IT tik dabar, kai galbūt romėnų 1 skyrius tapo viena iš pranašiškiausių Naujojo Testamento vietų, yra tik peržvelgta. Šv. Paulius pateikia intriguojančią pažangą: Dievo, kaip kūrinijos valdovo, neigimas veda prie bergždžių samprotavimų; tuščias samprotavimas veda prie tvarinio garbinimo; tvarinio garbinimas sukelia žmogaus ** inversiją ir blogio sprogimą.
Romiečiams 1 yra galbūt vienas iš pagrindinių mūsų laikų ženklų ...
SOFISTRIJA
sofistika: sąmoningai neteisingas argumentas, rodantis sumanumą samprotaujant, tikintis ką nors apgauti.
[Šėtonas] nuo pat pradžių buvo žudikas... jis melagis ir melo tėvas. (Jono 8:44)
Kaip paaiškinu savo knygoje Galutinė konfrontacija, taip pat in 3 „Vilties apėmimas“ serija, „didysis slibinas... ta senovinė gyvatė, vadinama Velniu ir Šėtonu“ (Apr 12:9), pradeda vieną iš savo paskutinių puolimų prieš žmoniją – ne smurto forma (kuri ateis), bet filosofija. Per sofistikos, drakonas pradeda meluoti ne atvirai neigdamas Dievą, o užgniauždamas tiesą:
Dievo rūstybė iš tiesų yra apreiškiama iš dangaus prieš bet kokį nedorumą ir nedorybę tų, kurie savo nedorumu slepia tiesą. Nes tai, ką galima žinoti apie Dievą, jiems aišku, nes Dievas jiems tai padarė. Nuo pat pasaulio sukūrimo jo nematomos amžinosios jėgos ir dieviškumo savybės buvo suprantamos ir suvokiamos iš to, ką jis sukūrė. Dėl to jie neturi pasiteisinimo; nes nors jie pažinojo Dievą, jie neteikė jam šlovės kaip Dievui ir nedėkojo. (Rom 1, 18–19)
Iš tiesų, kaip Adomas ir Ieva, pasididžiavimas buvo paukštininko spąstai. Filosofijos sėklos deizmas (XVI a. pab.) buvo pasėtos žmonių protuose – supratimas, kad Dievas sukūrė dangų ir žemę, bet paskui paliko juos ir moralinę žmonijos ateitį vien protui. Tai paskatino tolesnes filosofijas, kurios pradėjo neigti „nematomus amžinosios jėgos ir dieviškumo požymius“, pvz. racionalizmas, scientizmasir materializmas kuri apskritai žvelgė į žmogaus egzistenciją iš grynai racionalios ir materialistinės perspektyvos, antgamtiškumą nuvertindama tik prietarais ar mitais.
NERACIONALUS
Vietoj to, jie tapo tuščiais savo samprotavimais, o jų beprasmis protas buvo aptemęs. Teigdami, kad yra išmintingi, jie tapo kvailiais ir nemirtingojo Dievo šlovę iškeitė į mirtingojo žmogaus, paukščių, keturkojų ar gyvačių atvaizdą. (Rom 1, 21–23)
Šventasis Paulius aprašo natūralų progresą: kai Dievas nustumiamas į šalį, žmogus – kuris buvo sukurtas Dievui ir Dievo garbinimui – tada pradeda savo garbinimo objektą paversti pačia kūrinija. Taigi pradėjo atsirasti naujos ir sudėtingesnės filosofijos: evoliucionizmasPavyzdžiui, teigė, kad visata ir visa kūrinija yra tik atsitiktinumo ir nuolatinio evoliucijos proceso dalykai. Kūryba, ypač žmogus, nėra dieviškojo plano vaisius, o tik „natūralios atrankos“ procesas. Taigi tai paskatino dar daugiau nerimą keliančių filosofijų Marksizmas: mintis, kad žmogus ne tik gali susikurti savo utopiją be Dievo, bet pats žmogus gali pats nustatyti „natūralios atrankos“ procesą. Vadinasi, komunizmas ir nacizmas tapo kruvinais Šėtono bandymo „slopinti tiesą“ ir nulemti ateitį vaisiais. Drakono dantys pradėjo matytis.
Antikristo apgaulė pasaulyje jau pradeda formuotis kiekvieną kartą, kai reikalaujama istorijoje suvokti tą mesianistinę viltį, kurią už istorijos ribų galima įgyvendinti tik eschatologiniu sprendimu. Bažnyčia atmetė net modifikuotas šio karalystės klastojimo formas, kurios būtų pavadintos tūkstantmečio pavadinimu, ypač „savaime iškreiptą“ pasaulietinio mesianizmo formą. -Katalikų Bažnyčios katekizmas, 676
Tačiau šie šėtoniški judėjimai buvo tik a iš anksto numatantis– perspėjimas, kur eina žmonija: tiesiai į drakono nasrus, į pasaulinę „mirties kultūrą“. Viskas, ko reikėjo, iš esmės buvo, kad būtų visiškai priimtos trys kitos filosofijos: ateizmas (aiškus Dievo neigimas); utilitarizmas (ideologija, kad veiksmai yra pateisinami, jei jie yra naudingi arba naudingi daugumai); ir individualizmas kad visatos centre savo, o ne kaimyno, norai ir poreikiai.
Negalime paneigti, kad greiti pokyčiai, vykstantys mūsų pasaulyje, taip pat rodo kai kuriuos nerimą keliančius susiskaldymo ir atsitraukimo į individualizmą ženklus. Platus elektroninių ryšių naudojimas kai kuriais atvejais paradoksalu lėmė didesnę izoliaciją ... Taip pat didelį susirūpinimą kelia sekuliaristinės ideologijos sklaida, kuri kenkia ar net atmeta transcendentinę tiesą. —POPEJAS BENEDIKTAS XVI, kalba Šv. Juozapo bažnyčioje, 8 m. Balandžio 2008 d., Jorkvilis, Niujorkas; Katalikų naujienų agentūra
Per psichologizmas ir Froidizmas, žmogaus supratimas apie save tapo subjektyvus. Galiausiai visa dalykų tvarka, net ir savo paties seksualumas, gali būti suvokiama, manipuliuojama ir nukreipta savarankiškai. Jei nėra Dievo, taigi ir moralinių absoliutų, tai nėra jokios priežasties neigti savęs kūno aistros:
Todėl Dievas atidavė juos nešvarumams per jų širdžių geismus dėl abipusio kūno degradavimo. Jie iškeitė Dievo tiesą į melą ir gerbė bei garbino kūriniją, o ne kūrėją, kuris yra palaimintas amžinai. Amen. Todėl Dievas atidavė juos žeminančioms aistroms. Jų patelės natūralius santykius iškeitė į nenatūralius, o patinai taip pat atsisakė natūralių santykių su patelėmis ir degė geismu vieni kitiems. Patinai darė gėdingus dalykus su patinais ir taip už savo iškrypimą gaudavo deramą bausmę. Ir kadangi jie nemanė, kad reikia pripažinti Dievą, Dievas atidavė juos į jų neįžvalgų protą daryti tai, kas nedera. (Rom 12, 24–28)
BAIGIAMOSIOS KONFrontacijos
Taigi mes priėjome prie to, ką Jonas Paulius II pavadino „paskutine konfrontacija“ – visuotinę kovą tarp Dievo plano ir drakono plano; tarp gyvenimo kultūros ir mirties kultūros; tarp Dievo diktato ir diktatūra galutinis drakono jėgos instrumentas: a žvėris kuri sukuria naują moralinę ir prigimtinę tvarką, kuri prieštarauja Kristaus dieviškumui (Apr 13:1) ir neigia kiekvieno žmogaus vidinę vertę; nutartis, kuria palikta galioti...
... reliatyvizmo diktatūra, kuri nepripažįsta nieko apibrėžto ir palieka tik savo ego ir troškimus kaip galutinį matą. —Kardinolas Ratzingeris (POPE BENEDICT XVI) prieš konklavą Homilija, 18 m. Balandžio 2005 d.
...taip nuodėmė tvirtai įsitvirtino pasaulyje, o Dievo neigimas išplito“. ir tiek daug „Beveik apokaliptinės grėsmės... kaip tamsus debesis susirenka virš žmonijos... daugiau nei kada nors buvo bet kuriuo kitu istorijos laikotarpiu. – Popiežius JONAS Paulius II, Homilija Mišiose Fatimoje, 13 m. gegužės 1982 d.
MIRTIES KULTŪRA... IR PRIEŠNUOTAS
Taigi, šventasis Paulius toliau aprašo, kaip atrodys pasaulis, keičiantis tiesą į melą:
...kadangi jie nemanė, kad reikia pripažinti Dievą, Dievas atidavė juos į jų neįžvalgų protą daryti tai, kas nedera. Jie pilni visokio nedorumo, blogio, godumo ir piktumo; pilnas pavydo, **, konkurencijos, išdavystės ir nepaisymo. Jie yra paskalų, skandalistų ir nekenčia Dievo. Jie yra įžūlūs, išdidūs, pagyrūs, išradingi savo nedorumu ir maištaujantys prieš savo tėvus. Jie yra bejausmiai, neištikimi, beširdžiai, negailestingi. Nors jie žino teisingą Dievo įsakymą, kad visi, kurie tai daro, nusipelno mirties, jie ne tik tai daro, bet ir pritaria tiems, kurie tai daro. (Romiečiams 12:28–32)
Laiške Timotiejui šv. Paulius aprašo šį blogio protrūkį, pasaulį, kuriame „daugelio meilė atšalo“ (Mt 24, 12), kaip elgesys, kuris taps vyraujantis....paskutinėmis dienomis“ (2 Tim 3, 1–5). Jo teigimu, pagrindinis šio paskutinio nedorybės glėbio pranašas bus pasaulis, kuriame žmonės ne tik neigia Dievą, bet ir neigia patys... neigti savo fizinę, dvasinę ir seksualinę prigimtį.
Galiausiai mirties kultūra nenugalės. Drakono galva valia būti sutriuškintam (Pr 3, 15). Priešnuodis šiandieninėms gudrybėms yra nepaprastai paprastas... toks paprastas, kaip į viską žvelgti kaip vaikas (Mt 18, 3). Tai reiškia priimti ir išgyventi Dievo Gailestingumo žinią, apibendrinamą mažoje maldoje, kurios Jėzus mokė šventoji Faustina: Jėzau, aš pasitikiu tavimi. Šiais žodžiais slypi kelias į priekį per „mirties šešėlio slėnį“:
Nes iš malonės jūs esate išgelbėti per tikėjimą... (Ef 2, 8)
Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą; kas nepaklūsta Sūnui, nematys gyvenimo, bet ant jo ilsisi Dievo rūstybė... Aš nebijau pikto, nes tu su manimi; tavo strypas ir tavo darbuotojai mane guodžia. (Jono 3:36; Psalmė 23:4)
PAPILDOMA LITERATŪRA:
Palaimink tave ir ačiū už
remdamas šią ministeriją.
Kelionė su Marku Šios Dabar Žodis,
spustelėkite žemiau esančią juostą prenumeruoti.
Jūsų el. Paštas nebus bendrinamas su niekuo.
