Gerai, Jau turėčiau prie to priprasti. Kai tik Viešpats nustato stiprus žodžių ant širdies, aš esu mūšyje - dvasiškai ir materialiai. Dienomis, kai tik noriu rašyti, tarsi užstrigtų mano radaras, ir suformuoti vieną sakinį beveik neįmanoma. Kartais taip yra todėl, kad „žodis“ dar nėra pasirengęs kalbėti; kitu metu - ir manau, kad tai yra vienas iš jų - atrodo, kad yra viskas karas mano laiku.
Kai praėjusią savaitę grįžau namo iš trumpo pasitraukimo gamtoje, pasiruošęs pradėti rašyti jums, mano nuomone, svarbius žodžius šią valandą, radau savo arklį Belle, [1]plg Belle, ir drąsos mokymai su siaubingu kojos išmušimu nuo nelaimingo atsitikimo, kai mūsų nebuvo (nepavyko išgelbėti, nors dabar turime tris kartus per dieną gydyti žolelėmis ir tvarsčiais). Tada skalbimo mašina mirė. Tada šiandien sugedo mano šieno technika. Tai buvo viena po kitos krizės, reikalaujančios daug laiko ir lakstymo pirmyn atgal ir pan.
Aš nusivylęs.
Taigi, su riebalais ant rankų ir nešvariais drabužiais nusprendžiau užsukti į savo biurą ir parašyti jums trumpą raštelį, kad paprašyčiau jūsų maldos ir praneščiau, kad nemiegau laikrodis. Tiesą sakant, atvirkščiai: vyksta tiek daug, tiek daug, kad aš nori pasakyti, kad tai tampa našta, kaip visada, kai turiu žodį širdyje, kurio negaliu ištarti:
...atrodo, tarsi ugnis dega mano širdyje, įkalinta mano kauluose; Aš pavargstu susilaikydamas, negaliu! (Jeremijo 20:9)
Viskas mūsų pasaulyje pradeda dėtis taip greitai... daugelis bus nustebinti. Aš turiu galvoje, jei aš vargais negalais galiu neatsilikti nuo to, kas vyksta naujienose – ir kiekvieną dieną stebiu bei studijuoju Bažnyčios ir pasaulio įvykius maldos kontekste – kaip paprastas žmogus neatsilieka nuo to, kas vyksta? Bet, kaip sakau, visa tai yra audros dalis. Kuo arčiau Akies, tuo greitesni vėjai, tuo labiau chaotiški laikai, tuo labiau mums reikės vaikščioti tikėjimu ir malone.
Taigi, aš turiu grįžti prie savo traktoriaus. Bet aš tau parašysiu, kai tik turėsiu minutėlę... minutę be krizės!
Bet jūs, broliai, nesate tamsoje, kad ta diena jus užkluptų kaip vagis. Juk jūs visi esate šviesos vaikai ir dienos vaikai. Mes nesame iš nakties ar tamsos. Todėl nemiegokime kaip likusieji, o būkime budrūs ir blaivūs. Tie, kurie miega, eina miegoti naktį, o tie, kurie išgėrę, girta naktį. Bet kadangi esame dienos žmonės, būkime blaivūs, apsivilkę tikėjimo ir meilės šarvus ir šalmą, kuris yra išganymo viltis. Nes Dievas mus paskyrė ne rūstybei, bet išgelbėjimui per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris mirė už mus, kad gyventume kartu su Juo, ar budėtume, ar užmigtume. Todėl drąsinkite vieni kitus ir ugdykite vienas kitą, kaip ir jūs darote. (1 Tes 5:4-11)
Tai pats sunkiausias metų laikas,
todėl labai vertinama jūsų auka.
Išnašos
| ↑1 | plg Belle, ir drąsos mokymai |
|---|