Mielas draugai, mano paskutinis įrašas Į naktį įsižiebė laiškų gausa, niekuo nepanaši į praeitį. Esu labai giliai dėkinga už meilės, rūpesčio ir gerumo laiškus ir užrašus, kurie buvo išreikšti iš viso pasaulio. Jūs man priminėte, kad aš nekalbu vakuume, kad daugelis jūsų buvo ir tebėra giliai paveikti Dabartinis žodis. Ačiū Dievui, kuris naudojasi mumis visais, net ir savo tarpais.
Kai kurie iš jūsų manė, kad aš palieku tarnybą. Tačiau mano išsiųstame el. laiške ir pastaboje „Facebook“ jie labai aiškiai nurodo, kad darau „pauzę“. Šie metai buvo audringi daugeliu atžvilgių. Aš buvau ištemptas iki savo ribų. Aš esu šiek tiek perdegęs. Man reikia perkalibruoti. Man reikia stabdyti neįtikėtiną gyvenimo tempą, kuriame esu. Kaip ir Jėzus, man reikia „lipti į kalną“ ir skirti laiko vienam su savo dangiškuoju Tėvu ir leisti Jam mane išgydyti, kai atidengiu lūžius ir žaizdas mano gyvenimas, kurį atskleidė šių metų greitpuodis. Man reikia įžengti į tikrą ir gilų apsivalymą.
Paprastai rašau jums per Adventą ir Kalėdas, bet šiais metais man tiesiog reikia pailsėti. Turiu pačią neįtikėtiniausią šeimą ir esu jai skolinga labiau nei bet kam, kad išlaikyčiau savo pusiausvyrą. Kaip ir kiekviena krikščionių šeima, mes taip pat esame puolami. Tačiau jau dabar mūsų meilė vienas kitam pasirodo stipresnė už mirtį.
NE VĖJAS NEI BANGOS
Taigi, turiu paskutinį atsisveikinimo žodį, kuris buvo mano širdyje prieš dvi savaites, bet neradau laiko parašyti. Man reikia dabar, nes tiek daug jūsų išreiškė, kaip jūs taip pat patiriate intensyviausius išbandymus. Esu įsitikinęs, kad dabar patekome į bene didžiausius išbandymus, su kuriais Bažnyčia kada nors susidūrė. Tai Kristaus Nuotakos apvalymas. Vien tai turėtų suteikti jums vilties, nes Jėzus nori padaryti mus gražius, o ne palikti mus skęsti disfunkcijoje.
Nesvarbu, ar tai būtų mūsų laikų Didžioji audra, ar asmeninės audros, kurias išgyvenate (ir jos vis labiau susieja), pagunda leisti vėjams ir bangoms sulaužyti jūsų ir mano ryžtą vis stiprėja.
Tada jis privertė mokinius sėsti į valtį ir eiti prieš jį į kitą krantą, o jis paleido minias. Tai padaręs, jis vienas užkopė į kalną melstis. Vakarui jis buvo ten vienas. Tuo tarpu valtis, jau už kelių mylių nuo kranto, buvo blaškoma bangų, nes vėjas buvo prieš jį. (Mt 14, 22–24)
Kokios bangos jus šiuo metu svaido? Ar atrodo, kad gyvenimo vėjai yra visiškai prieš tave, jei ne pats Dievas (vėjas taip pat yra Šventosios Dvasios simbolis)? Užuot sakęs jums „gyvenk dabartimi“, „tiesiog melskis“ arba „pasiūlyk“ ir pan. tikrai yra didžiuliai. Žmogiškai jų gali būti neįmanoma išspręsti. Jie tikrai gali apversti jus, jūsų santuoką, jūsų šeimą, jūsų darbą, jūsų sveikatą, jūsų saugumą ir tt Taip jums atrodo dabar, ir jums tiesiog reikia, kad kas nors jums pasakytų, taip, jūs tikrai esate kenčiate ir jaučiatės vienišas. Net Dievas gali atrodyti ne kas kita, o nakties vaiduoklis.
Ketvirtosios nakties sargybos metu jis priėjo prie jų, vaikščiodamas jūra. Pamatę jį einant jūra, mokiniai išsigando. „Tai vaiduoklis“, - pasakė jie ir sušuko iš baimės. (Mt 14, 25–26)
Na, jei kada nors toks buvo, ar tai ne tas tikėjimo momentas, su kuriuo dabar susiduriame ir jūs, ir aš? Kaip lengva patikėti, kai jaučiame paguodą. Bet „Tikėjimas yra suvokimas, ko tikimasi, ir dalykų įrodymas ne matė “. [1]Hebrajams 11: 1 Čia yra sprendimo momentas. Nes, nors jums gali kilti pagunda, kad Jėzus yra vaiduoklis, mitas, proto prasimanymas, kaip jums sako ateistai... Jis stovi už jūsų valties ir jums kartoja:
Būk drąsus, tai aš; Nebijok. (palyginti su 27)
O Viešpatie, kaip gali taip pasakyti, kai viskas aplinkui atrodo prarasta?! Atrodo, kad viskas grimzta į beviltiškumo bedugnę!
Na, Petras išlipo iš valties kaip krikščionis, kupinas pasitikėjimo savimi. Galbūt jį nugalėjo tam tikras pasitenkinimas savimi, kad jis buvo drąsesnis ir ištikimesnis už kitus. Tačiau netrukus jis suprato, kad negalima amžinai vaikščioti savo prigimtinėmis dorybėmis, charizmomis, dovanomis, įgūdžiais, nuoširdumu ar gyvenimo aprašymu. Mums reikia Gelbėtojo, nes mes visi reikia išsaugoti. Mes visi vienu ar kitu momentu susidursime akis į akį su tuo, kad tarp mūsų ir Dievo, tarp mūsų ir Gėrio tikrai yra bedugnė, kurią tik Jis gali užpildyti, kurią tik Jis gali įveikti.
...kai [Petras] pamatė, koks stiprus vėjas, jis išsigando; ir pradėjęs skęsti, jis sušuko: „Viešpatie, gelbėk mane! Tuoj pat Jėzus ištiesė ranką ir jį pagavo... (30-31 eil.)
Kai stovite virš savo bejėgiškumo bedugnės, broliai ir seserys, tai yra baisu ir skausminga. Tą akimirką yra tiek daug pagundų... pagunda sugrįžti į komforto ir netikro saugumo valtį; pagunda nusiminti pamačius savo bejėgiškumą; pagunda manyti, kad Jėzus šį kartą tavęs nepagaus; pagunda didžiuotis ir tokiu būdu neigti, nes visi tave mato tokį, koks esi; pagunda manyti, kad galiu tai padaryti pats; ir pagunda, turbūt visų pirma, atsisakyti gelbstinčios Jėzaus rankos, kai Jis ištiesia ranką (ir vietoj to siekti alkoholio, maisto, sekso, narkotikų, beprotiškų pramogų ir t. t., kad „išgelbėtų mane“ nuo skausmo).
Šiomis vėjų ir bangų akimirkomis, broliai ir seserys, tai turi būti tyro, neapdoroto ir Nenugalimas tikėjimas. Jėzus nesmulkina žodžių. Jis nesiteisina. Savarankiškam, grimztančiam po jų nevilties, jis tiesiog sako:
O tu mažai tikintis, kodėl suabejojai? (palyginti su 30–31)
Tikėjimas yra toks priešingas mūsų logikai! Tai taip nelogiška mūsų kūnui! Kaip sunku pasakyti, o tada gyventi žodžiais:
O Jėzau, aš atsiduodu tau, pasirūpink viskuo!
Šis apleidimas apima tikrą mirtį, tikrą skausmą, tikrą pažeminimą, tikras psichines, emocines ir dvasines kančias. Kokia alternatyva? Kęsti be Jėzaus. Ar nenorėtum kentėti su Juo? Kai tai padarysi, Jis tai padarys ne nuvilti tave. Jis tiesiog nepadarys to taip, kaip tu. Jis tai padarys geriausiu būdu, o tai dažnai yra paslaptis. Bet Jo laiku ir Jo keliu ateisi į kitą krantą, pro debesis prasiskverbs šviesa, ir visos tavo kančios duos vaisių kaip erškėčių krūmas, dygstantis rožėmis. Dievas padarys stebuklą tavo širdyje, net jei visų kitų širdys bus nepakitusios.
Jie norėjo jį paimti į valtį, bet valtis iškart priplaukė prie kranto, į kurį jie plaukė. (Jono 6:21)
Galiausiai nustokite racionalizuoti, nustokite sakyti: „Žinoma, Mark. Bet su manimi taip neatsitiks. Dievas manęs neklauso“. Tai išdidumo arba šėtono balsas, o ne Tiesos balsas. Melagis ir kaltintojas negailestingai ateina pavogti jūsų vilties. Būk protingas. Neleisk jam.
Amen, sakau tau: jei tu tiki garstyčios grūdelio dydžio, tu sakysi šiam kalnui: 'Perkelk iš čia į ten', ir jis pajudės. Jums nebus nieko neįmanomo. (Mt 17:20)
Žiūrėk į Jėzų, o ne į vėją ar bangas. Šiandien lipkite į kalną ir pasakykite: „Gerai, Jėzau. Aš pasitikiu jumis. Ši maža malda yra viskas, ko galiu išgirsti. Tai mano garstyčių sėkla. Viena akimirka vienu metu. Aš atsiduodu tau, pasirūpink viskuo!
Jus myli. greit pasimatysim…
SUSIJUSIŲ SVARBU
Dabar žodis yra visą darbo dieną dirbanti tarnystė
valia tęskite su jūsų parama.
Palaimink ir padėkok.
Kelionė su Marku Šios Dabar Žodis,
spustelėkite žemiau esančią juostą prenumeruoti.
Jūsų el. Paštas nebus bendrinamas su niekuo.
Išnašos
| ↑1 | Hebrajams 11: 1 |
|---|