Slaptas Dievo buvimas

DABAR MASĖS SKAITYMŲ ŽODIS
26 m. vasario 2014 d

Liturginiai tekstai čia

 

 

I kitą dieną buvo maisto prekių parduotuvėje, o kasoje buvo musulmonė. Aš jai pasakiau, kad esu katalikė, ir domėjausi, ką ji mano apie žurnalų lentyną ir visą Vakarų kultūros nekuklumą. Ji atsakė: „Aš žinau, kad krikščionys savo esme taip pat tiki kuklumu. Taip, visos pagrindinės religijos sutaria dėl pagrindų - mes dalinamės pagrindais “. Arba tai, ką krikščionys vadintų „prigimtiniu įstatymu“.

Šiandien per pirmąjį svarstymą Šv. Jokūbas rašo:

Taigi tam, kuris žino teisingą dalyką ir to nedaro, tai yra nuodėmė.

Ir atvirkščiai, kas žino teisingą dalyką, ir nėra daryk tai, seki Tiesa užrašyta jų širdyse. Štai kodėl Bažnyčia moko:

Tie, kurie ne dėl savo kaltės nepažįsta Kristaus Evangelijos ar jo Bažnyčios, bet vis dėlto nuoširdžiai ieško Dievo ir, malonės sujaudinti, savo veiksmais bando vykdyti jo valią taip, kaip jie tai žino. diktuoja jų sąžinė - ir jie gali pasiekti amžinąjį išgelbėjimą. -Katalikų bažnyčios katekizmas, n. 847 m

Jie seka Tiesa, nors galbūt Jo ir nepažįsta.

Kalbėdamas su šia musulmone moterimi pajutau Viešpaties meilę jai. Ji, kaip ir aš, yra Kūrėjo „mintis“. Ji, kaip ir aš, buvo sukurta pagal Jo atvaizdą. Kai jis mezgė ją įsčiose, Tėvas žiūrėjo ne į „musulmoną“, bet į mažą mergaitę, turėdamas visas meilės, gyvenimo ir išganymo galimybes, kurias jis manyje matė, kai buvau mažas berniukas. Pajutau šį bendrą mūsų ryšį - mūsų bendro žmonijos ryšį, kuris yra broliškos meilės ir taikos galimybės pagrindas. [1]plg Katalikų bažnyčios katekizmas, n. 842 m 

Katalikų Bažnyčia kitose religijose pripažįsta, kad tarp šešėlių ir vaizdų ieško Dievo, kuris dar nėra pažįstamas, nes jis duoda gyvybę ir kvėpavimą, visa kita ir nori, kad visi žmonės būtų išgelbėti. Taigi Bažnyčia visą šiose religijose rastą gėrį ir tiesą laiko „pasiruošimu Evangelijai ir duota to, kuris apšviečia visus žmones, kad jie ilgai galėtų gyventi“. -Katalikų bažnyčios katekizmas, n. 843 m

Tačiau popiežius Pranciškus teisingai perspėja, kad šis pripažinimas nesuteikia teisėtumo kompromituojant mūsų krikščionių tikėjimą ar klaidingą religijų suartėjimą vardan „taikos“.

Tikras atvirumas reiškia tvirtą įsitikinimą, aiškų ir džiaugsmingą savo tapatumą, tuo pat metu „atvirą supratimą apie kitos šalies asmenis“ ir „žinojimą, kad dialogas gali praturtinti abi puses“. Nenaudinga yra diplomatinis atvirumas, sakantis „taip“ viskam, kad būtų išvengta problemų, nes tai būtų būdas apgauti kitus ir paneigti jiems gėrį, kuriuo mums duota dosniai dalintis su kitais. Evangelizacija ir religijų dialogas, toli gražu neprieštaraujantys, vienas kitą palaiko ir maitina. - popiežius prancūzas, „Evangelii Gaudium“, n. 25 m

Šiandienos Evangelijoje Jėzus pateikia šiek tiek pribloškiantį, atrodytų, pastoraciškai neatsakingą komentarą, kai apaštalai atranda ne savo draugiją, kuris daro stebuklus Jo vardu.

Netrukdyk jam. Nėra nė vieno, kuris mano vardu padarytų galingą poelgį, kuris tuo pačiu metu galėtų apie mane blogai kalbėti. Nes kas nėra prieš mus, tas už mus.

Jėzus buvo meistras, matydamas kitų gėrį, o ne tai, kas jiems blogai. Jis žinojo, kad meilė pritrauks, ir kai kiti jaučiasi saugūs, priimami ir gerbiami Jo akivaizdoje, tada jis gali juos nuvesti į tiesos pilnatvę, kiek jie leidžia Jam. Būtent šis gebėjimas įžvelgti gerumą kituose tiesia tiltą į jų širdį, kuriuo, tikimės, galime perduoti savo katalikų tikėjimo visumą. Tai gerumas yra ne mažiau kaip „slaptas Dievo buvimas“.

Misionieriaus užduotis reiškia a pagarbus dialogas su tais, kurie dar nepriima Evangelijos. Tikintieji gali pasipelnyti iš šio dialogo mokydamiesi geriau įvertinti „tuos tiesos ir malonės elementus, kurie yra žmonių tarpe ir kurie tarsi yra slaptas Dievo buvimas“. -Katalikų bažnyčios katekizmas, n. 856 m

Turime paprašyti Šventosios Dvasios jautrumo atpažinti, kai kas nors yra už mus, o ne prieš mus, ir kaip mes galime būti už juos, o ne prieš…, kad slaptas Dievo buvimas būtų atskleistas mūsų tarpe.

Mums ir jums yra žinoma, kad tie, kurie nenugalimai nežino mūsų šventiausios religijos, tačiau atidžiai laikosi prigimtinio įstatymo ir Dievo įsakymų, išdėstytų visų žmonių širdyse, ir kurie yra pasiryžę paklusti Dievui, veda sąžiningas ir doras gyvenimas gali pasiekti dieviškosios malonės šviesos, pasiekti amžinąjį gyvenimą; Dievas, kuris aiškiai mato, ieško ir žino kiekvieno širdį, nusiteikimą, mintis ir ketinimus savo aukščiausiu gailestingumu ir gerumu, jokiu būdu neleidžia amžiną bausmę patirti, kuris ne savo noru pateko į nuodėmę.. - IX PIUS, Quanto conficiamur moerore, Enciklika, 10 m. Rugpjūčio 1863 d

... Bažnyčia vis dar turi pareigą ir šventą teisę evangelizuoti visus žmones. -Katalikų bažnyčios katekizmas, n. 848 m

... beprasmiai ir kvaili praeina ... Palaiminti dvasios vargšai; dangaus karalystė yra jų! (Šiandieninė psalmė ir atsakymas)

 

 

 

Gauti Šios Dabar Žodis,
spustelėkite žemiau esančią juostą prenumeruoti.
Jūsų el. Paštas nebus bendrinamas su niekuo.

„NowWord“ reklamjuostė

 

Dvasinis maistas apmąstymams yra nuolatinis apaštalavimas.
Ačiū už Jūsų paramą!

Prisijunkite prie „Mark“ „Facebook“ ir „Twitter“!
„Facebooklogo“„Twitterlogo“

Spausdinti draugais, PDF ir el. Paštu

Išnašos

Išnašos
1 plg Katalikų bažnyčios katekizmas, n. 842 m
Posted in PRADŽIA, MASĖS SKAITYMAI.