Vaikas motinos glėbyje ... (menininkas nežinomas)
TAIP, mes privalome rasti džiaugsmo viduryje šios dabarties tamsos. Tai yra Šventosios Dvasios vaisius, todėl visada yra Bažnyčiai. Vis dėlto natūralu, kad bijoma prarasti saugumą, bijoma persekioti ar kankinuotis. Jėzus taip stipriai jautė šią žmogaus savybę, kad prakaito kraujo lašai. Bet tada Dievas pasiuntė Jam angelą, kad sustiprintų Jėzų, o Jėzaus baimę pakeitė rami, paklusni ramybė.
Čia slypi medžio šaknis, nešanti džiaugsmo vaisių: suma apleidimas Dievui.
Kas „bijo“ Viešpaties, tas „nebijo“. —POPE BENEDICT XVI, Vatikanas, 22 m. Birželio 2008 d .; Zenit.org
GEROJI BAIMĖ
Gana reikšminga šio pavasario raida pasaulietinė žiniasklaida pradėjo diskutuoti apie idėją kaupti maisto atsargas ir net pirkti žemę artėjančiai ekonomikos krizei. Tai kyla iš tikros baimės, bet dažnai iš nepasitikėjimo Dievo apvaizda, todėl atsakymas, kaip jie mato, yra imtis reikalų į savo rankas.
Būti „be Dievo baimės“ prilygsta atsidavimui Jo vietoje, jaustis gėrio ir blogio, gyvenimo ir mirties šeimininkais. —POPE BENEDICT XVI, Vatikanas, 22 m. Birželio 2008 d .; Zenit.org
Koks yra krikščionių atsakas į šią dabartinę Audrą? Manau, kad atsakymas slypi ne „išsiaiškinant dalykus“ ar savisaugoje, bet savęs atidavimas.
Tėve, jei nori, atimk iš manęs šią taurę; vis tiek bus įvykdyta ne mano, bet tavo valia. (Luko 22:42)
Šiame apleidime ateina „jėgos angelas“, kurio reikia kiekvienam iš mūsų. Atsiguldami ant Dievo peties šalia Jo burnos išgirsime šnabždesius apie tai, kas būtina, o kas ne, kas išmintinga ir kas neapgalvota.
Išminties pradžia yra Viešpaties baimė. (Patarlių 9:10)
Kas Dievo bijo, vidujiškai jaučia vaiko saugumą motinos glėbyje: Dievo bijantis yra ramus net audrų viduryje, nes Dievas, kaip Jėzus mums apreiškė, yra Tėvas, kupinas gailestingumo ir gailestingumo. gerumas. Kas myli Dievą, tas nebijo. —POPE BENEDICT XVI, Vatikanas, 22 m. Birželio 2008 d .; Zenit.org
JIS ARTOJE
Štai kodėl, brangūs broliai ir seserys, raginu jus puoselėti artumą su Jėzumi Švenčiausiajame Sakramente. Čia matome, kad Jis juk nėra taip toli. Nors gali prireikti viso gyvenimo, kol sulauksime prezidento ar net Šventojo Tėvo auditorijos, taip nėra su karalių Karaliumi, kuris yra šalia jūsų kiekvieną dienos akimirką. Nedaugelis net Bažnyčioje supranta neįtikėtinas malones, kurios laukia mūsų ten prie Jo kojų. Jei galėtume tik žvilgtelėti į angelų karalystę, pamatytume angelus, nuolat besilenkiančius prieš Tabernakulį mūsų tuščiose bažnyčiose, ir tuoj pat būtume priversti kuo daugiau laiko praleisti su Juo. Kreipkitės į Jėzų tikėjimo akimis, nepaisydami savo jausmų ir to, ką jums sako jūsų pojūčiai. Kreipkitės į Jį su pagarba, baime – a geras Viešpaties baimė. Ten jūs pasinaudosite kiekviena malone kiekvienam poreikiui, dabarčiai ir ateitis.
Ateidami pas Jį per Mišias ar į Tabernakulį – arba, jei esate namuose, sutikdami Jį savo širdies palapinėje per maldą – galite pailsėti Jo Artumoje pačiu apčiuopiamu būdu. Tai nereiškia, kad žmogaus baimė tuoj pat liaujasi, lygiai taip pat, kaip Jėzus tris kartus meldėsi savo maldą už apleidimą Sode, prieš jam pasiųsdamas angelą. Kartais, jei ne dažniausiai, reikia ištverti, kaip kalnakasys kasinėja purvo, molio ir akmens sluoksnius, kol galiausiai pasiekia turtingą aukso gyslą. Ir, svarbiausia, nustokite grumtis su dalykais, kurie viršija jūsų jėgas, ir pasiduokite paslėptam Dievo planui, pateiktu jums kryžiaus pavidalu:
Pasitikėkite Viešpačiu visa širdimi, nepasitikėkite savo protu. (Patarlių 3: 5)
Atsisakykite sau Jo tyla. Atsisakykite savęs nežinojimui. Atsikratykite blogio paslapties, kuri, atrodo, susiduria su jumis taip, tarsi Dievas to nepastebėtų. Bet Jis pastebi. Jis mato viską, įskaitant prisikėlimą, kuris ateis pas jus, jei apimsite savo aistrą.
INTITYMAS SU DIEVU
Šventasis rašytojas tęsia:
... Šventojo pažinimas yra supratimas. (Pat 9:10)
Žinios, apie kurias čia kalbama, yra ne faktai apie Dievą, o intymus Jo meilės pažinimas. Tai žinios, gimusios širdyje, kuri pasidavimas į Kito glėbį, kaip nuotaka pasiduoda savo jaunikiui, kad šis pasėtų joje gyvybės sėklą. Sėkla, kurią Dievas pasėja mūsų širdyse, yra Meilė, Jo Žodis. Tai yra žinios begalybės, kuri savaime veda į baigtinio supratimą, antgamtinę visų dalykų perspektyvą. Bet tai kainuoja nepigiai. Tai ateina tik atsigulus ant santuokinio kryžiaus lovos, karts nuo karto, leidžiant kančios nagams perverti tave be kovos, kai sakai savo Meilei: „Taip, Dieve. skaudi aplinkybė“. Iš šio švento apleidimo išdygs ramybės ir džiaugsmo lelija.
Kas myli Dievą, tas nebijo.
Ar jau nematote, kad šiais Didžiosios Audros laikais Dievas siunčia jums stiprybės angelą – baltai apsirengusį vyrą, nešantį Petro lazdą?
"[Tikintysis] žino, kad blogis yra neracionalus ir neturi paskutinio žodžio, o tik Kristus yra pasaulio ir gyvenimo Viešpats, Įsikūnijęs Dievo Žodis. Jis žino, kad Kristus mus mylėjo iki pasiaukojimo. mirštame ant kryžiaus už savo išganymą. -—POPE BENEDICT XVI, Vatikanas, 22 m. Birželio 2008 d .; Zenit.org
