Trūksta popiežiaus pranašo pranešimo

THE,en Šventąjį Tėvą labai neteisingai suprato ne tik pasaulietinė spauda, ​​bet ir kai kurie pulkai. ^[1]plg Benediktas ir Naujoji pasaulio tvarka Kai kurie man parašė, kad galbūt šis pontifikas yra „antipopiežius“ kahooce su Antikristu! ^[2]plg Juodasis popiežius? Kaip greitai kai kurie bėga iš sodo!

Popiežius Benediktas XVI yra ne raginti centrinę visagalę „pasaulinę vyriausybę“ – tai, ką jis ir prieš jį popiežiai visiškai pasmerkė (ty socializmas). ^[3]Dėl kitų popiežiaus citatų apie socializmą žr. www.tfp.org ir www.americaneedsfatima.org —Bet globalus šeima kuri iškelia žmogų ir jo neliečiamas teises bei orumą į viso žmogaus vystymosi visuomenėje centrą. Leisk mums būti visiškai aišku apie tai:

Valstybė, kuri aprūpintų viską, viską įsisavindama į save, galų gale taptų tik biurokratija, nesugebančia garantuoti to, ko reikia kenčiančiam asmeniui - kiekvienam asmeniui, ty mylėti asmeninį rūpestį. Mums reikalinga ne valstybė, kuri viską reguliuoja ir kontroliuoja, bet valstybė, kuri, vadovaudamasi subsidiarumo principu, dosniai pripažįsta ir palaiko iniciatyvas, kylančias iš skirtingų socialinių jėgų, ir sujungia spontaniškumą su artumu tiems, kuriems to reikia. ... Galų gale teiginys, kad tik socialinės struktūros padarytų labdaros darbus nereikalingus, užmaskuoja materialistinę žmogaus sampratą: klaidingą nuomonę, kad žmogus gali gyventi „vien duona“ (Mt 4, 4; plg. Dt 8, 3) - įsitikinimas, žeminantis žmogų ir galiausiai nepaisantis viso to, kas konkrečiai yra žmogiška. —POPE BENEDICT XVI, enciklikinis laiškas, „Deus Caritas Est“, n. 28 m. Gruodžio 2005 d

Atskiros tautos negali tvarkingai veikti be valdymo. Taip pat pasaulinė tautų šeima negali veikti ir sveikai bendrauti be globalaus kūno (pvz., a reformuota Jungtinės Tautos), kuris palaiko tiek fizinį, tiek dvasinį žmogaus orumą, taip puoselėdamas teisingesnį pasaulį, o ne groteskišką nelygybę, kurią matome dabar.

Kad nesukurtų pavojingos visuotinės tironiško galios, globalizacijos valdymas turi būti pažymėtas subsidiarumu, sujungtas į kelis sluoksnius ir apimantis skirtingus lygius, kurie gali veikti kartu. Globalizacija neabejotinai reikalauja autoriteto, jei tai kelia visuotinio gėrio, kurio reikia siekti, problemą. Tačiau ši institucija turi būti organizuojama antrine ir stratifikuota forma, kad ji nepažeistų laisvės.. - popiežius Benediktas XVI, „Caritas in Veritate“, n.57

Tačiau vien biurokratija to negali pasiekti.

Šios žemiškas miestas skatina ne tik teisių ir pareigų santykiai, bet dar didesniu ir svarbesniu mastu - neatlygintinumo, gailestingumo ir bendrystės santykiai. Labdara visada išreiškia Dievo meilę ir žmonių santykiuose, ji suteikia teologinę ir išganingą vertę visiems įsipareigojimams dėl teisingumo pasaulyje.

Kitas svarbus dalykas yra bendrasis gėris. Mylėti ką nors reiškia trokšti to žmogaus gėrio ir imtis efektyvių veiksmų tam užtikrinti. - popiežius Benediktas XVI, „Caritas in Veritate“, n. 6–7

Žvilgtelėję į žmonių civilizacijos horizontą, matome pasaulį, kuriame šių principų nėra. Mes matome draskomą kraštovaizdį, vingiuojantį dėl ekonominės korupcijos, materialistinės visuomenės, silpnų ir be stuburo politikų, godumo, smurto ir sparčiai didėjančios prarajos tarp turtingųjų ir vargšų. Tuo pačiu metu yra tikras…

... sprogsta pasaulinė tarpusavio priklausomybė, paprastai vadinama globalizacija. Paulius VI tai iš dalies numatė, tačiau žiauraus jo vystymosi tempo nebuvo galima numatyti. —Bid. n. 33

Šių tendencijų sutapimas atvedė visą pasaulį į nesaugų plyšį.

... negavus meilės tiesai, ši pasaulinė jėga gali padaryti precedento neturinčią žalą ir sukurti naują susiskaldymą žmonių šeimoje. —Bid. n. 33

Popiežiaus naujausia enciklika, Caritas „Veritate“ „Labdara tiesoje“ atsakas į šią pasaulinę krizę yra galbūt daugiau nei kas nors kitas paskutinis atgailos šaukimas tautoms– kvietimas į Kristaus Širdį sukurti „meilės civilizaciją“ arba eiti jos dabartiniu keliu į žvėries širdį, kur…

... žmonijai kyla nauja pavergimo ir manipuliavimo rizika. —Bid n. 26

Kai kas sako, kad popiežius yra naivus, kad skatintų sukurti globalią įstaigą, kuri remtų globalizacijos reiškinį, kad toks organas neišvengiamai bus blogis, atsižvelgiant į žmogaus prigimtį. Ar Jėzus buvo naivus, sakydamas: „Atmokėkite ciesoriui tai, kas priklauso ciesoriui? ^[4]plg. Mk 12:17 ar kai šventasis Paulius pasakė: „Pakluskite savo vadovams ir būk jiems paklusnus“? ^[5]plg. Žydų 13: 17 arba „Tegul kiekvienas žmogus būna pavaldus aukštesnėms valdžios institucijoms...“? ^[6]plg. Rom 13, 1 Mūsų, kaip Bažnyčios, pareiga yra pateikti Evangelijos idealą, o ne bijoti tų, kurie juo piktnaudžiautų. Deja, mes esame naivuoliai, kurie nuvertina Evangelijos galią!

Bet visa tai pasakyta, manau, kad pagrindinis dalykas buvo praleistas. Ir tai yra tas Popiežius Benediktas pranašiškai kalba Bažnyčiai ir pasauliui panašiai, kaip pranašas Jona aplankė Ninevę, kad paskelbtų paskutinį perspėjimą, jog dabartinis jos kelias pražudys. Bet ar kas klausosi?

KLAUSYSIME?

Evangelijoje girdime, kaip Kristus šaukiasi:

Jeruzalė, Jeruzalė, jūs nužudote pranašus ir užmėtote akmenimis tuos, kurie jums yra pasiųsti! Kaip dažnai troškau surinkti tavo vaikus, kai višta surenka savo perus po savo sparnais, o tu atsisakei! Tebūnie! Jūsų namas bus paliktas jums. (Luko 13:34)

Mūsų namai bus palikti mums, tai yra, mes paliksime pjaukite tai, ką sėjame jei atsisakome būti surinkti po Kristaus sparnu, kad leistume Jam nuraminti ir suvienyti tautas ne į visuotinį atitikimą, o pasaulinį šeima. Matote, Antikristas yra ne kas kita, kaip kulminacija įsikūnijimas mūsų kolektyvinį Dievo atmetimą į vienintelį „neteisėtojo“ asmenį, taip išpjaunant jo siaubingą viešpatavimą, kuris yra visiškas „mirties kultūros“ vaisius. Tai numanoma Vatikano II Susirinkimo mokymuose:

Mes visi turime pakeisti savo nuomonę. Turime atkreipti dėmesį į visą pasaulį ir pamatyti užduotis, kurias galime atlikti visi kartu, kad skatintume žmogaus šeimos gerovę. Negalime būti suklaidinti klaidingo vilties jausmo. Jei nebus atsisakyta priešpriešos ir neapykantos, nebent bus sudaryti privalomi ir sąžiningi susitarimai, užtikrinantys visuotinę taiką ateityje, žmonija, jau patekusi į rimtus pavojus, gali susidurti, nepaisant nuostabaus pažangos tą nelaimės dieną, kai ji nežino kitos taikos nei baisi mirties ramybė.  —Gaudium et spes, nn. 82–83; Valandų liturgija, IV tomas, p. 475-476. 

Perskaitę Benedikto XVI encikliką iki galo (atrodo, kad nedaugelis komentatorių pasivargino padaryti), išgirstume Šventąjį Tėvą – po to, kai bus išdėstyta visapusiška krikščioniška žmogaus vystymosi vizija – teikiantį visišką viltį, o ne „reformuotas Jungtines Tautas“. “, bet Dievo rankos užtariant Bažnyčiai:

Vystymuisi reikalingi krikščionys, pakėlę rankas į Dievą maldoje krikščionys sujaudino žinodami, kad tiesa užpildyta meilė, caritas tiesą sakant, iš kurio gaunama autentiška plėtra, gaminame ne mes, o mums duodame. Dėl šios priežasties net ir sunkiausiais ir sudėtingiausiais laikais, be to, kad suvoktume, kas vyksta, visų pirma turime kreiptis į Dievo meilę. Vystymuisi reikia skirti dėmesio dvasiniam gyvenimui, rimtai atsižvelgti į pasitikėjimo Dievu, dvasinės bendrystės Kristuje patirtis, pasitikėjimą Dievo apvaizda ir gailestingumu, meilę ir atleidimą, savęs išsižadėjimą, kitų priėmimą, teisingumą ir taiką. Visa tai yra būtina, jei „akmens širdis“ reikia paversti „kūno širdimis“ (Ez 36:26), paverčiant gyvenimą žemėje „dievišku“ ir tokiu būdu labiau vertą žmonijos.. —Bid. n. 79

Nieko ten naivaus. Nors pasaulietinė žiniasklaida (vėl) siautėja dėl nesuprastos šios enciklikos ir kitų susijusių teiginių prasmės, tik nedaugelis suprato jos dvasinę reikšmę. Tai Dievo kreipimasis į žmonių šeimą tapti šeimanes Jis girdėjovargšų šauksmas“, kuris iki šiol krenta ant „akmens širdžių“. ^[7]plg Ar jis girdi vargšų šauksmą? Ar ilgai Dievas gali stebėti, kaip jų ašaros liejasi nuo Jo gailestingo teisingumo taurės? ^[8]plg Nuodėmės pilnatvė

DRAUDIMUI ... GYVŪNO PROFETO ŽODŽIAI

Tikroji problema šiuo mūsų istorijos momentu yra ta, kad Dievas yra dingsta iš žmogaus horizonto ir, pritemdžius iš Dievo sklindančią šviesą, žmonija praranda savo pozicijas, o tai daro vis akivaizdesnį destruktyvų poveikį. —POPE BENEDICT XVI, Laiškas ... visiems pasaulio vyskupams, 10 m. Kovo 2009 d .; „Katalikų internetas“

Konstitucijos ir įstatymai gali veikti tik tuo atveju, jei yra toks sutarimas dėl esminių dalykų. Šiam pagrindiniam sutarimui, kilusiam iš krikščioniško paveldo, gresia pavojus ... Iš tikrųjų tai protą apakina prieš tai, kas būtina. Pasipriešinti šiam proto užtemimui ir išsaugoti jo gebėjimą pamatyti esminį dalyką, pamatyti Dievą ir žmogų, pamatyti, kas yra gerai ir kas yra tiesa, yra bendras interesas, kuris turi suvienyti visus geros valios žmones. Pavojus kyla pačiai pasaulio ateičiai. —POPE BENEDICT XVI, kreipimasis į Romos kuriją, 20 m. Gruodžio 2010 d

Jei techninė pažanga neatitinka atitinkamos pažangos žmogaus etiniame formavime, žmogaus vidiniame augime (plg. Ef 3:16; 2 Kor 4:16), tada tai visai ne progresas, o grėsmė žmogui ir pasauliui. —POPE BENEDICT XVI, enciklikinis laiškas, Sakyk Salvi, n. 22 m

Mokslas gali labai prisidėti prie to, kad pasaulis ir žmonija taptų žmoniškesni. Vis dėlto tai taip pat gali sunaikinti žmoniją ir pasaulį, nebent ją valdytų jėgos, esančios už jos ribų. —POPE BENEDICT XVI, enciklikinis laiškas, Sakyk Salvi, n. 25 m

… Mammono tironija […] iškreipia žmoniją. Niekada nepakanka malonumo, o apgaulingo apsvaigimo perteklius tampa smurtu, kuris drasko ištisus regionus - ir visa tai vardan mirtino laisvės nesupratimo, kuris iš tikrųjų pakerta žmogaus laisvę ir galiausiai ją sunaikina. —POPE BENEDICT XVI, kreipimasis į Romos kuriją, 20 m. Gruodžio 2010 d

Kas nori panaikinti meilę, ruošiasi pašalinti žmogų kaip tokį. —POPE BENEDICT XVI, enciklikinis laiškas, „Deus Caritas Est“ (Dievas yra meilė), n. 28b

Negalime nuslėpti, kad horizonte renkasi daug grėsmingų debesų. Tačiau neturime prarasti širdies, verčiau turime palaikyti gyvą vilties liepsną savo širdyje ... —POPE BENEDICT XVI, Katalikų naujienų agentūra,
Sausis 15th, 2009

Būkite pasirengę sutvarkyti savo gyvenimą, kad apšviestumėte pasaulį Kristaus tiesa; meiliai atsakyti į neapykantą ir gyvenimo nepaisymą; skelbti prisikėlusio Kristaus viltį kiekviename žemės kampelyje. —POPE BENEDICT XVI, Žinutė pasaulio jauniems žmonėms, 2008 m. Pasaulinė jaunimo diena

Bažnyčios matmenys bus sumažinti, reikės pradėti iš naujo. Tačiau iš šio išbandymo išryškės Bažnyčia, kurią sustiprins jos patirtas supaprastinimo procesas, atsinaujinęs gebėjimas pažvelgti į save ... Bažnyčia bus sumažinta skaičiais. —Kardinolas Ratzingeris (POPE BENEDICT XVI), Dievas ir pasaulis, 2001; interviu su Peteriu Seewaldu

Paremkite Marko nuolatinę tarnybą:

Kelionė su Marku Šios Dabar Žodis,
spustelėkite žemiau esančią juostą prenumeruoti.
Jūsų el. Paštas nebus bendrinamas su niekuo.

Dabar „Telegram“. Spustelėkite:

Sekite Marką ir kasdienius „laiko ženklus“ svetainėje „MeWe“:

Sekite Marko raštus čia:

Klausykitės šių dalykų: