AŠ ESU šiuo metu gaunu daug laiškų klausdamas apie Charlie Johnston, Locutions.org ir kitus „regėtojus“, kurie teigia gaunantys pranešimus iš Dievo Motinos, angelų ar net mūsų Viešpaties. Manęs dažnai klausia: „Ką manote apie šią ar tą prognozę?“ Galbūt tai yra tinkamas momentas kalbėti dėl įžvalgumo...
ATEITIES PROGNOZAVIMAS
Ne paslaptis, kad aš nevengiau išnagrinėti kai kurių mūsų laikų pranašysčių ir vadinamųjų „privačių apreiškimų“. Aš tai padariau, nes Šventasis Raštas mums liepia:
Negalima užgesinti Dvasios. Neniekink pranašiškų pasakymų. Išbandykite viską; išlaikyti tai, kas gera. (1 Tes 5, 19–20)
Be to, Magisteriumas taip pat rūpestingai skatino tikinčiuosius būti atvirus pranašystėms, kurios turi būti atskirtos nuo galutinis Viešas apreiškimas, apreikštas Jėzuje Kristuje. Apie šiuos „privačius apreiškimus“ katekizmas sako…
Jų užduotis yra ne užbaigti galutinį Kristaus Apreiškimą, o padėti gyventi pagal jį tam tikru istorijos laikotarpiu. -Katalikų bažnyčios katekizmas, n. 67 m
Čia jūs trumpai suprantate pranašystės svarbą Bažnyčiai ir pasauliui. Mat, kaip sakė kardinolas Ratzingeris, „pranašystė bibline prasme reiškia ne nuspėti ateitį, bet paaiškinti Dievo valią dabarčiai, taigi parodyti teisingą kelią, kuriuo reikia eiti ateičiai“. [1]plg. kardinolas Ratzingeris (POPOŽIUS BENEDIKTAS XVI), Fatimos žinutė, Teologinis komentaras, www.vatican.va Dievas pakelia „pranašus“, kad pakviestų paklydusįjį atgal pas save. Jis sako perspėjimo ar paguodos žodžius, kad pažadintų mus „laiko ženklams“, kad „tikėdami į juos teisingai atsakytume“. [2]plg. kardinolas Ratzingeris (POPOŽIUS BENEDIKTAS XVI), Fatimos žinutė, Teologinis komentaras, www.vatican.va Jei Dievas nėra papasakokite mums ką nors apie ateitį per regėtojus ir vizionierius, tai iš esmės yra sugrąžinti mus į dabarties akimirką, pradėti ją gyventi iš naujo pagal Jo valią.
Šiuo atveju ateities prognozavimas yra antraeilis. Svarbiausia yra galutinio Apreiškimo aktualizavimas. —Cardinal Ratzinger (popiežius Benediktas XVI), Fatimos žinutė, Teologinis komentaras, www.vatican.va
Taigi, ką daryti su tokiais pranešimais kaip Fatima ar Akita, kur regėtojai pateikia konkretesnės informacijos apie būsimus įvykius? Ką apie tokius žmones kaip kun. Stephano Gobbi, Charlie Johnston, Jennifer, Locutions.org vizionierė ir kt., kurie pateikia ne tik konkrečias prognozes, bet kai kuriais atvejais net ir detalius laiko grafikus?
MANO RAŠTAI
Pirma, noriu paaiškinti, kad nors kai kuriuos iš šių asmenų citavau šv. Pauliaus dvasia, ne mano vieta nustatyti jų „autentiškumą“, o tai yra vietinio eilinio, kuriame tariamas regėtojas, vaidmuo. gyvena (arba Medjugorjės atveju vietos vyskupo valdžia dėl tariamų reiškinių buvo perduota Šventajam Sostui). Nors kartais skatinau skaitytojus apsvarstyti, ką tas ar kitas žmogus jaučia, yra pranašiškas žodis Bažnyčiai, tai nereiškia, kad pritariu kiekvienas požiūrį ar prognozę.
Viena vertus, aš neskaitau daug privačių apreiškimų – dažniausiai tam, kad mano paties maldos ir minčių srautas liktų neskiestas. Tiesą sakant, skaitytojus gali nustebinti tai, kad aš perskaičiau labai mažai Charlie Johnstono ir daugumos kitų regėtojų bei vizionierių raštų. Aš perskaičiau tik tai, ko, mano manymu, Dvasia norėjo iš manęs (arba mano dvasinis vadovas paprašė manęs apsvarstyti). Manau, kad tai reiškia „neniekinti pranašiškų posakių“ arba „negesinti Dvasios“; tai reiškia, kad turime būti atviri, kai Dvasia nori su mumis kalbėti tokiu būdu. Nemanau, kad tai reiškia, kad mes privalome perskaityti kiekvieną pareiškimą apie privatų apreiškimą (ir tokių teiginių šiandien gausu). Kita vertus, kaip jau seniai rašiau, daug kas labiau domisi Pranašų nutildymas.
Ar nėra laimingos terpės tarp tų, kurie nenori nieko bendra su privačiu apreiškimu, ir tų, kurie jį priima be tinkamo įžvalgumo?
TAI NĖRA INFORMACIJOSJE
Galbūt daugelis yra išjungti nuo privataus apreiškimo būtent todėl, kad nežino, ką daryti su „detalėmis“ – tomis prognozėmis, kurios yra konkrečios. Čia pirmiausia reikia prisiminti autentiškos pranašystės vaidmenį: dabartiniu momentu iš naujo pažadinti Dievo valią. Kalbant apie tai, ar šis įvykis įvyks iki šios datos, ar įvyks šis įvykis, ar kas nors įvyks, teisingiausias atsakymas, kurį galime pateikti, yra: „Pažiūrėsime“.
„Kaip galime atpažinti, kad žodis yra tas, kurio Viešpats nepasakė? — Jei pranašas kalba Viešpaties vardu, bet žodis neišsipildo, tai yra žodis, kurio Viešpats neištarė. Pranašas tai pasakė įžūliai. (Įst 18:22)
Taip pat yra atvejis, pavyzdžiui, Jonos atveju, kai pranašystė (šiame pavyzdyje – bausmė) gali būti sušvelninta arba atidėta, atsižvelgiant į tų, kuriems ji skirta, atsakymą. Taigi tai nepadaro pranašo „klaidingo“, bet pabrėžia, kad Dievas yra gailestingas.
Kitas svarbus aspektas, kurį reikia atsiminti, yra tai, kad regėtojai ir vizionieriai nėra neklystantys indai. Jei ieškote regėtojo, kuris būtų „tobulas“ viskuo, ką jie perteikia, galėčiau jums pasiūlyti šiuos keturis dalykus: Matą, Morkų, Luką ir Joną. Tačiau kalbant apie privatų apreiškimą, gavėjas gauna dieviškąjį impulsą per savo pojūčius: atmintį, vaizduotę, intelektą, protą, žodyną ir net valią. Taigi, kardinolas Ratzingeris teisingai pasakė, kad neturėtume galvoti apie apsireiškimus ar nutylėjimus taip, lyg tai būtų „dangus, pasirodantis gryna savo esme, nes vieną dieną tikimės jį pamatyti galutinėje sąjungoje su Dievu“. Atvirkščiai, perteikiamas apreiškimas dažnai yra laiko ir vietos suspaudimas į vieną vaizdą, kurį vizionierius „filtruoja“.
... vaizdai tam tikra prasme yra iš aukšto kylančio impulso ir gebėjimo priimti šį impulsą vizionieriuose sintezė ... Ne kiekvienas vizijos elementas turi turėti tam tikrą istorinę prasmę. Svarbi vizija kaip visuma, o detalės turi būti suprantamos remiantis vaizdais, padarytais visa. Pagrindinis paveikslo elementas atsiskleidžia ten, kur jis sutampa su tuo, kas yra pats krikščioniškos „pranašystės“ taškas: centras yra ten, kur regėjimas tampa šaukimu ir Dievo valios vedliu. —Cardinal Ratzinger (popiežius Benediktas XVI), Fatimos žinutė, Teologinis komentaras, www.vatican.va
Šiuo atžvilgiu mane pribloškė pagrindinė žinia, kurią, be kita ko, perdavė Charlie Johnston, įskaitant mane patį. Kad yra
ateina „Audra“, kuri pakeis istorijos eigą. Čarlis taip pat padarė dvasinis pasiruošimas yra jo žinios, kuri yra pranašystės esmė, pagrindas. Jo paties žodžiais,
Nereikia sutikti su visais – ar net dauguma – mano antgamtinių teiginių, kad sveikinu mane kaip vynuogyno kolegą. Pripažink Dievą, ženk kitą teisingą žingsnį ir būk vilties ženklas aplinkiniams. Tai yra mano pranešimo suma. Visa kita yra aiškinamoji detalė. - „Mano nauja piligrimystė", 2 m. rugpjūčio 2015 d.; iš Kitas teisingas žingsnis
Kaip tik todėl, kad dieviškuosius impulsus priima žmogiškieji indai, privataus apreiškimo aiškinimas gali skirtis, kitaip nei Šventasis Raštas, kurio galutinis aiškinimas yra apaštalų ir jų įpėdinių rankos (žr. Pagrindinė problema).
Visų pirma žinokite tai, kad nėra Rašto pranašystės, kuri būtų asmeninio aiškinimo reikalas, nes jokia pranašystė niekada nebuvo atėjusi žmogaus valia; bet veikiau Šventosios Dvasios skatinami žmonės kalbėjo Dievo veikiami. (2 Pet 1:20-21)
Čarlis teigė, kad angelas Gabrielius atskleidė, jog 2017-ųjų pabaigoje Dievo Motina ateis „gelbėti“ Bažnyčios per chaosą. Vėlgi, „pažiūrėsime“. Dievo gailestingumas yra toks sklandus, jo laikas retai kada priklauso nuo mūsų. Mūsų, kaip Kristaus kūno, vaidmuo yra ne niekinti tokias pranašystes, o jas išbandyti. Matyt, Čarlio vyskupijos valdžia taip elgiasi.
Kitas pavyzdys – save apibūdinantis teologas, prieš kurį laiką parašęs straipsnį „Marko Malletto klaidos per tris tamsos dienas“ (žr. Atsakymas). Tada, kaip ir dabar, pastebėjau, kad keista, kad „teologas“ tai rašė nuo vadinamųjų „trijų tamsos dienų“ [3]plg Trys tamsos dienos yra privatus apreiškimas, o ne tikėjimo straipsnis. Nėra jokios „klaidos“ spėliojant, ką reiškia tam tikra prognozė arba kada ji galėtų įvykti, jei iš viso, tol, kol aiškinimas neprieštarauja šventajai tradicijai.
MEILĖ YRA SVARBU
Daugelis šiandien yra atitraukti nuo to, kas būtina, nes yra pagauti spėjimų, baimės ir bando išsaugoti savo gyvybę. Svarbiausia, kad mes meilė.
…jei turiu pranašystės dovaną ir suprantu visas paslaptis bei visas žinias; Jei turiu visą tikėjimą, kad galėčiau nuversti kalnus, bet neturiu meilės, aš esu niekas... Meilė niekada nepasiseka. Jei yra pranašysčių, jos taps niekais... Mes žinome iš dalies ir pranašaujame iš dalies, bet kai ateis tobulas, dalinis praeis... (1 Kor 13, 2, 8)
Svarbu ne lygiuotis į tą ar kitą regėtoją, o „išlaikyti tai, kas gera“, kad būtų labiau suderinta su Jėzus Kristus. Taigi iš tikrųjų neturiu ką pasakyti apie smulkmenas, kurias kiti jaučia priverstinai. Tačiau negalime ignoruoti bendro vaizdo: kad pasaulis grimzta į tamsą; kad krikščionybė praranda savo įtaką; kad amoralumas yra plačiai paplitęs; kad vyksta pasaulinė revoliucija; kad Bažnyčioje kursto schizma; ir kad pasaulio ekonomika ir esamos politinės struktūros atrodo pasmerktos žlugti. Žodžiu, atsiranda „nauja pasaulio tvarka“.
Taigi, ką mums sako šis „pranašiškas žodis“? Kad mums reikia priartėti prie Jėzaus, ir skubiai. Ta malda mums turi tapti kaip kvėpavimas, kad nuolat liktume ant Vynmedžio. Kad mes turime būti „malonės būsenoje“, kad užtaisytume dvasines „plyšias“, kurias galėtų išnaudoti Šėtonas; kad turime priartėti prie sakramentų ir prie Dievo žodžio; ir kad turime būti pasirengę mylėti net iki mirties.
Gyvenkite taip ir būsite pasirengę bet kokiai audrai.
Pirmą kartą paskelbta 15 m. Rugpjūčio 2015 d.
SUSIJUSIŲ SVARBU
Tinkamai suprantama pranašystė
Dėkojame, kad remiate šią visą darbo dieną tarnystę,
kuri yra ir mūsų kasdienė duona.
Išnašos
| ↑1 | plg. kardinolas Ratzingeris (POPOŽIUS BENEDIKTAS XVI), Fatimos žinutė, Teologinis komentaras, www.vatican.va |
|---|---|
| ↑2 | plg. kardinolas Ratzingeris (POPOŽIUS BENEDIKTAS XVI), Fatimos žinutė, Teologinis komentaras, www.vatican.va |
| ↑3 | plg Trys tamsos dienos |