Mažasis kelias

 

DO nešvaistyk laiko galvodamas apie šventųjų herojus, jų stebuklus, nepaprastas atgailas ar ekstazes, jei tai tik atneša drąsos dabartinėje būsenoje („Aš niekada nebūsiu vienas iš jų“, mes burbame ir tada greitai grįžtame į status quo po šėtono kulnu). Atvirkščiai, tada užsiimkite savimi paprasčiausiai vaikščiodami Mažasis kelias, kuris ne mažiau veda į šventųjų palaimą.

 

MAŽAS KELIAS

Jėzus nutiesė mažąjį taką, kai pasakė savo pasekėjams:

Kas nori sekti paskui mane, turi išsižadėti savęs, imti savo kryžių ir sekti paskui mane. (Mt 16:24)

Norėčiau pakartoti tai kitaip: neleisti, taikyti ir dievinti.

 

I. Paneigti

Ką reiškia išsižadėti savęs? Jėzus tai darė kiekvieną savo žemiškojo gyvenimo akimirką.

Aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, o valios to, kuris mane siuntė... Amen, amen, sakau tau, sūnus nieko negali padaryti pats, o tik tai, ką mato darant savo tėvą. (Jono 6:38, 5:19)

Pirmasis „Mažojo Tako“ žingsnelis kiekvieną akimirką yra neigti savo valią, kuri prieštarauja Dievo įstatymams, meilės įstatymui – atmesti „nuodėmės žavesį“, kaip sakome savo Krikšto pažaduose.

Nes visa, kas yra pasaulyje, juslinis geismas, akių gundymas ir apsimestinis gyvenimas yra ne iš Tėvo, bet iš pasaulio. Tačiau pasaulis ir jo vilionės praeina. Bet kas vykdo Dievo valią, tas lieka amžinai. (1 Jono 2:16-17)

Be to, tai reiškia, kad Dievas ir artimas yra aukščiau savęs: „Aš esu trečias“.

Nes Žmogaus Sūnus atėjo ne jam tarnauti, bet tarnauti. (Morkaus 10:45)

Taigi pirmasis kiekvienos akimirkos žingsnis yra a kenozė, savęs ištuštinimas iš „aš“, kad prisipildytų dangaus duonos, kuri yra Tėvo Valia.

Mano maistas – vykdyti valią to, kuris mane siuntė. (Jono 4:34)

 

II. taikyti

Kai pripažįstame Dievo valią, turime priimti sprendimą taikyti tai mūsų gyvenime. Kaip ir rašiau Apie tapimą šventu, Tėvo valia mūsų gyvenime paprastai išreiškiama per „akimirkos pareigą“: patiekalai, namų darbai, malda ir tt „imti kryžių“ reiškia vykdyti Dievo valią. Priešingu atveju pirmasis „Neigimo“ žingsnis yra beprasmis savistaba. Kaip neseniai pasakė popiežius Pranciškus,

...kaip gražu būti su Juo ir kaip neteisinga blaškytis tarp „taip“ ir „ne“, sakyti „taip“, bet tenkintis vien tuo, kad yra nominalus krikščionis. – Vatikano radijas, 5 m. lapkričio 2013 d

Iš tiesų, kiek krikščionių žino, kokia yra Dievo valia, bet to nedaro!

Nes jei kas yra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, tas panašus į žmogų, kuris žiūri į savo veidą veidrodyje. Jis pamato save, tada nueina ir greitai pamiršta, kaip atrodė. Bet tas, kuris žiūri į tobulą laisvės įstatymą ir ištveria, o ne klausytojas, kuris pamiršta, o darytojas, kuris veikia, tas bus palaimintas tuo, ką daro. (Jokūbo 1:23-25)

Šį antrąjį žingsnį „Mažajame kelyje“ Jėzus teisingai vadina „kryžiu“, nes čia sutinkame kūno pasipriešinimą, pasaulio tempimą, vidinę kovą tarp „taip“ arba „ne“ Dievui. Taigi, čia mes žengiame žingsnį malone.

Nes Dievas yra tas, kuris, siekdamas savo gero tikslo, veikia jumyse ir trokšti, ir dirbti. (Fil 2:13)

Jei Jėzui Kristui reikėjo Simono Kirėniečio, kad padėtų Jam nešti savo kryžių, tai būkite tikri, mums reikia ir „Simonų“: sakramentų, Dievo žodžio, Marijos ir šventųjų užtarimo bei maldos gyvenimo.

Malda rūpinasi malone, reikalinga nusipelniusiems veiksmams. -Katalikų bažnyčios katekizmas, n. 2010 m

Štai kodėl Jėzus pasakė: „visada melskis nepavargdamas" ^[1]Lukas 18: 1 nes akimirkos pareiga yra kiekviena akimirka. Jo malonės mums reikia visada, ypač tam, kad tai padarytume dievinti mūsų darbai...

 

III. Dievink

Turime išsižadėti savęs ir tada taikytis prie Dievo valios. Tačiau, kaip mums primena šv. Paulius:

Jei atiduočiau viską, ką turiu, ir jei atiduočiau savo kūną, kad galėčiau pasigirti, bet neturėčiau meilės, nieko nelaimėsiu. (1 Kor 13, 3)

Akivaizdu, kad mūsų „geri darbai“ nėra geri, nebent juose būtų kažkas iš Dievo kuris yra viso gėrio šaltinis, kas yra pati meilė. Tai reiškia, kad smulkmenas darome labai atsargiai, tarsi darytume tai dėl savęs.

'Mylėk savo artimą kaip save patį. (Morkaus 12:31)

Neieškokite didelių dalykų, tiesiog darykite mažus dalykus su didele meile... Kuo mažesnis daiktas, tuo didesnė turi būti mūsų meilė. – Motinos Teresės nurodymai MC seserims, 30 m. spalio 1981 d.; iš Ateik, būk mano šviesa, p. 34, Brianas Kolodiejchukas, MC

Jėzus pasakė: „Sek paskui mane“. Tada Jis ištiesė rankas ant kryžiaus ir mirė. Tai reiškia, kad aš nepalieku tų trupinių po stalu, kurį žinau, kad ten yra, bet jaučiuosi per daug pavargęs, kad vėl ištraukčiau šluotą šluoti. Tai reiškia, kad aš keičiu kūdikio vystyklą, kai jis verkia, o ne palieku tai padaryti savo žmonai. Tai reiškia, kad reikia imti ne tik iš savo pertekliaus, bet ir iš savo lėšų aprūpinti žmogų, kuriam reikia pagalbos. Tai reiškia būti paskutiniam, kai galėčiau būti pirmas. Apibendrinant, tai reiškia, kaip sakydavo Catherine Doherty, kad aš guliu ant „Kristaus kryžiaus kitoje pusėje“ – kad „seku“ juo mirdama sau.

Tokiu būdu Dievas pradeda viešpatauti žemėje kaip danguje po truputį, nes kai elgiamės su meile, Dievas, „kuris yra meilė“, užima mūsų veiksmus. Dėl to druska gerai ir šviesiai spindi. Todėl šie meilės veiksmai ne tik vis labiau pavers mane pačia meile, bet ir Jo meile paveiks tuos, kuriuos myliu.

Tešviečia jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą, kuris yra danguje. (Mt 5:16)

Meilė apšviečia mūsų darbus ne tik paklusnumu juos darant, bet ir mūsų darbe kaip mes juos atliekame:

Meilė yra kantri meilė yra maloni. Ji nėra pavydi, meilė nėra pompastiška, ji nėra išpūsta, ji nėra grubus, ji nesiekia savo interesų, ji nėra greita, nesijaudina dėl skriaudos, ji nesidžiaugia skriauda, ​​bet džiaugiasi su tiesa. Ji viską pakelia, viskuo tiki, viskuo tikisi, viską ištveria. Meilė niekada neklysta. (1 Kor 13, 4–8)

Tada meilė yra kas dievina mūsų darbus, įliedami juos Dievo, kuris yra meilė, galia, kad pakeistų širdis ir pačią kūrybą.

 

TĖTIS

Neigti, taikyti ir dievinti. Jie sudaro akronimą TĖVAS. Mažasis takas nėra tikslas savaime, o kelias į sąjungą su Tėvu. Tėtis, angliškai hebrajų kalba yra „abba“. Jėzus atėjo sutaikyti mūsų su mūsų Tėvu, mūsų tėčiu, mūsų Abba. Mes negalime susitaikyti su Dangiškuoju Tėvu, jei nesekame Jėzaus pėdomis.

Tai yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš labai džiaugiuosi. klausyk jo. (Mt 17:5)

Ir klausydami, sekdami Jėzumi, rasime Tėvą.

Kas turi mano įsakymus ir jų laikosi, tas mane myli. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu. (Jono 14:21)

Tačiau mūsų Tėvas taip pat žino, kad šis kelias yra a siauras kelias. Yra vingių ir posūkių, stačių kalvų ir uolų; yra tamsių naktų, nerimo ir bauginančių akimirkų. Taigi Jis atsiuntė mums Paguodą, Šventąją Dvasią, kad padėtų mums tomis akimirkomis šaukti:Abba, tėve!" ^[2]plg. Rom 8, 15; Gal 4:6 Ne, nors „Mažasis takas“ yra paprastas, jis vis tiek sunkus. Bet štai čia turime turėti vaikišką tikėjimą, kad suklupę ir pargriuvę, visiškai sumaišę ir net nusidėję, atsigręžtume į Jo gailestingumą ir pradėtume iš naujo.

Šis tvirtas apsisprendimas tapti šventuoju man yra labai malonus. Aš laiminu jūsų pastangas ir suteiksiu jums galimybių pašventinti save. Būkite budrūs, kad neprarastumėte galimybės, kurią Mano apvaizda siūlo jums pašventinti. Jei jums nepavyksta pasinaudoti proga, nepraraskite ramybės, bet giliai nusižeminkite prieš mane ir, labai pasitikėdamas, visiškai pasinerkite į Mano gailestingumą. Tokiu būdu jūs įgyjate daugiau nei praradote, nes nuolankiai sielai suteikiama daugiau palankumo, nei pati siela prašo ... —Jėzus Šv. Faustinai, Dieviškasis gailestingumas mano sieloje, Dienoraštis, n. 1361

Turime būti susirūpinę Jo gailestingumu ir valia, o ne savo nesėkmėmis ir nuodėmingumu!

Stenkitės, mano dukros, be pernelyg didelio nerimo, tobulai daryti tai, ką turėtumėte ir ką norėtumėte daryti. Kartą tu ką nors padarė, tačiau daugiau apie tai negalvokite. Vietoj to galvokite tik apie tai, ką vis dar turite padaryti, ką norėtumėte daryti arba darote teisingai. Eikite Viešpaties keliais paprastai ir nekankinkite savęs. Turėtumėte niekinti savo trūkumus, bet ramiai, o ne su nerimu ir neramumu. Dėl šios priežasties būkite kantrūs dėl jų ir mokykitės iš jų pasinaudoti šventu savęs pažeminimu... — Šv. Pio, Laiškas seserims Ventrella, 8 m. kovo 1918 d.; Padre Pio dvasinė kryptis kiekvienai dienai, Gianluigi Pasquale, p. 232

Turime išsižadėti savęs, taikyti save ir Dievinti savo darbus, vykdydami Dievo valią su meile. Tai iš tiesų paprastas, nespalvingas, mažas takas. Bet tai ne tik tave, bet ir kitus nuves į Dievo gyvenimą tiek čia, tiek amžinybėje.

Kas mane myli, laikysis mano žodžio,
ir mano Tėvas jį mylės,
ir mes ateisime pas jį ir padarysime
mūsų būstas su juo. (Jono 14:23)

 

 

Skelbti