Auksinis veršiukas

WE yra eros pabaigoje ir kitos pradžioje: Dvasios amžius. Tačiau prieš prasidedant kitam, kviečių grūdai - ši kultūra - turi nukristi į žemę ir mirti. Mat moraliniai mokslo, politikos ir ekonomikos pagrindai dažniausiai supuvo. Mūsų mokslas dabar dažnai naudojamas eksperimentuoti su žmonėmis, mūsų politika - manipuliuoti jais, o ekonomika - pavergti.

Popiežius Pranciškus paviršutiniškai atkreipė dėmesį į „epochinį pokytį“, kurį išgyvename:

…dauguma mūsų amžininkų beveik negyvena diena iš dienos, o pasekmės yra skaudžios. Daug ligų plinta. Daugelio žmonių širdis apima baimė ir neviltis, net ir vadinamosiose turtingose ​​šalyse. Gyvenimo džiaugsmas dažnai blėsta, didėja pagarbos kitiems trūkumas ir smurtas, o nelygybė vis labiau išryškėja. Tai yra kova gyventi ir dažnai gyventi mažai brangiai. - popiežius prancūzas, Evangelii Gaudium, n. 52 m

Kodėl? Kodėl po vadinamojo „Apšvietos“ laikotarpio, demokratijos plitimas, technologijų pažanga, pasaulinių ryšių plėtra, pažanga medicinoje... kodėl žmonija atsidūrė ant trečiojo pasaulinio karo, masinio karo slenksčio badas, didėjantis atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų ir siaučiančios ligos?

Taip yra todėl, kad mes niekuo nesiskiriame nuo senovės izraelitų. Jie pamiršo pačius pagrindinius klausimus: jų egzistavimo priežastis, ir dar daugiau, kas juos atvedė. Ir taip jie pavirto į save, norėdami pasitenkinimo ieškoti laikinųjų dalykų, pasitenkinimo – į stichijas, o į savo auksą – ko nors garbinti.

Savo šlovę jie iškeitė į žolę ėdančio jaučio atvaizdą. (Šiandienos psalmė)

Šiuolaikinis žmogus nesiskiria. Savo šlovę, kuri yra Dievo sūnumis ir dukterimis, iškeitėme į trumpalaikius malonumus, akimirkos „auksinį veršį“. Kaip ir izraelitai, kurie pamiršo stebuklus, kuriuos Dievas padarė, kad išlaisvintų juos iš Egipto, mes taip pat pamiršome neįtikėtinus stebuklus, kuriuos Dievas padarė per du tūkstantmečius. Mes pamiršome, kaip buvo sukurta Vakarų civilizacija, remiantis pačiais krikščionybės įsakymais ir principais. Taigi Jėzus mums sako:

...jūs niekada negirdėjote [Tėvo] balso ir nematėte jo pavidalo, ir jumyse nepasilieka Jo žodis, nes netikite tuo, kurį Jis siuntė. (Šiandienos Evangelija)

Mes netikime, nes nesusiduriame su pačiais pagrindiniais klausimais:

Kas aš esu? Iš kur aš atėjau ir kur einu? Kodėl yra blogis? Kas yra po šio gyvenimo? … Tai klausimai, kurių bendras šaltinis yra prasmės ieškojimas, kuris visada verčia žmogaus širdį. Tiesą sakant, atsakymas į šiuos klausimus nusprendžia, kokią kryptį žmonės siekia duoti savo gyvenimui. PALAIMINTOJO Jono Pauliaus II, Fides et Ratio, n. 1 m

Šios kartos kryptis savęs naikinimo link ^[1]plg Judo pranašystės nesikeis – ne todėl, kad neturime atsakymų, bet todėl, kad mes atsisakyti net užduoti klausimus! Baisus užimtumo, triukšmo, vartotojiškumo, jausmingumo ir mirties ciklonas, kaip patogiausias mūsų problemų sprendimas, taip užgožė klausimus, kad net negirdime, kaip po mumis griūva pamatai!

Jei pagrindai sunaikinti, ką gali padaryti vienintelis? (Psalmė 11: 3)

Ką tu ir aš galima tai yra asmeniškai Atsakyti į klausimus. O atsakyti į juos – vėl susitvarkyti prioritetus. Tai atgailauti. Tai yra „išeiti iš Babilono“ ir pradėti gyventi viena koja kitame pasaulyje. Tai tapti Jėzaus mokiniais, kurie klausyti Jo balsui, kurie seka Juo, net ir mūsų gyvybės kaina. Taip gal ir nepavyks išsaugoti kultūros, bet tapsime ženklu kitiems –atsakymas kitiems -kurie, mūsų civilizacijai įžengus į paskutines prieblandos stadijas, staiga užklupusioje tamsoje pradės ieškoti „degančios ir šviečiančios lempos“.

Taip, Kristus kviečia tave ir mane tapti ta šviesa, nukreipiančia į naują Aušrą. Tačiau turime užtikrinti, kad mūsų šviesa būtų matoma, o ne užgniaužta po artėjančios Babilono žlugimo.

Atsitraukite nuo jos, mano tauta, kad nedalyvautumėte jos nuodėmėse ir nedalyvautumėte jos negandose, nes jos nuodėmės sukrautos į dangų, ir Dievas prisimena jos nusikaltimus... (Apr 18, 4-5)

SUSIJUSIŲ SVARBU

• Išeik iš Babilono

• Deganti žvakė

• Paslaptis Babilone

• 2014 ir kylantis žvėris

• Popiežiai ir aušros era