PANAŠUS Saulės aušra, yra Lotynų Mišių atgimimas.
PIRMOS ŽENKLOS
Pirmieji ryto ženklai yra tarsi blanki aureolė horizonte, kuri vis ryškėja, kol horizontą apgaubia šviesa. Ir tada ateina Saulė.
Taigi šios lotyniškos mišios rodo naujos eros išaušimą (žr Antspaudų sulaužymas). Iš pradžių jo poveikis bus vos pastebimas. Bet jie vis ryškės, kol žmonijos horizontą apims Kristaus šviesa.
Pats neturėjau galimybės dalyvauti lotynų apeigose; Rašau čia tik pagal įkvėpimus, kuriuos jaučiu priverstą rašyti vadovaujamas dvasiniu nurodymu. Iš skaitytojos, kuri neseniai dalyvavo savo pirmosiose Tridento mišiose:
Neseniai dalyvavau savo pirmosiose lotyniškose Mišiose mūsų Švenčiausiosios Motinos gimtadienio šventėje. Tai buvo specialios Mišios, kurias mūsų vyskupija įrašė į juostą, skirtą kunigams ruošti. Man tai patiko! Jaučiausi taip, lyg „dangaus garbinimą“ patyriau pirmą kartą! Jaučiausi taip, lyg priimčiau pirmąją šventąją Komuniją. Maldos buvo tokios gražios! (Mums buvo duotos knygos su lotynų kalba vienoje pusėje, o kitoje anglų kalba.) Man atrodė, kad šiose Mišiose buvo daug lengviau įsitraukti į GILIĄ maldą! Choro giedojimas buvo neįtikėtinas... Lotyniškose Mišiose jaučiausi lyg būčiau ne tik „dangiškojo garbinimo“ liudininkas, bet ir dalyvavęs visuotinėje maldoje, kuri mane kažkaip susiejo su visais amžiais prieš mus, kurie meldėsi šiose Mišiose. nes Komunija buvo tokia graži ir giliai palietė mano sielą, nes privedė mane į didesnį savęs patikrinimą.
Mano klausimas - kas atsitiko????
KAS NUTIKO?
Taip, keliaudamas po Šiaurės Ameriką, aš taip pat užduodu klausimą: „Kas atsitiko? Kas nutiko paslaptingumo jausmui mūsų „šventėse“? Kas atsitiko su gilia pagarba prieš Šventąją Eucharistiją? Kas atsitiko su tikėjimu, kad Jėzus tikrai yra Tabernakulyje ir Šventojoje Mišių Aukoje? Kas nutiko mūsų Konfesionalams, kurie daugelyje bažnyčių buvo paversti šluotų spintomis? Kas atsitiko su klaupiais, kurie buvo išplėšti iš kai kurių bažnyčių? Kas nutiko gražioms ikonoms, statuloms, nukryžiuotiems ir sakraliniam menui, nukreipusiam į didesnę paslaptį, peržengiančią laiką ir erdvę?
Dar kartą pasigirsta sunkūs Ezekielio žodžiai – žodžiai, kurie yra gailestingas dangaus įspėjimas:
Taip sako Viešpats DIEVAS: Vargas Izraelio ganytojams, kurie ganosi! Ar piemenys neturėtų ganyti avis? …Tu nepastiprinei silpnųjų, neišgydai ligonių ir nesuriši sužeistųjų. Taip sako Viešpats DIEVAS: Prisiekiu, kad ateisiu prieš šiuos piemenis. Aš atimsiu iš jų savo avis ir sustabdysiu jų ganymą mano avims, kad jos nebeganytų. Nes taip sako Viešpats DIEVAS: Aš pats prižiūrėsiu ir ganysiu savo avis. Kaip ganytojas gano savo bandą, atsidūręs tarp išblaškytų avių, taip ir aš ganysiu savo avis. Išgelbėsiu juos iš visų vietų, kur jie buvo išsibarstę, kai buvo debesuota ir tamsu. (Ezechielio 34:2-3, 10-13)
DIDYSIS VALYMAS
Kristus apvalo savo Bažnyčią. Jis neapleis savo kaimenės. Leiskite pasakyti štai ką: posusirinkimo popiežiaus Pauliaus VI Mišios yra a galioja apeigos. Tačiau piktnaudžiavimo atvejų nėra, ypač kalbant apie liaudies kalbą. Klaidinga teologija, kad „Mišios yra tik apie žmones“, yra tarsi negyva galūnė, kurią ruošiamasi genėti. Sąvoka, kad Mišios yra daugiau šventė nei auka, baigiasi. Idėja, kad liturgija yra psichoterapinis susibūrimas, o ne Gyvojo Dievo garbinimas, sprogs kaip burbulas. Jaudinantis žodelis, kad „mes esame „Velykų tauta“, be tokių „represinių“ idėjų kaip atgaila, atgaila ir kūniška pagarba, greitai bus tuščiaviduriai. Nes pats Kristus ateina ganyti savo kaimenės. O kai jis ateis, kiekvienas kelias suklups. ir kiekvienas liežuvis išpažįsta, kad Jėzus Kristus – esančiame Gyvenimo duona, kaip Jis pasakė, yra VIEŠPATS.
Pasiruoškite! Ištiesinkite kelius savo širdyje. Aš, tavo Ganytojas, ateinu.
Taip, ateis diena, kai katalikų bažnyčios bus sukrautos iki gegnių, kai sielos ateis pamatyti, paliesti ir paragauti savo Ganytojo, dalyvaujančio Šventojoje Mišių Aukoje. Nes aš tikiu, kad Jėzus parodys savo tikrąjį buvimą mus prieš galutinės konfrontacijos tarp Bažnyčios ir šios eros antibažnyčios kulminaciją (žr. Sūnaus užtemimas.)
Tada ir liūdesio, ir džiaugsmo ašaromis sužinosime tiksliai kas nutiko.
GALUTINĖ KONFRONTACIJA
Tuo metu atsiras dvi grupės: Peters ir Judo. Tie, kurie renkasi atgailos kelią, ir tie, kurie renkasi tamsos kelią. Nes Kristaus buvimas ne tik gydo, bet ir skaldo.
Nemanykite, kad aš atėjau atnešti taikos žemei. Aš atėjau atnešti ne ramybės, bet kardo. (Mato 10:34)
Ir vėl,
Jie matė ir nekentė manęs ir savo Tėvo. Tavęs visi nekenčia dėl mano vardo, bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas.(Jono 15:24, Mato 10:22)
Dabar susiduriame su galutine konfrontacija tarp Bažnyčios ir antibažnyčios, Evangelijos ir antievangelijos. – Kardinolas Karolis Wojtyla (JONAS PAULIAUS II), perspausdintas 9 m. lapkričio 1978 d., numeris "The Wall Street Journal" nuo 1976 m. kalbos Amerikos vyskupams
TĖČIAI IR TĖČIAI
Nors Ezekielio žodžiai pirmiausia skirti mūsų dienų religiniams lyderiams, jie taip pat susiję su „namų bažnyčios“, namų, lyderiais. Stoviu iš baimės ir drebu prieš tuos žodžius. Ar aš, būdamas tėtis ir vyras, maitinau save, o ne savo mažą avelę? Ar aš tarnavau sau, o ne žmonai ir vaikams?
Atėjo laikas kunigams, vyskupams, kardinolams, vyrams ir tėčiams ištirti mūsų širdis. Nes Kristus atėjo ne mūsų pasmerkti, bet atnešti mums amžinojo gyvenimo. Kur mūsų trūksta, ten rasime gailestingumą. Kur mums nepavyko, rasime malonės gausą. O tai, kas atrodo nepataisoma, turėtų būti atiduota į gailestingas Jėzaus rankas. Nes Dievui viskas įmanoma.
Meilė apima daugybę nuodėmių. (1 Pt 4, 8)
Ar aš dabar reikalauju malonės žmonėms ar Dievui? O gal aš siekiu įtikti žmonėms? Jei vis dar bandyčiau įtikti žmonėms, nebūčiau Kristaus vergas. (Gal 1:0)
