Sek mane

„Ar myli mane?“ – ir Petras jam tarė:
„Viešpatie, Tu viską žinai;
Tu žinai, kad aš Tave myliu.“
Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avis“...
Ir kai jis tai pasakė,
Jis jam tarė: „Sek paskui mane“.
(John 21: 17-19)

arba "YouTube"

Bet Jėzus seniai davė galutinis tinkamumas būti popiežiumi, „uola“, ant kurios Jis statys savo Bažnyčią. Petrui nepakako atitaisyti tris savo išsižadėjimus trimis „Aš tave myliu“. Jei to pakaktų, Jėzus galėjo palikti įspūdį, kad būtent popiežiaus pareigas einančio žmogaus dorybė ir stiprybė yra svarbiausia jų sėkmei; kad tai yra žmogiška institucija, pagrįsta Petro asmenybe, o ne dieviška pareigybė. Vietoj to, Jėzus pašaukimą apibrėžia šia esmine direktyva: „Sek paskui mane.“

Kitaip tariant, malone ir paklusnumu Petras galės įvykdyti užduotį „ganyti mano avis“, kaip jam įsakė Jėzus. Priešingai nei šiuolaikiniai lūkesčiai, tai nesiremia jo intelektu, teologiniais gebėjimais, charizma ar asmeniniais įgūdžiais (kad ir kokie naudingi jie būtų), bet jo noru sekti Jėzumi ir mokyti tautas daryti tą patį.^[1]plg. Mato 28: 19-20

...mes ne tik stebime, kokios bus masinės žiniasklaidos reakcijos, sakant: „Mums reikia popiežiaus, kuris šiame pasaulyje yra komunikatorius“, ar antrinius kriterijus, tokius kaip „Dabar mums reikia afrikiečio arba dabar turime grįžti prie italo“, ar visus šiuos kvailus kriterijus. Jie neturi nieko bendra [su popiežiaus sostu]. Turime atsižvelgti į paties Jėzaus pateiktą paaiškinimą apie šv. Petro tarnystę ir pareigas žodžiais, kuriuos Jis pasakė šv. Petrui: Tu esi uola, ir aš tau duodu dangaus karalystės raktus, ir tu turi sustiprinti savo brolius tikėjime, ir tu esi visuotinės Bažnyčios ganytojas.“ —Kardinolas Gerhardas Mülleris (balsavo pirmą kartą), 24 m. balandžio 2025 d., lifesitenews.com

Tam tikra prasme mano parašyta serija vadinosi Jėzaus savaitė yra netyčinė artėjančios konklavos įžanga. Joje pateikiama gryna ir nepraskiesta Evangelija, kuri yra Bažnyčios misijos šerdis kiekvienoje kartoje. Viskas, ką Katalikų Bažnyčia turi šiandien – „tikėjimo lobio“ plėtra, jos turtingas dvasingumas, jos įvairios liturgijos, jos charizmos ir tarnystės, šventųjų ir kankinių katalogas... visa tai kyla iš šios centrinės misijos „padaryti mokiniais visų tautų žmones“.^[2]Matt 28: 19-20 Štai kodėl Bažnyčia egzistuoja.^[3]„Evangelizacija iš tiesų yra Bažnyčiai būdinga malonė ir pašaukimas, jos giliausia tapatybė. Ji egzistuoja tam, kad skelbtų evangeliją...tai yra, kad pamokslautų ir mokytų, būtų malonės dovanos kanalas, sutaikytų nusidėjėlius su Dievu ir įamžintų Kristaus auką Mišiose, kurios yra Jo mirties ir šlovingo prisikėlimo atminimas.“ – ŠV. PAULIUS VI Evangelii nuntiandi, n. 14 m Būtent šiai misijai kiekvienas būsimas popiežius turi atsiduoti visa širdimi: misijai sekti Jėzumi.

Ištikimybės misija

Taigi, kas bebūtų išrinktas Pranciškaus įpėdiniu, jam teks atlikti tik vieną didelę užduotį: ištikimybę Mokytojui. Velionio popiežiaus žodžiais tariant:

Šiame kontekste popiežius yra ne aukščiausiasis viešpats, o aukščiausiasis tarnas – „Dievo tarnų tarnas“; Bažnyčios paklusnumo ir atitikimo Dievo valiai, Kristaus Evangelijai ir Bažnyčios Tradicijai garantas, atidėdamas į šalį visas asmenines užgaidas, nepaisant to, kad – paties Kristaus valia – yra „visų tikinčiųjų aukščiausiasis ganytojas ir mokytojas“ ir turi „aukščiausią, visišką, tiesioginę ir visuotinę įprastinę valdžią Bažnyčioje“. —POPE FRANCIS, baigiamosios kalbos Sinodui; Katalikų naujienų agentūra, 18 m. Spalio 2014 d

Taigi, viskas, kas buvo perduota Šventojoje Tradicijoje, yra dieviškas maistas kuriuo Jėzus prašo popiežiaus „ganyti mano avis“ ir „stiprinti savo brolius“.^[4]Lukas 22: 32 Taigi…

Popiežius nėra absoliutus suverenas, kurio mintys ir norai yra įstatymas. Priešingai, popiežiaus tarnyba yra paklusnumo Kristui ir Jo žodžiui garantas. —POPE BENEDICT XVI, 8 m. Gegužės 2005 d. Homilija; San Diego Union-Tribune

Galbūt tai nušviečia dar tai, ką Jėzus tą dieną paplūdimyje pasakė Petrui:

Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kai buvai jaunesnis, pats apsijuosdavai ir eidavai, kur norėjai; bet pasenęs ištiesi rankas, ir kitas tave aprengs ir ves, kur nenori. (John 21: 18)

Iš tiesų, šiais senstančiais popiežiaus metais žmogų konklavoje išrenka jo bendražygiai. Jis aprengiamas drabužiu, kurio jis pats galbūt niekada nepasirinks – Kristaus vietininko drabužiu. Ir jis gali būti vedamas ten, kur nenori eiti: vieša atsakomybė ganyti visuotinę Bažnyčią, o ne tik savo mažą parapiją ar vyskupiją. Tai pašaukimas tapti tarnų tarnu.

„Nėra didesnio tarno už savo šeimininką.“ Jei persekiojo mane, tai persekios ir jus. Jei laikėsi mano žodžio, tai vykdys ir jūsų. (John 15: 20)

Vis dėlto visa tai yra Jėzaus kvietimas tiesiog „sekti paskui mane“. Taigi, vadovavimas Katalikų Bažnyčiai kaip jos vyriausiajam ganytojui tam tikra prasme turėtų būti vienas iš paprasčiausias darbo vietų žemėje. Nes popiežius neprivalo būti didis išradėjas; jis nėra pašauktas keisti mokymo, daryti jį priimtinesniu jį atskiesdamas, ką nors papildyti Šventąja Tradicija ar iš jos atimti. Jis pašauktas tiesiog būti ištikimas jam perduotai Evangelijai.

Bet net jei mes patys ar angelas iš dangaus jums paskelbtų kitokią evangeliją, nei tą, kurią jums paskelbėme, tebūnie prakeiktas! (Galatians 1: 8)

Popiežius kartu su savo broliais vyskupais turi skelbti Evangeliją su „nauju užsidegimu“, kaip pasakytų šv. Jonas Paulius II. „Būti neatidėliotinam laiku ir ne laiku, įtikinėti, barti ir raginti, būti kantrūs ir pamokyti.“^[5]2 Timothy 4: 2 Žinoma, kaip sakė popiežius šv. Paulius VI:

Šiuolaikinis žmogus mieliau klausosi liudytojų nei mokytojų, o jei jis ir klausosi mokytojų, tai todėl, kad jie yra liudytojai...Evangelii nuntiandi, n. 76 m

Sekti Jėzumi iš tiesų reiškia sekti Jo pėdomis, būties pavyzdžiu autentiškas.

...visiems Dievo mylimiesiems Romoje, pašauktiesiems būti šventiems (Romiečiams 1: 7)...būkite tobuli, kaip ir jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas. (Matthew 5: 48)

Jei popiežius. nori pradėti revoliuciją, tegul tai būna revoliucinė jėga, kuria visada yra šventumas.

Nepakanka atnaujinti pastoracines technikas, organizuoti ir koordinuoti bažnytinius išteklius ar giliau gilintis į biblinius ir teologinius tikėjimo pagrindus. Reikia skatinti naują „šventumo troškimą“ tarp misionierių ir visoje krikščionių bendruomenėje, ypač tarp tų, kurie glaudžiausiai bendradarbiauja su misionieriais. —POPE ST. Jonas Paulius II, Redemptoris Missio, n. 90 m

Kas būtų geriausias popiežius?

Jei rinktume pirmąjį popiežių prieš 2000 metų, galbūt kai kurie būtų siekę šv. Jono. Juk jis buvo kontempliatyvus žmogus, kuris atsiremė į Kristaus krūtinę. Jis buvo vienintelis apaštalas, likęs po kryžiaus pėda. Jis taip pat parašė keturias Naujojo Testamento knygas. O galbūt kai kurie būtų išreiškę Matą ne tik dėl jo spontaniško atsivertimo ir paklusnumo, bet ir dėl aiškių istorinių žinių bei Kristaus gyvenimo supratimo. Ir vis dėlto... tai buvo... Simonas kurį Jėzus pasirinko – žmogų, kurio aistros ir įkyrumai dažnai privesdavo akimirką iki tokio lygio, kad prireikdavo papeikimo ir pataisymo, ne tik Jėzaus kelis kartus,^[6]Mt 16:23, Jono 13:8-10, Mato 26:52 bet šv. Pauliaus.^[7]„Gal 2“: 11-14

Dar būdamas kardinolu, Josephas Ratzingeris (Benediktas XVI) 1997 m. Bavarijos televizijoje buvo paklaustas:

„Ar Šventoji Dvasia atsakinga už popiežiaus išrinkimą?“

Jo atsakymas kai kuriuos gali nustebinti:

„Nesakyčiau taip ta prasme, kad Šventoji Dvasia išsirenka popiežių... Sakyčiau, kad Dvasia ne visai kontroliuoja reikalą, o veikiau, kaip geras pedagogas, palieka mums daug erdvės, daug laisvės, visiškai mūsų neapleisdama. Taigi Dvasios vaidmenį reikėtų suprasti daug lanksčiau – ne taip, kad ji diktuoja kandidatą, už kurį reikia balsuoti. Turbūt vienintelė jos siūloma garantija yra ta, kad reikalo negalima visiškai sugadinti... Yra per daug priešingų pavyzdžių, kai popiežiai, akivaizdžiai, nebūtų pasirinkę Šventosios Dvasios!“ —5 m. gegužės 2025 d. Katalikų registras

Ši nuomonė greičiausiai niekada nepasikeitė, kaip vėliau pasakė Benediktas XVI:

Po Sekminių Petras ... yra tas pats Petras, kuris, bijodamas žydų, melavo savo krikščionišką laisvę (Galatams 2 11–14); jis vienu metu yra uola ir suklupimo akmuo. Argi ne per visą Bažnyčios istoriją popiežius, Petro įpėdinis, buvo vienu metu Petra bei Skandalonas – ir Dievo uola, ir suklupimo akmuo? —POPIENAS BENEDIKTAS XIV, nuo Das neue Volk Gottes, p. 80 ir kt

Šiuo atžvilgiu mes, kaip katalikai, turėtume melstis, kad Šventoji Dvasia vestų Konklavą išrinkti žmogų, kuris Dievo valia teikiasi šiai valandai. Jis gali būti visai ne tas, kurį mes, pasauliečiai, pasirinktume natūraliame lygmenyje. Vieniems Jis gali būti uola, o kitiems – iš tiesų kliuvinys. Jis gali būti lyderis, kurio mums reikia... arba „karalius, kurio nusipelnėme“.^[8]plg. 1 Sam 8: 18 Nepaisant to, Kristaus pažadas galiojo 2000 metų ir galios iki pasaulio pabaigos:

Aš tau sakau: tu esi Petras, ir ant šios uolos aš pastatysiu savo bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. (Matthew 16: 18)

Bažnyčios statyba priklauso ne nuo popiežiaus ar kunigaikščio, o nuo paties Viešpaties.^[9]matyti Jėzus, išmintingasis statybininkas

Žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, tiems, kurie yra pašaukti pagal Jo valią. (Romiečiams 8: 28)

Labai dėkingas už jūsų maldas ir paramą.
Ačiū!

 

Kelionė su Marku Geriausios Dabar Žodis,
spustelėkite žemiau esančią juostą prenumeruoti.
Jūsų el. Paštas nebus bendrinamas su niekuo.

Dabar „Telegram“. Spustelėkite:

Sekite Marką ir kasdienius „laiko ženklus“ svetainėje „MeWe“:

Sekite Marko raštus čia:

Klausykitės šių dalykų: