Palaimintoji pranašystė

Peršokti į džiaugsmą, autorius Corby Eisbacheris

KARTĄ kalbėdamas konferencijose pažvelgsiu į minią ir jų paklausiu: „Ar norite įvykdyti 2000 metų senumo pranašystę čia pat, dabar?“ Atsakymas dažniausiai būna susijaudinęs taip! Tada aš sakydavau: „Melskis su manimi žodžių“:

Sveika, Marija, malonės pilnoji, Viešpats su tavimi, palaiminta tu tarp moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius Jėzus...

Tuo mes įvykdėme Dievo žodis. Nes Marija savo Magnificat sušunka: „Štai nuo šiol visi amžiai vadins mane palaimintuoju. Taigi, kai kartojame jos pusseserės Elžbietos žodžius: „Palaiminta tu tarp moterų“, mes pildome Marijos pranašystę, kad „visi amžiai“ vadins ją palaimintąja. Daugelis katalikų išpildo „Palaimintąją pranašystę“ maždaug 50 kartų per dieną su Rožiniu! Nors daugelis evangelikų sektų neturės nieko bendra su Marija, ne Martynas Liuteris, protestantizmo tėvas.

Nė viena moteris nėra tokia kaip tu. Tu esi daugiau nei Ieva ar Sara, palaiminta aukščiau už bet kokį kilnumą, išmintį ir šventumą... Reikia pagerbti Mariją taip, kaip ji pati norėjo ir kaip ji tai išreiškė Magnificate. Ji šlovino Dievą už jo darbus. Kaip mes galime ją pagirti? Tikroji Marijos garbė yra Dievo garbė, Dievo malonės šlovė... Marija nenori, kad mes eitume pas ją, o per ją pas Dievą. —Martynas Liuteris, Pamokslas, Apsilankymo šventė, 1537 m.; Magnificat paaiškinimas, 1521 m)

Liuteris pripažino ir kitą pranašišką Marijos vaidmens aspektą, kurį matome šiandien skaitymai apie šią Gvadalupės Dievo Motinos šventę. Jos atvaizdas stebuklingai atsidūrė tilmoje ^[1]apsiaustas Šv. Chuano Diego 1531 m. Tame paveikslėlyje, kuris yra „piktograma“ iš Apreiškimo 12 skyriaus pirmojo šiandieninio skaitymo, ji juosmenį nešioja juoda juosta. To meto majų kultūroje tai buvo nėštumo simbolis.

Švenčiausioji Mergelė Marija yra motina. Ir jos dėka fiat, ji tapo visos Bažnyčios motina.

Marija yra ne tik Bažnyčios modelis ir figūra; ji yra daug daugiau. Mat „motinos meile ji bendradarbiauja gimdydama ir tobulėdama“ Motinos Bažnyčios sūnus ir dukteris. PALAIMINTOJO Jono Pauliaus II, Redemptoris Mater, n. 44 m

Pirmoji šią realybę pripažino jos pusseserė Elžbieta, kaip girdime šios dienos Evangelijoje:

Ir kaip tai atsitinka man, tai mano Viešpaties motina turi ateiti pas mane?

Pirmasis, kuris pasinaudojo šia malone, buvo Jonas Krikštytojas:

...šiuo metu tavo sveikinimo garsas pasiekė mano ausis, kūdikis mano įsčiose pašoko iš džiaugsmo. (Luko 1:44)

Pripažindama, kad Marija buvo Dievo Motina (nes Jėzus paėmė savo kūną iš jos kūno), Elžbieta taip pat rodo dvasinis Marijos motinystė. Nes ji yra motina ne tik Galvos, kuri yra Kristus, bet ir Jo kūno, kuri yra Bažnyčia.

Būdama paklusni, ji tapo sau ir visos žmonių giminės išganymo priežastimi... Lyginant ją su Ieva, [Bažnyčios tėvai] Mariją vadina „gyvųjų Motina“. (Pr 3, 20) ir dažnai tvirtina: „Mirtis per Ievą, gyvenimas per Mariją“. -Katalikų bažnyčios katekizmas, n. 494 m

Pamaldumas Marijai ir Palaimintosios Pranašystės išsipildymas prasidėjo ankstyvojoje Bažnyčioje. Kaip nuo pirmojo amžiaus pabaigos iki antrojo amžiaus pirmos pusės Marija vaizduojama freskose Romos katakombose ir su savo dieviškuoju Sūnumi, ir be jo. ^[2]Dr. Mark Miravalle, „Marija ankstyvojoje bažnyčioje“, piercedhearts.org Taip, ta kūdikių Bažnyčia, liepsnojanti Šventąja Dvasia ir radikaliai atsidavusi Kristui... taip pat buvo skirta „Šventosios Dvasios sužadėtinei“, Marijai, jų motinai..

Tačiau Marijos motinystė dar labiau atsekama Pradžios knygoje, kur Dievas sako gyvatei:

Sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters ir tarp tavo palikuonių ir jos... Moteriai jis pasakė: Aš sustiprinsiu tavo triūsą gimdant; iš skausmo pagimdysi vaikų. (Pr 3, 15–16)

Greitai pereikite prie Kūdikėlio Jėzaus pristatymo šventykloje, ^[3]Lk 2: 22-38 ir girdime, kaip Simeonas kartoja „gimdymo skausmus“, kuriuos turėjo kentėti Naujoji Ieva: „o tu pats kardas perdursi" ^[4]Lukas 2: 35 Tie skausmai ne tik jos Sūnui, bet ir dvasiniams vaikams, giliausiai prasidėjo po kryžiumi:

„Moterie, štai tavo sūnus“. Tada [Jėzus] tarė mokiniui: „Štai tavo motina“. (Jono 19:26-27)

Ir, žinoma, ji kenčia net ir dabar, kai stengiasi pagimdyti visi jos atžala. Bet kaip vis dar kenčia tas, kuris jau džiaugiasi dangaus palaiminimu? Nes ji turi užuojautą. Meilė nenustoja būti gailestinga danguje, bet sustiprėja su vis augančia išmintimi, supratimu ir šviesa, įpareigota į amžiną perspektyvą ir kokybę, kuri išsklaido visas baimės ir tamsos galimybes. Taigi ji gali mylėti ir būti mums taip, kaip niekada negalėjo būdama žemėje. Ir tai tik padidina šėtono neapykantą jai, kuri „sutraiškys jam galvą“. ^[5]Lotynų kalba rašoma: „Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tavo palikuonių ir jos palikuonių: ji sutraiškys tau galvą, o tu tykiesi už jos kulno. [Pr 3, 15 Douay-Reimsas]. „Esmė ta pati: savo sėkla, Jėzumi Kristumi, moteris sutraiško gyvatei galvą“. —Douay-Reimsas, Išnaša, p. 8; Baronius Press Limited, Londonas, 2003 m

Viešpats partrenkė jį moters ranka! (Juditos 13:15)

Kaip šv. Jonas pasakoja Apreiškimo dvylikto skyriaus pabaigoje:

... slibinas supyko ant moters ir pradėjo kariauti likusios jos atžalostie, kurie laikosi Dievo įsakymų ir liudija Jėzų. (Apr 12:17)

Ši Moteris atstovauja Marijai, Atpirkėjos Motinai, tačiau ji tuo pačiu metu atstovauja visai Bažnyčiai, visų laikų Dievo žmonėms, Bažnyčiai, kuri visada, su dideliu skausmu, vėl gimdo Kristų. —POPE BENEDICT XVI, Castel Gandolfo, Italija, AUG. 23 m. „Zenit“

Taigi mes Marijoje turime ne tik gražią liudytoją, bet ir mylinčią Motiną, kuri šiandien dirba kartu su Bažnyčia, kad padėtų tau ir man tapti šventais; tapti šventuoju; tapti tuo, kuo buvome sukurti. Šis moters ir bažnyčios derinys yra malonės šaltinis išplaukiantis iš Jėzaus Širdies. Tada su nauju pasitikėjimu ištieskite savo Motinos ranką – jos, kuri savo ruožtu laiko savo Sūnaus ranką, iš kurio buvo suteikta visa „malonė“, motinystė ir palaima. Ir tai, kas išteka iš Jo rankos, tekės per jos ranką į tavo... kol tavo ranka tvirtai įsitvirtins priklauso jo.

Marijos, kaip žmonių motinos, funkcija jokiu būdu neužgožia ir nesumenkina šio unikalaus Kristaus tarpininkavimo, o parodo jo galią. Tačiau išganingoji Švenčiausiosios Mergelės įtaka žmonėms... išplaukia iš Kristaus nuopelnų pertekliaus, remiasi jo tarpininkavimu, visiškai nuo jo priklauso ir iš jo semiasi visą savo galią. -Katalikų bažnyčios katekizmas, n. 970 m

Palaiminta tu, dukra, Aukščiausiojo Dievo, labiau nei visos moterys žemėje; ir tebūnie palaimintas Viešpats Dievas, dangaus ir žemės kūrėjas. (Juditos 13:18)

SUSIJUSI Skaitymas:

Trečiajame Marko knygos leidime sužinokite daugiau, kaip Gvadalupės Dievo Motina atlieka pagrindinį vaidmenį Jono Pauliaus II pavadinimo „paskutine mūsų eros konfrontacija“, Galutinė konfrontacija. Išmokti daugiau apie:

• Žvaigždės ant Dievo Motinos tilmos ir kaip jos atitinka rytinį dangų 12 m. gruodžio 1531 d., kai ji pasirodė šv. Chuanui Diegui, ir kaip jos neša „pranašišką žodį“ mūsų laikams
  
• Kiti tilmos stebuklai, kurių mokslas nepaaiškina
• Ką ankstyvieji Bažnyčios tėvai turėjo pasakyti apie Antikristą ir vadinamąją „taikos erą“
• Kaip mes artėjame ne į pasaulio pabaigą, o mūsų eros pabaigą, pasak popiežių ir bažnyčios tėvų
• Marko galingas susitikimas su Viešpačiu dainuojant Sanctus, ir kaip ji pradėjo šią rašymo tarnybą.

UŽSISAKYTI DABAR
ir gauti 50% nuolaida iki gruodžio 13 dienos
Išsamiau čia.

DAUGIAU SUSIJUSIŲ SKAITYMŲ iš Marko:

• Moters didybė

• „Triumfas“: I dalis

• Triumfas: II dalis

• Triumfas: III dalis

• Didysis Taip

• Tikros Dievo Motinos pasakos

• Didžioji dovana

• Abi Marija ir Bažnyčia: Didžioji arka