Ar man per vėlu?

pfcloses2 Popiežius Pranciškus uždaro „Gailestingumo duris“, Roma, 20 m. Lapkričio 2016 d,
Tiziana Fabi / AFP POOL / AFP nuotr

THE,en „Gailestingumo durys“ užsidarė. Visame pasaulyje pasibaigė specialus atlaidai, siūlomi katedrose, bazilikose ir kitose tam skirtose vietose. Bet kaip yra su Dievo gailestingumu šiuo „gailestingumo laiku“, kuriame gyvename? Ar jau per vėlu? Skaitytojas tai išsakė taip:

Ar man per vėlu būti labiau pasiruošusiam? Visai neseniai man buvo suteikta dar viena galimybė grįžti į vėžes ir vėl į visa tai labai rimtai atsižvelgti. Tai prasidėjo maždaug prieš šešis mėnesius, kai man buvo suteiktos žinios apie Dievo Žodžio aktualumą... Buvau trasoje ir už jos ribų, šiek tiek slydau atgal, tada į priekį, tada didelė nuodėmė, tada paskendau, tada atgal. Aš nesiruošiu nustoti judėti į priekį, bet labai atsiprašau, kad sugaišau tiek daug laiko. Tikiuosi, kad Motina Marija pripildys mane savo Meilės Liepsna. Tikiuosi, kad dar ne vėlu. Ką tu manai?

GILUS PRANEŠIMAS

Visam pasauliui buvo nusiųsta gili žinia, kai popiežius Pranciškus praėjusius metus paskelbė „Gailestingumo jubiliejus“ ir per savo pontifikatą ne kartą pasveikino visi nusidėjėlius įeiti į bažnyčios duris. Jis konkrečiai nurodė durų malonė Šventoji Faustina savo pareiškime – lenkų vienuolė, kuriai Jėzus atskleidė, kad pasaulis dabar yra skolintas laikas.

Pamačiau Viešpatį Jėzų, kaip karalius didingai, žiūrėdamas į mūsų žemę labai rimtai; bet dėl motinos užtarimo jis pailgino savo gailestingumo laiką ... [Jėzus sakė:] Tegul didžiausi nusidėjėliai pasitiki Mano gailestingumu ... Parašykite: kol ateisiu kaip teisingas teisėjas, aš pirmiausia plačiai atveriu savo gailestingumo duris. Tas, kuris atsisako praeiti pro Mano gailestingumo duris, turi praeiti pro Mano teisingumo duris ... -Dieviškasis gailestingumas mano sieloje, Šv. Faustinos dienoraštis, n. 1261, 1146

Tai, kad ši malonė buvo padaryta autoritetingai per Jo bažnyčią atitinka Šventąjį Raštą (ir dar nuostabiau, kad Gailestingumo durys buvo uždarytos per Kristaus Karaliaus šventę):

Aš tau duosiu dangaus karalystės raktus. Ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje; ir ką atleisite žemėje, bus atrišta ir danguje. (Mt 16:19)

Kristus per Savo Bažnyčią atlaisvino duris, o dabar vėl jas surišo. Bet ar tai reiškia, kad „gailestingumo laikas“ baigėsi ir kad atėjo „teisingumo laikas“?

Net jei Šventosios durys užsidaro, tikrosios gailestingumo durys, kuri yra Kristaus širdis, visada lieka mums plačiai atviros. – Popiežius PRANCŪZIS, 20 m. lapkričio 2016 d.; Zenit.org

Kaip saulė, tu ir aš prisikėlėme šį rytą, taip pakilo ir negendančios gyvojo Dievo Žodžio tiesos:

Tvirta meilė Viešpaties nesiliauja; jo gailestingumas niekada nesibaigia; jie yra nauji kiekvieną rytą; didis tavo ištikimybė. (Lamo 3:22–23)

Dievo gailestingumas niekada baigiasi. Vadinasi, net tada, kai taikomas Jo teisingumas, jis turi mus sugrąžinti prie savęs (tokia gili Jo meilė kiekvienam Jo sukurtam žmogui).

Nes Viešpats drausmina tą, kurį myli, ir baudžia kiekvieną sūnų, kurį priima. (Hebrajams 12:6)

Įrodymai, kad Dievo gailestingumas lieka atviras, net sieloms pereinant pro „Teisingumo duris“, matomas, kai Dievas baudžia tuos, kurie garbina Babilono paleistuvę – turto, netyrumo ir išdidumo sistemą:

Taigi aš paguldysiu ją į ligos patalą, o tuos, kurie su ja svetimauja, panardinsiu į dideles kančias, nebent jie atgailaus dėl jos darbų... Ketvirtasis angelas išliejo savo dubenį saulėje. Jai buvo suteikta galia sudeginti žmones ugnimi. Žmonės buvo deginami svilinančio karščio ir piktžodžiavo Dievo, turinčio valdžią šioms negandoms, vardą, bet jie neatgailavo ir nedavė jam šlovės... jie neatgailavo dėl savo darbų. (Apr 2:22; 16:8, 11)

Dievas, sukūręs dangų ir žemę mūsų gyvenimui ir džiaugsmui, pasilieka teisę teisti tuos, kurie sunaikins žemę ir vienas kitą. Tačiau per Jėzų Tėvas padarė viską žmonijai, kad sugrąžintų mus į Edeno harmoniją, į Puikus šokis Jo dieviškosios valios, kad mes ne tik pažintume Jo meilę, bet ir įžengtume į amžinąjį gyvenimą po to.

Ir taip ... niekada nevėlu, kiek tai susiję su Dievu. Pagalvokite apie vagį ant kryžiaus, kuris, nors ir iššvaistė savo gyvenimą baisioje nuodėmėje, buvo įleistas į rojų tiesiog pasisukus. gervagis jo graudus žvilgsnis į Liūdesio žmogų. Jeigu Jėzus tą dieną davė jam rojų, tai juo labiau Jis atvers malonių lobyną tiems, kurie meldžia Jo gailestingumo, ypač pakrikštytoms sieloms, kurios atkrito? Kaip teigia Kanados kunigas kun. Clair Watrin dažnai sako, kad gerasis vagis „pavogė dangų! Mes taip pat galime pavogti dangų, kai tik kreipiamės į Jėzų ir prašome atleidimo už savo nuodėmes, kad ir kokios baisios jų būtų ar kiek jos bebūtų. Tai gera žinia, ypač tiems, kurie jaučiasi sunaikinti gėdos dėl priklausomybės nuo pornografijos – vienos iš baisiausių žmoniją kada nors užklupusių negandų (žr. Medžioti). Jėzus nenori, kad tave sukaustytų ir sukaustytų ši baisi geismo dvasia; Jis nori išvaduoti tave iš šios priklausomybės. Taigi pirmasis žingsnis visada yra pradėti iš naujo:

Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę. (Luko 23:42)

Kai tik suteikiame Dievui galimybę, Jis mus prisimena. Jis pasirengęs visiškai ir visiems laikams panaikinti mūsų nuodėmę... – Popiežius PRANCŪZIS, 20 m. lapkričio 2016 d.; Zenit.org

Brangūs broliai ir seserys, šėtonas nenugalėjo, kai jūs papuolėte į nuodėmę, net į didelę nuodėmę. Atvirkščiai, jis laimi, kai jus tuo įtikina tu esi anapus Dievo gailestingumo pasiekiamumą (arba kai jūs ir toliau darote rimtą nuodėmę, neketindami susitaikyti su Dievu.) Tada šėtonas laimėjo jus kaip savo nuosavybę, nes jūs pašalinote save iš Brangaus Jėzaus Kraujo, kuris vienintelis gali jus išgelbėti. Ne, būtent dėl tavo baisių nuodėmių Jėzus ateina tavęs ieškoti, palikdamas devyniasdešimt teisių avių. Iš tiesų, Jis praeina pro tuos, kurie gerai ieško ligonių, norėdamas pietauti su muitininkais, ištiesti ranką paleistuvei ir pabendrauti su bedieviais. Jei esi puolęs, apgailėtinas nusidėjėlis, vadinasi, tu esi tas, kurio draugijos Jėzus šią akimirką labiausiai trokšta.

Tegul didžiausi nusidėjėliai pasitiki Mano gailestingumu. Jie turi teisę prieš kitus pasitikėti Mano gailestingumo bedugnėmis... Tegul nė viena siela nebijo artintis prie Manęs, net jei jos nuodėmės būtų raudonos. -Dieviškasis gailestingumas mano sieloje, Dienoraštis, n. 1146, 699 m

Be to, noriu jus užtikrinti, kad Dievas myli net patį blogiausią nusidėjėlį žemėje. Niekas negali mūsų atskirti nuo Dievo meilės. Niekas. Dabar nuodėmė gali atskirti jus nuo pašvenčiamosios Dievo malonės – net amžinai. Bet niekas gali atskirti jus nuo Jo begalinės ir besąlyginės meilės.

Esu įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartiniai, nei ateities dalykai, nei jėgos, nei aukštis, nei gylis, nei jokia kita būtybė negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės Kristuje. Jėzus mūsų Viešpats. (Romiečiams 8:38-39)

Ir savo skaitytojui aukščiau noriu jus nuraminti, kad esate ne per vėlu ruoštis „šurmulio laikams“, priimti Meilės Liepsną ir, tiesą sakant, kiekvieną Dievo malonę moteris gerai atsargas Jo šventiesiems. Tai, kad matote savo sielą tokią, kokią matote, jau yra Dievo malonės ir šviesos, prasiskverbiančios į jūsų širdį, ženklas. Ne, tu vėlai. Prisiminkite palyginimą apie darbininkus, kurie, nors ir atėjo į darbą paskutinę paros valandą, vis tiek gavo tą patį atlyginimą.

„O jeigu aš norėčiau šiam paskutiniam duoti tokį patį kaip tu? O gal aš negaliu su savo pinigais daryti taip, kaip noriu? Ar tu pavydi, nes aš dosnus?' Taigi paskutiniai bus pirmi, o pirmieji – paskutiniai. (Mt 14:16)

Kartais, mielas drauge, būtent tie, kurie žinoti kad jie iššvaistė savo palikimą ir praleido tiek daug progų – ir vis dėlto mato, kad Dievas vis dar myli ir nori juos – kurie galiausiai gauna netikėčiausių malonių: naują žiedą, chalatą, basutes ir nupenėtą veršį. ^[1]plg. Luko 15: 22-23

Taigi sakau jums: jos daug nuodėmių buvo atleistos. vadinasi, ji parodė didelę meilę. Bet tas, kuriam mažai atleidžiama, mažai myli. (Lk 7:47)

Bet taip pat būkite atsargūs. Nelaikykite šių malonių kaip savaime suprantamų dalykų. Nesakykite: „Ak, šiandien aš vėl galiu nusidėti; Jis ten bus rytoj“. Nes nė vienas iš mūsų nežino, kurią akimirką jis ar ji stos prieš Karalių, kuris mus teis.

Kad Dievas yra be galo gailestingas, niekas negali paneigti. Jis trokšta, kad visi tai žinotų, kol Jis vėl ateis teisėju. Jis nori, kad sielos pirmiausia pažintų Jį kaip Gailestingumo Karalių. Šv. Faustina, Dieviškasis gailestingumas mano sieloje, Dienoraštis, n. 378

Taigi, uždarydamas Gailestingumo duris, popiežius Pranciškus taip pat pasakė:

Tačiau tai reikštų labai mažai, jei tikėtume, kad Jėzus yra visatos karalius, bet nepaskelbtume Jo savo gyvenimo Viešpačiu: visa tai tuščia, jei nepriimame Jėzaus asmeniškai ir nepriimame jo buvimo būdo. Karalius. – Popiežius PRANCŪZIS, 20 m. lapkričio 2016 d.; Zenit.org

Taigi skubėkite – ne plačiu ir lengvu keliu, vedančiu į pražūtį, bet „jo būdo karaliumi“... siauru ir sunkiu keliu, vedančiu į amžinąjį gyvenimą per mirtį sau ir nuodėmei. Bet tai ir tikro džiaugsmo, ramybės ir meilės kelias, kurį tu, mielas skaitytojau, pradėjai ragauti. Tai pradžia Puikus šokis, kuri gali trukti visą amžinybę.

Gailestingumo durys Romoje užsidarė, bet Jėzaus širdis visada atvira. Dabar bėk pas Tą, kuris tavęs laukia išskėstomis rankomis.

Apie 1-2% mūsų skaitytojų atsakė
į mūsų neseniai kreipimąsi dėl paramos
visu etatu apaštalavimas. Aš ir mano darbuotojai
Esame dėkingi tiems, kurie buvo tokie dosnūs
kol kas su jūsų maldomis ir aukomis.
Bless you!