Šviesos ir tamsos armijos

Pasaulis sparčiai dalijasi į dvi stovyklas,
antikristo draugystė
ir Kristaus brolija.
Nubrėžiamos ribos tarp šių dviejų.
Kiek ilgai tęsis kova, nežinome;
ar reikės ištraukti kardus iš makščių, nežinome;
ar reikės pralieti kraują, nežinome;
Ar tai bus ginkluotas konfliktas, nežinome.
Bet tiesos ir tamsos konflikte,
tiesa negali prarasti.
– Gerbiamasis vyskupas Fultonas Johnas Sheenas, DD (1895–1979), televizijos serialas

arba Youtube

TTai siurrealistinės dienos. Net man, rašius apie šiuos dalykus 20 metų, siurrealu matyti juos pildantis realiu laiku.

Pavyzdžiui, 2007 m. pajutau Dvasios įspėjimą apie Didysis vakuumas Bažnyčia pasaulyje daugiausia liko dėl tikro ganytojiškumo stokos ir viešų nuodėmių. Tame straipsnyje buvo kalbama apie tai, kaip jaunimas ruošiamas sekti klaidinga evangelija, jei ne tapti ja smurtinis persekiotojai, per propagandos ir korumpuotų pramogų laviną. revoliucinė dvasia juose buvo sujudinta. Tame straipsnyje taip pat buvo kalbama apie tai, kaip Dievas tuo pačiu metu formuoja Šviesos armiją – jei ne kankinius – šiems laikams, ir galiausiai numatė valandą, kurią mes dabar gyvename. Šis perspėjimas išsipildė, kai buvo suformuotos šviesos ir tamsos armijos, nes vakarykščiai paaugliai (kai tai rašiau) dabar yra šių dienų jauni suaugusieji.

Tamsos armija

Šįryt pajutau norą pažiūrėti kelis vaizdo įrašus, kuriuose Charlie Kirkas debatuoja su studentais universiteto miestelyje. Labiausiai mane sukrėtė jo oponentų priešiškumas ir įniršis. Daugelį jų jausmų galima apibendrinti kaip pyktį, kai Kirkas išdrįso ginti gyvenimo šventumą, dievobaimingą seksualumą ir atsakingą valdymą – poziciją, kuri, matyt, pažeidžia jo oponentų norą... pažeisti šiuos. Viename iš savo pirmųjų raštų maždaug prieš 20 metų rašiau apie „tolerancijos netoleranciją“ ir kaip keista, kad tie, kurie kaltina krikščionis neapykanta ir netolerancija, dažnai būna patys nuodingiausi tonu ir ketinimais. Benedikto XVI žodžiais tariant:

Plinta nauja netolerancija, tai akivaizdu... neigiama religija paverčiama tironišku standartu, kurio privalo laikytis visi. Tai, regis, yra laisvė – vien dėl to, kad tai išsivadavimas iš ankstesnės situacijos. -Pasaulio šviesa, Pokalbis su Peteriu Seewaldu, p. 52

Kirkas buvo pasirengęs susidurti su šia nauja netolerancija akis į akį, kol tai jam kainavo gyvybę.

Tai man primena šv. Jokūbą, kuris rašė:

Kas sukelia karus ir kivirčus tarp jūsų? Argi ne jūsų geismai kovoja jūsų nariuose? Jūs trokštate, bet neturite, todėl žudote. ("James 4": "1-2")

Taileris Robinsonas, 22 metų Jutos koledžo studentas, nužudęs Kirką, yra būtent tai, apie ką perspėjau Didysis vakuumas. Jis ne koks nors džihadistas ar barbaras iš kitos šalies. Jis, regis, eilinis jaunas amerikiečių studentas, kuris buvo... visiškai radikalizuotas jo kartos marksistinės ir amoralios dogmos. Jo veiksmai atitinka mirties kultūra kad jis užaugo tokioje aplinkoje, kur žmogaus gyvybė gali ir turėtų būti panaikinta, kai tik ji sukelia nepatogumų – nesvarbu, ar tai nepageidaujamas nėštumas, nepageidaujamas senjoras, ar nepageidaujamas tiesos balsas.

Šią antievangeliją, kuria siekiama pakelti individo norą vartoti, džiaugtis ir valdyti Dievo valią, Kristus atmetė, kai buvo gundomas dykumoje. Užmaskuota kaip „žmogaus teisės“, ji visomis savo liuciferiškomis nuotaikomis vėl pasirodė, kad skelbtų narcisistinį, hedonistinį požiūrį, kuris atmeta bet kokius suvaržymus, išskyrus tuos, kuriuos nustato žmogaus sukurti įstatymai. — kun. Linus Clovis iš Family Life International, pokalbis Romos gyvenimo forume, 18 m. gegužės 2017 d.; LifeSiteNews.com

Šviesos armija

Tuo pačiu metu Dievas tyliai ugdo Šviesos armiją – vyrus ir moteris, atsidavusius Evangelijos pilnatvei. Šv. Jono Pauliaus II pontifikatas buvo neišmatuojama jėga, pritraukusi milijonus jaunimo visame pasaulyje, sužadinusi nesuskaičiuojamus pašaukimus į kunigystę ir vienuolinį gyvenimą. Mano paties apaštalavimas yra tiesioginis atsakas į Jono Pauliaus II kvietimą „naujajai evangelizacijai“ ir tapti...

... sargybiniai, kurie pasauliui skelbia naują vilties, brolystės ir taikos aušrą. —POPE Jonas Paulius II, kreipimasis į „Guanelli“ jaunimo judėjimą, 20 m. Balandžio 2002 d., www.vatican.va

Kada ateis ta diena?

Po apsivalymo per išbandymus ir kančias, netrukus prasidės naujos eros aušra. -POPE ST. Jonas Paulius II, Bendroji auditorija, 10 m. Rugsėjo 2003 d

Iš tiesų, kalbėdamas jaunimui per Pasaulinę jaunimo dieną, popiežius nedvejodamas apibūdino, ką jis turi omenyje sakydamas „išbandymai ir kančia“:

Linkiu pakviesti jaunus žmones atverti savo širdį Evangelijai ir tapti Kristaus liudytojais; jei reikia, Jo kankinys-liudytojai, prie Trečiojo tūkstantmečio slenksčio. —PALAŠINĖJAS JANAS PAULIS II jaunimui, Ispanija, 1989 m

Nors kai kurie dvasininkai gali supykti į šiuos žodžius, atmesdami juos kaip „pražūtį ir niūrumą“ bei „baisumą“, iš tikrųjų baugina tai, kad hierarchija, susirūpinusi klimato kaita, ekologiniu dvasingumu ir JT darbotvarkės propagavimu, per pastarąjį dešimtmetį mažai ką padarė, kad paruoštų ir ugdytų mūsų katalikų jaunimą būti tiesos apaštalais. Nors nesutinku su viskuo, ką Kirkas pasakė, ar su tuo, kaip jis tai pasakė, jis vis dėlto užpildė... vakuumas universitetų miesteliuose, kurių Bažnyčia apskritai nedarė. Akimirkos prieš jo nužudymą Kirkas išpažino savo tikėjimą Jėzumi Kristumi, ten, pasaulietinio universiteto miestelyje, priešais tūkstančius studentų. Keista... bet man beveik atrodo, kad jis yra pirmasis iš naujos kankinių eros Šiaurės Amerikos žemėjeIki šiol krikščionių kankinystė čia dažniausiai buvo „baltųjų“ kankinystė dėl atskirties, netolerancijos ir pajuokos (tuo tarpu kitose pasaulio dalyse, pavyzdžiui, Nigerijoje, Kinijoje ir Indijoje, smurtinis krikščionių persekiojimas jau įsibėgėjo).

Mūsų laikais kaina, kurią reikia sumokėti už ištikimybę Evangelijai, nebėra pakabinama, piešiama ir ketvirčiuojama, tačiau ji dažnai apima atmetimą iš rankų, išjuokimą ar parodijavimą. Ir vis dėlto Bažnyčia negali atsisakyti užduoties paskelbti Kristų ir jo Evangeliją kaip gelbstinčią tiesą, mūsų, kaip individų, galutinės laimės šaltinį ir teisingos ir humaniškos visuomenės pamatą. —POPE BENEDICT XVI, Londonas, Anglija, 18 m. Rugsėjo 2010 d. „Zenit“

Tačiau atrodo, kad dabar tai pasikeitė. Socialiniuose tinkluose reiškiama neapykanta krikščionims pasiekė demonišką lygį. Bet jei apie tai užsiciklinsite, imsite bijoti. Tiesą sakant, tik malonės dėka kiekvienas iš mūsų turės jėgų pereiti šį apsivalymą. Ir Jėzus yra pasiruošęs ją ant jūsų išlieti gausiai! Dieviškojo Gailestingumo paveikslas (kurį dabar ypač puola radikalūs tradicionalistai) yra Kristaus pažadas jums, kad Jo Širdis yra plačiai atvira, kad išlietų ant jūsų malonių vandenyną. Jis norėjo, kad žodžiai... „Jėzau, pasitikiu Tavimi“ įrašyta paveikslėlyje. Manau, dabar galite suprasti, kodėl...

Aš nekalbu apie vien žodžių mėtymąsi pamaldumo kortelėje. Verčiau reikia iš tiesų artintis prie Jėzaus, patikėti visą savo gyvenimą Jam kaip draugui. Tai reiškia būti arti Jo maldoje, Eucharistijoje – taip, kaip šv. Jonas padėjo galvą ant Kristaus krūtinės akimirką prieš tai, kai kančia prasiveržė visu savo priešiškumu ir įniršiu. Jei bijote kankinystės, turite išgirsti štai ką: Manau, kad būtent dėl to, jog šv. Jonas buvo taip artimai su Jėzumi, klausėsi Jo širdies dūžių, o ne aplinkinio triukšmo, jis buvo vienintelis iš apaštalų, drąsiai stovėjęs priešais kryžių.Tai galėjo kainuoti jo gyvybę, bet jis gavo malonę stovėti ten, kai jam to reikėjo – nei minutei per anksti, nei per vėlai. Taigi Jonas galėjo pakilti virš pajuokos, neapykantos ir smurto prieš Jėzų, nes dieviškosios meilės aidai buvo garsesni.

Artimiausiomis dienomis grasinimai krikščionims greičiausiai sustiprės; melas taps didesnis, pasibaisėtinesnis; neapykanta gali užvirti. Dialektinis marksizmas, kuris pastaruosius du dešimtmečius ar ilgiau buvo diegiamas švietimo sistemoje, buvo nepaprastai sėkmingas siekiant sukiršinti žmones vienus prieš kitus. Jis sukūrė diabolišką... revoliucinė dvasia tuose, kuriuos tai apgauna.

Kaip sakiau savo paskutinis vaizdo įrašas, atsakymas yra mylėti savo priešus, kaip Kristus mus pamilo iki mirties. Tiems, kurie mano, kad tai pasyvumas, iš tikrųjų reikia didžiausios stiprybės, kad išliktume tylūs, atleistume, ir palaimink tuos, kurie mus keikia.“„Meilė niekada nesibaigia“, – rašė šv. Paulius.^[1]1 Cor 13: 8

Galbūt Charlie Kirkas, daugžodis žmogus, dabar mums visiems yra ženklas, kokį didžiausią pavidalą turi įgauti meilė...

Jei žodis nebuvo paverstas, tai bus kraujas, kuris paverčia. —ŠV. JONAS PAULIUS II, iš poemos „Stanislovas“

... mūsų nenukryps nuo mūsų kelio, nors pasaulis mus vilioja savo šypsenomis arba bando siaubti nuogais savo išbandymų ir vargų grasinimais. Šv. Peteris Damianas, Valandų liturgija, T. II, 1778 m

Bažnyčia ... ketina toliau kelti balsą gindama žmoniją, net kai valstybių ir daugumos visuomenės nuomonės politika juda priešinga linkme. Tiesa iš tiesų semiasi jėgų iš savęs, o ne iš jos sutikimo. —POPE BENEDICT XVI, Vatikanas, 20 m. Kovo 2006 d