JĖZUS sakė, "Aš esu pasaulio šviesa.“Ši Dievo„ saulė “pasauliui pasirodė trimis labai apčiuopiamais būdais: asmeniškai, Tiesoje ir Šventojoje Eucharistijoje. Jėzus tai pasakė taip:
Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas neateina pas Tėvą, tik per mane. (Jono 14: 6)
Taigi skaitytojui turėtų būti aišku, kad Šėtono tikslai būtų trukdyti šiems trims Tėvo keliams ...
KELIO UŽTEMPIMAS
Apaštalas Jonas rašo, kad Jėzus:buvo Žodis, ir Žodis buvo su Dievu, ir Žodis buvo Dievas“(Jono 1: 1) Šis žodis tapo kūnu. Tai darydamas, Jėzus sutvėrė visą kūriniją į savo būtį, o paėmęs savo kūną, kūną prie kryžiaus ir prikeldamas iš numirusių, Jėzus tapo Keliu. Mirtis tapo visų vartais, per kuriuos galima rasti viltį Tikėjimas Kristuje:
... tik iš grūdų, nukritusių į žemę, ateina didelis derlius, iš kryžiaus perverto Viešpaties ateina į jo kūną susirinkusių, užmuštų ir prisikėlusių mokinių visuotinumas.. - popiežius Benediktas XVI, pirmoji specialiojo Sinodo sesija Artimuosiuose Rytuose, 10 m. spalio 2010 d
Pirmasis „antikristas“ pasirodė prieš šį kelią Judo asmenyje, kurį Jėzus vadina „pražūties sūnumi“ (Jn 17, 12), pavadinimu, kurį Paulius vėliau vadina Antikristu (2 Tes 2). : 3).
Antikristui patiks laisva valia, kuria veiks velnias, kaip buvo pasakyta apie Judą: „Šėtonas įžengė į jį“, ty paskatindamas. Šv. Tomas Akvinietis, Komentaras II Thess. II, Lec. 1-III
Šios Žodis padarė kūną buvo nukryžiuotas. Tai buvo pirmas Dievo užtemimaskurio niekas žmogus ar angelas negali sunaikinti. Bet laisva valia mes galima persekioti, užgožti ir net panaikinti Jo buvimą su mumis.
Dabar buvo apie vidurdienį, o dėl saulės užtemimo visą šalį užklupo tamsa iki trijų po pietų. (Luko 23: 44–45)
Ir vis dėlto šis mūsų Viešpaties užtemimas atvėrė naują vilties amžių visai kūrybai, nes šėtono galva buvo pradėta spausti.
Taigi pasaulio virsmas, tikrojo Dievo pažinimas, žemėje dominuojančių jėgų silpnėjimas yra kančios procesas. —POPEJAS BENEDIKTAS XVI, nuo neužrašytų kalbų pirmojo specialiojo sinodo sesijoje Artimuosiuose Rytuose, 10 m. Spalio 2010 d.
TIESOS UŽTEMPIMAS
„Susirinkusi į Jo kūną“ Bažnyčia gimė iš Jo pusės. Jei Jėzus yra pasaulio šviesa - lempa, Bažnyčia yra Jo žibintuvėlis. Mums pavesta nešti Jėzų į pasaulį kaip Tiesa.
Taigi eik ir padaryk visų tautų mokinius, krikštydamas juos Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu, mokydamas juos laikytis visko, ką tau įsakiau. Ir štai aš visada su tavimi iki amžiaus pabaigos. (Mato 28: 18–20)
Jėzus atėjo, kad išgelbėtų žmogų nuo nuodėmės, išvaduotų juos iš vergijos.
... žinosite tiesą, ir tiesa jus išlaisvins. (Jono 8:32)
Taip, lempos stovas yra pagrindinis šėtono puolimo taškas. 
Jo darbotvarkė yra dar kartą „nukryžiuoti“ Kristaus kūnas kad užtemdytų Tiesą ir vestų vyrus į vergiją.
Nuo pat pradžių jis buvo žudikas ... jis yra melagis ir melo tėvas. (Jono 8:44)
Kaip paaiškinau savo knygoje, Galutinė konfrontacija, išgyvenome ilgą istorinę Bažnyčios - „saulės apsivilktos moters“ - ir „slibino“ Šėtono konfrontaciją. Jis meluoja taip, kad nužudytų; užgožia Tiesą, kad žmonija patektų į vergiją; jis pasėjo rafinuotus dalykus, kad mūsų laikais gautų a mirties kultūra. Ir dabar, Tiesos užtemimas pasiekia savo viršūnę.
Ieškodami giliausių kovos tarp „gyvenimo kultūros“ ir „mirties kultūros“ šaknų ... Turime pereiti į tragedijos, kurią išgyvena šiuolaikinis žmogus, esmę: Dievo ir žmogaus jausmo užtemimą ... [tai] neišvengiamai veda prie praktinio materializmo, kuris augina individualizmą, utilitarizmą ir hedonizmą. —POPE Jonas Paulius II, „Evangelium Vitae“, Nr.21, 23
Kai „pasaulio šviesos“ spinduliai vis labiau dengiasi, meilė vis labiau šalta.
... dėl didėjančio piktadarystės daugelio meilė sušals. (Mato 24:12)
Tikroji problema šioje mūsų istorijos akimirkoje yra ta, kad Dievas dingsta iš žmogaus horizonto ir, pritemdžius iš Dievo sklindančią šviesą, žmonija praranda savo pozicijas, darant vis akivaizdesnį destruktyvų poveikį.. - popiežius Benediktas XVI, Jo Šventenybės popiežiaus Benedikto XVI laiškas visiems pasaulio vyskupams, 10 m. Kovo 2009 d .; „Katalikų internetas“
Parengtame pasaulinės jaunimo dienos Denveryje, Kolorado valstijoje, 1993 m. Homilijos tekste Jonas Paulius II apokaliptiškai suformulavo šį mūšį, užsimindamas apie antikristo dvasios veikimą:
Ši kova yra lygiagreti apokaliptinėms kovoms, aprašytoms [Apr 11: 19-12: 1–6, 10 apie kovą tarp „saulės apdengtos moters“ ir „slibino“]. Mirties kovos prieš gyvenimą: „mirties kultūra“ siekia įsitraukti į mūsų norą gyventi ir gyventi iki galo ... Didžiuliai visuomenės sektoriai yra painiojami dėl to, kas yra teisinga, o kas - ne, ir yra maloningi tiems, kurie turi galią „kurti“ nuomonę ir primesti ją kitiems. —POPE Jonas Paulius II, Cherry Creek valstybinis parkas Homily, Denveris, Koloradas, 1993 m
Popiežius Benediktas neseniai tęsė šią temą:
Apie šią kovą, kurioje atsiduriame ... [prieš] pasaulį sunaikinančias galias, kalbama Apreiškimo 12 skyriuje ... Sakoma, kad slibinas nukreipia didelę vandens srovę prieš bėgančią moterį, kad ją nušluotų ... manau kad lengva suprasti, ką reiškia upė: būtent šios srovės dominuoja visus ir nori panaikinti Bažnyčios tikėjimą, kuris, atrodo, neturi kur stovėti prieš šių srovių galią, kuri save primeta kaip vienintelį kelią mąstymas, vienintelis gyvenimo būdas. —POPE BENEDICT XVI, pirmoji specialiojo Sinodo sesija Artimuosiuose Rytuose, 10 m. Spalio 2010 d
Benediktas apibūdino „šias sroves ... kurios save primeta kaip vienintelį mąstymo būdą“ kaip „reliatyvizmo diktatūrą“ ...
... kad nieko nepripažįsta kaip apibrėžto ir kuris palieka pagrindinį matą tik savo ego ir troškimams ... —Kardinolas Ratzingeris (POPE BENEDICT XVI) prieš konklavą Homilija, 18 m. Balandžio 2005 d.
Nes šio milžiniško nuodėmės jausmo praradimo šiandien tai, kas neteisinga, dabar laikoma gera, o tai, kas teisinga, dažnai laikoma atgaline ar bloga. Tai yra tiesos užtemimas, užtemdantis Teisingumo saulė.
... įvyko didelis žemės drebėjimas; saulė pasidarė juoda kaip tamsus maišas ir visas mėnulis tapo panašus į kraują. (Apr 6:12)
Kraujas Nekaltai.
... gresia žemės pamatai, tačiau jiems gresia mūsų elgesys. Išoriniai pamatai sukrečiami, nes sukrėsti vidiniai, moraliniai ir religiniai pagrindai, tikėjimas, vedantis į teisingą gyvenimo būdą. —POPE BENEDICT XVI, pirmoji specialiojo Sinodo sesija Artimuosiuose Rytuose, 10 m. Spalio 2010 d
Jei mes ir toliau sekame šį mūšį Apreiškime, slibinas suteikia savo galią ir valdžią „žvėriui“ - Antikristui. Šv. Paulius jį vadina „pražūties sūnumi“, kuris Bažnyčioje stovi už „apostazės“, tai yra, atitrūkimo nuo Tiesa. Kadangi tiesa mus išlaisvina, pagrindinis mūsų laikų ženklas būtų žmonijos, patekusios į masinę vergijos nuodėmę ... į moralinis reliatyvizmas kurioje teisinga ir neteisinga yra subjektyvi, taigi gyvenimo vertė tampa viešų diskusijų ar galių galia.
Mes galvojame apie didžiąsias šių dienų galias, apie anoniminius finansinius interesus, paverčiančius žmones vergais, kurie nebėra žmogiški dalykai, bet yra anoniminė jėga, kuriai tarnauja žmonės, kuria vyrai kankinami ir net skerdžiami. Jie [ty anoniminiai finansiniai interesai] yra griaunanti jėga, jėga, grėsminga pasauliui. —POPEJAS BENEDIKTAS XVI, apmąstymai po to, kai šį rytą perskaičius kabinetą trečią valandą Sinode Auloje, Vatikano mieste, 11 m. Spalio 2010 d.
Iš šių mirties kultūros architektų Jonas Paulius II rašė:
Jų derlius yra neteisybė, diskriminacija, išnaudojimas, klasta, smurtas. Kiekviename amžiuje jų akivaizdžios sėkmės matas yra Nekaltųjų mirtis. Mūsų pačiame amžiuje, kaip niekad kitame istorijoje, mirties kultūra įgijo socialinę ir institucinę teisėtumo formą, kad pateisintų baisiausius nusikaltimus žmonijai: genocidą, „galutinius sprendimus“, „etninius valymus“ ir masinį masinį elgesį. žmonių gyvybių atėmimas dar prieš jiems gimstant arba dar nepasiekus natūralaus mirties taško. —POPE Jonas Paulius II, Cherry Creek valstybinis parkas Homily, Denveris, Koloradas, 1993 m
Ar Šv. Hildegardas, gimęs XI amžiuje, numatė šiuos kruvinus ir neteisėtus laikus?
Tuo laikotarpiu, kai gims Antikristas, bus daugybė karų, o žemėje bus sunaikinta teisinga tvarka. Erezija bus siautėjusi, o eretikai atvirai, nevaržomai skelbs savo klaidas. Net ir krikščionių tarpe bus abejonių ir skepticizmo dėl katalikybės įsitikinimų. Šv. Hildegardas, Išsami informacija apie Antikristą, pagal Šventąjį Raštą, tradicijas ir privatų apreiškimą, Prof. Franzas Spirago
Ir vis dėlto „žvėris“ nugalės. Šis Kristaus Kūno užtemimas atvers naują Meilės amžius kai moteris sutraiško gyvatės galvą ... ir As mirties kultūra.
Kankinių kraujas, kančios, Motinos Bažnyčios šauksmas juos nuverčia ir taip transformuoja pasaulį. —POPEJAS BENEDIKTAS XVI, apmąstymai po to, kai šį rytą perskaičius kabinetą trečią valandą Sinode Auloje, Vatikano mieste, 11 m. Spalio 2010 d.
GYVENIMO UŽTEMPIMAS
Ateityje laukia gimdymas, pasaulio virsmas per Bažnyčios kančią:
Kristus visada gimsta iš naujo per visas kartas, todėl jis imasi žmonijos į save. Ir šis kosminis gimimas įgyvendinamas Kryžiaus šauksmu, Kančios kančia. Šiam šauksmui priklauso kankinių kraujas. —POPEJAS BENEDIKTAS XVI, apmąstymai po to, kai šį rytą perskaičius kabinetą trečią valandą Sinode Auloje, Vatikano mieste, 11 m. Spalio 2010 d.
Tai yra naujo gyvenimo gimimas, Kūryba atgimė! Ir jos „šaltinis ir viršūnė“ toje eroje bus Šventoji Eucharistija.
Jėzus ne tik pasakė: „Aš esu gyvenimas“, bet ir „Aš esu gyvenimo duona “. Meilės amžius sutaps su Šventosios širdies triumfu, kuris yra Šventoji Eucharistija. Jėzus bus mylimas, šlovinamas ir garbinamas Eucharistijoje kiekvienoje tautoje iki žemės pakraščių (Izaijo 66:23). Pasak jo, jo eucharistinis buvimas transformuos visuomenes popiežių vizija, Kaip Teisingumo saulė šviečia nuo pasaulio altorių ir monstrancijų.
Ir todėl galutinis antikristas bandys užtemti Pats gyvenimas- nedieviškas pyktis prieš gyvenimo duoną, Žodis padarė kūną, Mišių kasdienė auka palaikant ir puoselėjant tikrąjį gyvenimo kultūra.
Kas iš mūsų būtų be Šventųjų Mišių? Visi čia esantys žmonės pražūtų, nes vien tai gali sulaikyti Dievo ranką. Šv. Teresė iš Avilos, Jėzau, mūsų eucharistinė meilė, autorius kun. Stefano M. Manelli, FI; p. 15
Pasauliui būtų lengviau išgyventi be saulės nei tai padaryti be Šventųjų Mišių. Šv. Pio, ten pat.
<...> viešoji [Mišių] auka visiškai nutrūksta <...> Šv. Robertas Bellarmine'as, Tomas Primusas, LIberis Tercijus, p. 431
Bet kai pamatai, kad apleista šventvagystė yra pastatyta ten, kur neturi būti (tegul supranta skaitytojas), tegul Judėjoje pabėga į kalnus ... Bet tomis dienomis, po to vargo, saulė patamsės ... (Morkaus 13:14, 24)
Meilės amžiaus pabaigoje šis galutinis antikristas (Gogas) ir jo apgaudinėjamos tautos (Magogas) bandys užtemdyti pačią Gyvybės duoną, užpulsdamas Bažnyčią, kuri per Šventąsias Mišias skelbia Sakramentą (žr. Ap. 20 : 7-8). Būtent šis šėtono užpuolimas nuneš ugnį iš dangaus ir sukels šio dabartinio pasaulio išsipildymą (20: 9–11).
Baigiamosios mintys
Buvo diskutuojama, ar Antikristas ateina prieš Taikos erą, ar ne. Atrodo, kad atsakymas yra abu, pagal Tradiciją ir Šv. Jono apokalipsę. Nepamirškite to paties apaštalo žodžių:
Vaikai, tai paskutinė valanda; ir kaip tu girdėjai, kad ateina antikristas, taip dabar atsirado daug antikristų. (1 Jono 2:18)
Kalbant apie antikristą, mes matėme, kad Naujajame Testamente jis visada laikosi šiuolaikinės istorijos linijų. Jo negalima apsiriboti vieninteliu asmeniu. Tas pats jis nešioja daugybę kaukių kiekvienoje kartoje. —Cardinal Ratzinger (popiežius Benediktas XVI), Dogminė teologija, eschatologija 9, Johann Auer ir Joseph Ratzinger, 1988, p. 199-200; plg (1 Jn 2:18; 4: 3)
Per Bažnyčios persekiojimo istoriją matėme, kaip įvykdyti įvairūs apokaliptinių Raštų elementai: Jeruzalės šventyklos sunaikinimas, bjaurastis šventykloje, krikščionių kankinystė ir kt. Tačiau Šventasis Raštas yra tarsi spiralė tai, laikui bėgant, įvykdoma skirtingais lygmenimis ir didesniu intensyvumu - kaip gimdymo skausmai, kurių dažnis ir sunkumas didėja. Nuo pat Bažnyčios gimimo persekiojimas prieš ją visada reiškė puolimą Kristaus Kūno asmenys, As Tiesa, Mišios, vienodu ar kitu laipsniu, priklausomai nuo epochos. Per šimtmečius buvo daug „dalinių“, labiau lokalizuotų „užtemimų“.
Daugelis Bažnyčios tėvų pripažino, kad Antikristas yra Apreiškimo 12 „žvėris“ arba „netikras pranašas“. Tačiau paskutinėms žemės dienoms - po „tūkstančių metų“ - prieš Bažnyčią kyla dar viena jėga: „Gogas ir Magogas“. . “ Kai sunaikinamas Gogas ir Magogas, jie kartu su šėtonu įmetami į ugnies ežerą “kur buvo žvėris ir netikras pranašas “ (Apr 10:10). Tai reiškia, kad žvėris ir netikras pranašas Gogas ir Magogas yra skirtingi subjektai at skirtingais laikais tai kartu sudaro paskutinį puolimą prieš Bažnyčią. Nors daugumoje mano rašinių daugiausia dėmesio skiriama žvėries iškilimui per mūsų dabartinę mirties kultūrą, negalima ignoruoti tų kitų Bažnyčios gydytojų ir balsų, kurie prieš pat pasaulio pabaigą nurodo antikristą.
… Tas, kuris turi ateiti į pasaulio pabaigą, yra Antikristas.
Taigi, pirmiausia reikia, kad Evangelija būtų skelbiama visiems pagonims, kaip sakė Viešpats, ir tada jis įsitikins, kokie žydai yra pasmerkti. Šv. Jonas Damascenas, De Fide Orthodoxa, Bažnyčios tėvai, p. 398
Tada daugelis žmonių pradės abejoti, ar krikščionių katalikų tikėjimas iš tikrųjų yra vienintelis pašventinantis tikėjimas, ir pamanys, kad galbūt žydai yra teisūs, nes jie dar laukia Mesijo. —Priskirtas šv. Metodijui, VI a., Antikristo gyvenimas, Dionizijus iš Luetzenburgo
Taigi, ką galime pamatyti artėjant Taikos erai - nes Kristus karaliauja ne su šventaisiais savo žmogaus kūne žemėje (bet tik Eucharistijoje), tai yra galutinis atsimetimas, ypač tarp žmonių. Žydai, kurie vėl pradeda tikėtis pasaulietinio mesijo ... ruošdami kelią galutiniam antikristui.
Kaip tuo metu iš Bažnyčios išėjo daug eretikų, kuriuos Jonas vadina „daugeliu antikristų“ tuo metu iki pabaigos ir kuriuos Jonas vadina „paskutinį kartą“, taip galų gale jie išeis ir nepriklausantys Kristus, bet į tai paskutinis Antikristasir tada jis bus apreikštas ... Nes tada šėtonas bus atleistas, ir tuo Antikristu jis dirbs su visa jėga meluodamas nuostabiu būdu ... Jie bus teisiami tuo paskutiniu ir akivaizdžiu Jėzaus Kristaus vykdomu sprendimu. Šv. Augustinas, Tėvai anti-niceniečiai, Dievo miestas, XX knyga, Ch. 13, 19
Nes Antikristas ateis neilgai trukus iki pasaulio pabaigos... po Antikristo iškart ateina paskutinis teismas. Šv. Robertas Bellarmine'as, Oera Omnia, Disputationum Roberti Bellarmini, De Controversiis;, Tomas 3
Ir vis dėlto egzistuoja tradicija, pagal kurią atsiranda beteisis prieš „tūkstantis metų“ arba „septintoji diena“, paprastai vadinama „taikos epocha“:
... kai ateis Jo Sūnus ir sunaikins neteisėtą laiką ir teisia be bedievius, pakeis saulę, mėnulį ir žvaigždes - tada jis iš tikrųjų ilsėsis septintą dieną ... Po visų dalykų pailsėsiu, aštuntos dienos pradžia, tai yra kito pasaulio pradžia. -Barnabo laiškas (70–79 m. E. M. E.), Parašė II amžiaus apaštališkasis tėvas
Vėlgi, mes turime toliau nuolankiai elgtis prieš Šventąjį Žodį, atidžiai skaitydami Šventąjį Raštą kontekste, kuriame jie buvo parašyti, ir pagal Tradicijos jiems pateiktą aiškinimą. Aišku yra tai, kad net Bažnyčios tėvai nebuvo visiškai vieningi suvokdami labai simbolines ir supainiotas Kristaus, Danieliaus, Ezekielio, Izaijo, Šv. Jono ir kitų pranašų vizijas. Bet tada galima drąsiai sakyti, kad visi Bažnyčios tėvai buvo teisūs tuo, kad kaip vienas balsas jie neapsiribojo antikristu vienoje epochoje. Deja, daugelyje šiuolaikinių Biblijos vertimų komentarų ir išnašų apokaliptiniai tekstai yra vertinami tik iš istorinio ar liturginio konteksto, tarsi jie jau būtų įvykdyti, ignoruojant Bažnyčios tėvų pateiktas eschatologines interpretacijas. Manau, kad tai taip pat yra mūsų laikų tiesos krizės dalis.
Šios diskusijos esmė yra ta, kad visos kartos visada yra kviečiamos „žiūrėti ir melstis“. Nes apgavikas ir „visų melų tėvas“ nuolat burzgia kaip riaumojantis liūtas, ieškodamas ką nors praryti ... užtemdyti Dievo Sūnų miegančiųjų sielose.
Todėl stebėkite; tu nežinai, kada ateis namo šeimininkas, ar vakare, ar vidurnaktyje, ar gaidyje, ar ryte. Tegu jis neateina staiga ir neranda jūsų miegančio. Ką sakau jums, sakau visiems: „Stebėkite!“ (Morkaus 13: 35-37)
SUSIJED VIDEO
- Drebėdamas žemės pamatus: Didysis pabudimas, Didysis purtymas
- Dėl tų „anoniminių finansinių interesų“: Buvome įspėti
