. Ir jie norėjo tai ištaisyti.

17: 05-17: 33
Jie norėjo sugrąžinti šnekamąją kalbą. Jie norėjo atsikratyti to, ką Benediktas XVI vadino viduramžių priemaišomis, pasikartojimais ir dalykais, kurie tiesiog nebuvo būtini. Ir jie nuėjo per toli. Todėl Benediktas XVI sako, kad reikia reformos. Ir aš meldžiuosi, kad popiežius Leonas XIV būtų tas popiežius, kuris tęstų Vatikano II susirinkimą ta dvasia, kuria jis buvo numatytas.

17: 34-17: 36
Ir mano vyskupas su manimi sutiko sakydamas: „Tu teisus.

17: 36-17: 58
Šių dalykų nėra Vatikano II Susirinkimo dokumentuose.“ Ir dabar matau, kad Kanados kunigai arba mano draugas Richardas tėvas Howlmanas iš „Grace Force“ pradeda šiuos dalykus įgyvendinti „Orientum“, „Communion Rails“, šiek tiek lotynų kalbos čia ir ten, neišpildami kūdikio kartu su vandeniu, kaip matėme darant kai kuriuos modernistus.

17: 59-18: 03
Ir aš jums dabar sakau, tos liturgijos yra gražios.

18: 03-18: 11
Pirmą kartą tokį, kuriame kunigas darė tokius dalykus, mačiau Saskatūne, Kanadoje, Saskačevane.

18: 12-18: 14
Ir aš verkiau per visą liturgiją.

18: 14-18: 15
Vyskupas ten sėdėjo.

18: 15-18: 16
Jis buvo čia.

18: 17-18: 18
Tai buvo gražu.

18: 18-18: 32
Ir aš girdėjau Viešpatį sakant savo širdyje: „Būtent to ir norėjau.“ Todėl prieš šį popiežių turime melstis dosnumo, švelnumo, nuolankumo ir nuolankumo dvasios.

18: 33-18: 40
Jei internete diktuojate, ką popiežius Leonas XIV turi pasakyti, jūs klystate.

18: 41-19: 15
Tikroji mūsų dvasia turi būti tokia, kokia yra popiežius Leonas XIV, ką Jėzus mums sako per popiežių Leoną XIV. Tai tam tikru mastu skirsis nuo popiežių iki jo, nes jis turi savo dvasingumą. Jis yra įgijęs savo ugdymą per augustinų dvasingumą ir panašiai. Šioje naujoje popiežiaus Leono XIV eroje turime įsiklausyti į tai, ką sako Jėzus. Ir tikiuosi, kad popiežius Leonas XIV paklūsta mūsų Viešpačiui.

19: 15-19: 45
Ar prisimenate tą paplūdimį, kai Petras tris kartus išsigynė Jėzaus? Jis atsisuko į Petrą ir paklausė: „Ar myli mane?“ Ir Petras tris kartus atsakė: „Aš tave myliu.“ Į tai Jėzus atsakė: „Ganyk mano avis, ganyk mano kaimenę.“ O po trečio karto Jėzus jam tarė: „Gerai, myli mane? Tada sek paskui mane.“ Ir būtent tai turi daryti popiežius Leonas XIV. Jei jis nori mus tinkamai maitinti kaip avis, jis turi atidžiai sekti Jėzumi.

19: 46-19: 53
Jis turi klausytis Gerojo Ganytojo, kad šis savo ruožtu maitintų mus, kaimenę, paties Kristaus žodžiais.

19: 54-19: 57
Štai kodėl mes su tavimi turime melstis už Leoną XIV.

19: 59-20: 02
Štai kodėl turime saugoti vienybę Kristaus kūne.

20: 03-20: 12
Tie iš jūsų, kurie niekinate mūsų popiežių, buvusį popiežių, kurie jau niekinate popiežių Leoną XIV, atgailaukite.

20: 13-20: 14
Sustabdyk.

20: 15-20: 30
„Esame pašaukti, – sakė šv. Paulius, – siekti vienybės, mąstyti tą patį, būti vienos minties ir vienos širdies.“ Taip, žinau, visi jaučiame šiek tiek nerimo dėl kilusios įtampos.

20: 31-20: 32
Pachamamos skandalas.

20: 33-20: 47
Vėlgi, mokslinės ir medicininės pozicijos, kurias popiežius Pranciškus viešai laikėsi ir dėl to sukėlė daug problemų bažnyčioje ir tikintiesiems. Ir tai gaila.

20: 48-21: 16
Kaip jau sakiau anksčiau, žinote, mūsų popiežiai... turėjome popiežius, kurie susilaukė vaikų, kurie lažinosi su moterimis, kurie pardavė savo popiežiaus titulą. Ir galėtume turėti popiežių, kuris šoka nuogas ant Vatikano sienų. Bet štai esmė. Jis vis dar turi karalystės raktus, ir, tikiuosi, Jėzus retkarčiais kalbės per jį. Tiesą sakant, per 2,000 metų nebuvo nė vienos klaidos prie katedros.

21: 17-21: 27
Tai popiežius, kuris, apibrėždamas ar aiškindamas dogmą iš Petro sosto, iš katedros, iš sosto, niekada nepadarė tokios klaidos.

21: 29-21: 33
Ir kažkas priešingo tam, kas jam buvo perduota per šventąją tradiciją.

21: 34-21: 37
Ir tai yra Jėzaus pažado liudijimas.

21: 37-21: 56
„Petrai, tu esi uola, ir ant šios uolos pastatysiu savo bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.“ Taip, vėl galime sulaukti popiežių, kurie papiktins tikinčiuosius, kurie supurtys Petro valtį, kurie netgi gali ją tam tikru mastu sudužinti, bet jie niekada jos visiškai nesunaikins.

21: 56-21: 57
Toks yra Kristaus pažadas.

21: 59-22: 03
Taigi šiandien raginama nepasitikėti popiežiumi Leonu XIV.

22: 04-22: 04
Jis yra vyras.

22: 05-22: 06
Jis yra kūnas ir kraujas.

22: 07-22: 20
Bet tikėkite Jėzumi ir atidžiai klausykite Jėzaus balso, kai Jėzus kalba per popiežių, kai Jis kalba per jūsų vyskupus, kai Jis kalba per jūsų kunigus.

22: 20-22: 26
Po velnių, kai Jis kalba per tave ir mane, nes Dvasia kalba per pranašystes.

22: 26-22: 28
Jis kalba per žinių žodžius.

22: 28-22: 36
Jis kalba su mumis, kai evangelizuojame, kai dalijamės padrąsinimo žodžiais, kai vieni kitus stipriname, kai cituojame vienas kitam Šventąjį Raštą.

22: 38-22: 52
Ir vienintelis būdas išgirsti Jėzų yra tada, kai esame kaip Petras tą akimirką, kai klausomės Dvasios, kai esame romūs ir nuolankios širdies, nemąstome kaip kūnas ir kraujas, mąstome kaip žmonės.

Labai dėkingas už jūsų maldas ir paramą.
Ačiū!