PASKIRTIS PASKIRSTYTI
Diena 2
NAUJIENA! Dabar pridedu tinklalaides prie šio gavėnios rekolekcijų (įskaitant vakar). Slinkite į apačią, jei norite klausytis per medijos leistuvą.
KAS ŽINOTINA PRIEŠ Aš galiu rašyti toliau, nujaučiu Dievo Motiną sakant, nebent tikėsime Dievu, niekas mūsų dvasiniame gyvenime nepasikeis. Arba, kaip sakė Šv. Paulius ...
... be tikėjimo neįmanoma Jam įtikti. Nes kas artėtų prie Dievo, turi tikėti, kad jis egzistuoja ir kad jis atlygina tiems, kurie jo ieško. (Žyd 11: 6)
Tai gražus pažadas, bet toks, kuris meta iššūkį daugeliui iš mūsų, net tų, kurie buvo „visoje vietoje“. Nes dažnai suprantame, kad visi mūsų išbandymai, visos mūsų problemos ir kryžiai iš tikrųjų yra tik Dievo būdas mus nubausti. Nes Jis šventas, o mes ne. Bent jau taip sako „brolių kaltintojai“ [1]12 peržiūra: 10 kalba, kaip jį vadino šv. Bet štai kodėl šv. Paulius sako, kad bet kokiomis aplinkybėmis, ypač tomis, kurias ką tik paminėjau, turime...
...laikyk tikėjimą kaip skydą, kad užgesintum visas liepsnojančias piktojo strėles. (Ef 6:14)
Jei to nedarome, kaip sakiau vakar, dažnai patenkame į baimės, nerimo ir savisaugos vergijos būseną. Mes bijome Dievo dėl savo nuodėmės, nerimaujame dėl savo gyvenimo ir taip paimame juos į savo rankas, jausdami, kad paskutinis dalykas, kurį Dievas padarys, yra palaiminti mane nusidėjėlį.
Bet Šventasis Raštas sako:
Viešpats yra gailestingas ir maloningas, lėtas pykti ir kupinas ištikimos meilės... Jis nesielgia su mumis pagal mūsų nuodėmes... Viešpaties gailestingumo darbai neišsenka, jo užuojauta neišsenka; jie atnaujinami kiekvieną rytą – didelė tavo ištikimybė. (Psalmynas 103:8, 10; Lam 3:22–23)
Problema ta mes tikrai tuo netikime. Dievas apdovanoja šventuosius, o ne aš. Jis užjaučia tikinčiuosius, o ne mane. Tiesą sakant, pirmoji Adomo ir Ievos nuodėmė buvo nevalgyti uždrausto vaisiaus; veikiau buvo nepasitikėdama Tėvo apvaizda dėl to jie paėmė gyvybę į savo rankas. Ir šis sužeistas pasitikėjimas dar tvyro žmonių kūne, todėl tik „tikėjimu“ esame išgelbėti. Nes tai, ką reikia derinti tarp Dievo ir žmogaus, yra santykiai pasitikėti, o kai tas pasitikėjimas tampa suma, rasime tikrą ramybę.
...mes turime taiką su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, per kurį įėjome tikėjimu šiai malonei, kurioje stovime... (Rom 5, 1-2)
Tačiau šiandien šiuolaikinis protas atsitraukia nuo malonės, nes jo tikėjimas yra toks nuskurdęs. Prietaru ar kliedesiais laikome viską, ko negalima išmatuoti taikliu ar iššifruoti kompiuteriu. Net Bažnyčioje kai kurie mūsų šiuolaikiniai teologai suabejojo Jėzaus stebuklais, jei ne Jo dieviškumu. Ir kai kurie dvasininkai pernelyg dažnai piktinasi mistiniais reiškiniais, paniekina apsireiškimus, pajuoka charizmas ar menkina pranašystes. Mes tapome intelektualia/filosofine bažnyčia, kuri, atvirai kalbant, dažnai nepanaši į tikėjimo kupiną, radikalią, pasaulį keičiančią ankstyvąją Bažnyčią.
Kaip mums reikia vėl tapti paprastiems, ištikimiems ir drąsiems!
Ir štai, aš ką tik daviau jums raktą nuo to, kur vyksta šios gavėnios rekolekcijos. Nes iš tikrųjų dabar esame pašaukti tapti Mergelės Marijos kopijų. Tai yra, tapti visiškai paliktam Dievui tikėjimu. Nes jei kalbame apie Jėzaus „gimdymą“ savo gyvenime, mes jau turime joje savo prototipą. Kas buvo paprastesnis, ištikimesnis ir drąsesnis už Dievo Motiną? Didysis marijonų šventasis Liudvikas de Montfortas mokė: „Artėjant pasaulio pabaigai... Visagalis Dievas ir Jo Šventoji Motina turi iškelti didelius šventuosius, kurie savo šventumu pralenks daugumą kitų šventųjų tiek, kiek Libano kedrai iškils virš mažųjų. krūmai“. [2]Sent Luisas de Monfortas, Tikras atsidavimas Marijai, Str. 47 Žinoma, jūs tikriausiai sakote: „Kas, aš? Ne, ne aš."
Taip, tu. Matote, jau atskleidžiamas tikėjimo trūkumas, ir dar tik 2 diena!
Šio apaštalavimo, o ypač šių gavėnios rekolekcijų, tikslas yra padėti jums pasiekti nusiteikimą, kai esate paklusnūs neįtikėtinam, paslėptam darbui, kurį šiuo metu atlieka Dievas, net kai likęs pasaulis smunka į chaosą. Šis paklusnumas vadinamas Tikėjimas. Nenustebkite, jei Viešpats šaukia „niekieno“, kaip jūs ir aš. Taip buvo ir Marija. Tačiau ji buvo graži, nuolanki ir paklusni niekas, todėl Viešpats nori, kad mes taptume jos kopijomis.
Šventoji Dvasia, radusi savo brangų sutuoktinį, vėl esantį sielose, nusileis į juos su didele jėga. Jis užpildys juos savo dovanomis, ypač išmintimi, kuria jie sukels malonės stebuklus ... tai Marijos amžius, kai daugelis Marijos išrinktų ir Aukščiausiojo Dievo dovanotų sielų visiškai pasislėps jos sielos gilumoje, tapdamos gyvomis jos kopijomis, mylėdamos ir šlovindamos Jėzų. Šv. Louis de Montfort, Tikras atsidavimas Švč. Mergelei, n.217, „Montfort Publications“
Visas šio Dvasios darbo pagrindas yra tikėjimas. O tikėjimas pirmiausia yra dovana. Kaip kažkada sakė Catherine Doherty,
Tikėjimas yra Dievo dovana. Tai tyra dovana, ir tik Jis gali ją dovanoti. Tuo pačiu metu Jis aistringai trokšta mums tai dovanoti. Jis nori, kad mes to prašytume, nes Jis gali mums tai duoti tik tada, kai mes to prašome. -Iš Poustinia; „Malonės akimirkų“ kalendorius, vasario 4 d
Taigi, tęsiantis šioms gavėnios rekolekcijoms, turime iš naujo nustatyti savo hiperracionalų protą. Turime pradėti ilsėtis ne žinant, ne turėti kontrolę, ne pilnai suvokiant. Tačiau labiau už viską turime ilsėtis tiesoje, kad Dievas mus myli, kad ir kokie baisūs iš tikrųjų būtume. Ir kai kuriems iš mūsų tai yra tarsi kalno kilnojimas. Tačiau truputis tikėjimo labai padeda.
Jei tikite garstyčių sėklos dydžiu, šiam kalnui pasakysite: „Persikelk iš čia į ten“, ir jis pajudės. Jums nieko nebus neįmanoma. (Mato 17:20)
Tikėjimas yra dovana, todėl šią dieną pradėkime prašydami Viešpaties jį padidinti. Įdėkite vien savo dabartinio tikėjimo „penkius kepalus ir dvi žuvis“ į Nekaltosios Marijos Širdies krepšelį ir paprašykite Dauginimosi Viešpaties, kad jūsų širdį pagausintų, padaugintų ir perpildytų tikėjimo. Pamiršk savo jausmus. Paprašykite ir gausite. Štai maža, bet galinga malda, kuri jums padės:
Aš tikiu; padėk mano netikėjimui. (Morkaus 9:24)
SANTRAUKA IR RAŠTAS
Dievo darbas šią valandą pasaulyje yra iškelti šventuosius, kurie yra Mergelės Marijos kopijos, kad jie taip pat pagimdytų Jėzų pasaulyje. Viskas, ko Jis iš mūsų prašo, yra tikėjimas: visiškas pasitikėjimas Jo planu.
Ištirkite save, kad pamatytumėte, ar laikotės savo tikėjimo. Išbandykite save. Ar tu nesuvoki, kad Jėzus Kristus yra jumyse? …[Tegu] Kristus gali apsigyventi jūsų širdyse per tikėjimą; kad tu, įsišaknijęs ir pagrįstas meile, turėtum galią kartu su visais šventaisiais suvokti, kas yra plotis, ilgis, aukštis ir gylis, ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą, kad būtume pripildyti visos pilnatvės. Dievo. (2 Kor 13:5; Ef 3:17–19)
...kaip Marija, kuris buvo „pilnas malonės“.
Norite tai atspausdinti? Spustelėkite šio puslapio apačioje esančią piktogramą, kuri atrodo taip: 
Norėdami prisijungti prie Marko šiame gavėnios rekolekcijose,
spustelėkite žemiau esančią juostą prenumeruoti.
Jūsų el. Paštas nebus bendrinamas su niekuo.
PASTABA: Daugelis abonentų neseniai pranešė, kad nebegauna el. Laiškų. Patikrinkite savo šlamšto ar šlamšto aplanką ir įsitikinkite, kad mano el. Laiškai ten nenusileidžia! Dažniausiai taip būna 99% laiko. Be to, pabandykite iš naujo užsiprenumeruoti čia. Jei tai nepadeda, susisiekite su savo interneto paslaugų teikėju ir paprašykite leisti man el. Laiškus.
KLAUSYKITE ŠIO RAŠO PODCASTĄ:
Podcast: Žaisti naujame lange | parsisiųsti
