Angelas, išvaduojantis sielas iš skaistyklos pateikė Ludovico Carracci, c1612
VISŲ ŠVENTŲJŲ DIENA
Būdamas toli nuo namų beveik pastaruosius du mėnesius, aš vis dar pasivyti daug dalykų, ir aš ne iš ritmo su mano raštu. Tikiuosi iki kitos savaitės būti geresnėje trasoje.
Stebiu ir meldžiuosi su jumis visais, ypač savo draugais amerikiečiais, kai kyla skaudūs rinkimai ...
HEAVEN yra skirtas tik tobuliesiems. Tai tiesa!
Bet tada gali paklausti: „Kaip tada patekti į dangų, nes esu toli gražu ne tobulas?“ Kitas gali atsakyti sakydamas: „Jėzaus kraujas nuplaus tave!“ Ir tai yra tiesa, kai nuoširdžiai prašome atleidimo: Jėzaus kraujas pašalina mūsų nuodėmes. Bet ar tai staiga paverčia mane visiškai nesavanaudiška, nuolankia ir labdaringa - t. visiškai atkurtas pagal Dievo paveikslą, kuriame esu sukurtas? Sąžiningas žmogus žino, kad taip būna retai. Paprastai, net ir po Išpažinties, vis dar lieka „senojo savęs“ - reikia giliau išgydyti nuodėmingas žaizdas ir išvalyti ketinimus bei norus. Žodžiu, nedaugelis iš mūsų tikrai myli Viešpatį, savo Dievą visi mūsų širdis, siela ir stiprybė, kaip mums įsakyta.
Štai kodėl atleidus, bet netobula siela miršta Dievo malonėje, Viešpats tiek iš savo gailestingumo, tiek iš teisingumo teikia paskutinę Skaistyklos malonę. [1]Nors to nereikia suprasti kaip paskutinės malonės, kada nors suteiktos sielai amžinybėje. Tai nėra antras šansas, greičiau - nuopelnas, iškovotas mums ant Kryžiaus. Tai yra valstybės kad išsaugoti siela praeina tam, kad ją ištobulintų ir tokiu būdu suteiktų jai galimybę gauti gryną Dievo šviesą ir meilę bei susijungti su ja. Tai būsena, kai Dievo teisingumas taiso ir gydo neteisybę, dėl kurios ši siela žemėje neatlygino, - nesavanaudiškumą, nuolankumą ir meilę, kurią siela turėjo išreikšti, bet to nepadarė.
Todėl nelaikykime savaime suprantama Dievo atleidimo dovana, kuri apvalo mus nuo kiekvienos nuodėmės. Nes Kristaus tikslas nėra tik sutaikinti mus su Tėvu, bet ir su atkurti mus pagal savo atvaizdą - atkartoti save mumyse.
Mano vaikai, dėl kurių vėl dirbu, kol jumyse nesusiformuos Kristus! (Galatams 4:19)
Susitaikymas, tai yra, mūsų nuodėmių atleidimas yra tik tas pradžia. Likęs Kristaus atpirkimo darbas yra mūsų pašventinimas, kad galėtume „gyventi, judėti ir turėti savo būtį“. [2]Apd 17: 28 visiškoje sąjungoje su Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia. Ir ši vienybė, bent jau dvasia, nėra skirta kažkam rezervuoti tik dangui, tarsi šis gyvenimas būtų be ramybės ir bendrystės, kuri priklauso šventiesiems. Kaip sakė Jėzus,
Aš atėjau tam, kad jie turėtų gyvenimą ir turėtų jį gausiau. (Jono 10:10)
Taigi skaistykla yra amžinas vilties ženklas, kad, nepaisant mūsų netobulumo, Dievas užbaigs savo išpirkimo darbą tuose, kurie su Juo susitaikę. Skaistykla taip pat primena, kad šiuo gyvenimu siekiama mus suvienyti su Dievu čia ir dabar.
Mielieji, mes dabar esame Dievo vaikai; kokie mes būsime, dar neatskleidžiama. Mes žinome, kad kai tai paaiškės, mes būsime panašūs į jį, nes matysime jį tokį, koks jis yra. Kiekvienas, turintis šią savo viltį, pasidaro tyras, nes jis yra tyras. (1 Jono 3: 2-3)
Galiausiai, Skaistykla primena mums, kad esame vienas Kūnas Kristuje ir kad „netobuliems“, kurie nuėjo prieš mus, reikalingos mūsų maldos, nes mūsų nuopelnai gali atlyginti tai, ko jie nebegali.
Per šį iškilmingumą, įamžinant visus ištikimai pasitraukusius, padėkokime Dievui už skaistyklos dovaną ir melskimės, kad jis skubėtų visos sielos į šią karalystės pilnatvę šią naktį.
SUSIJUSIŲ SVARBU
Dėkoju už dešimtinę ir maldas -
tiek labai reikalingi.
Kelionė su Marku Šios Dabar Žodis,
spustelėkite žemiau esančią juostą prenumeruoti.
Jūsų el. Paštas nebus bendrinamas su niekuo.
