Jėzus nuimtas nuo kryžiaus, autorius Michael D. O'Brien
Eik į arką, tu ir visi tavo namiškiai ... Po septynių dienų aš keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų nuleisiu žemę. (Pr 7, 1, 4)
DIDŽIOJI Įžeminimas
Išpylus Septintąjį dubenį, Dievo teismas žvėries karalystėje pasiekia kulminaciją.
Septintasis angelas išliejo savo dubenį į orą. Iš šventyklos iš sosto pasigirdo garsus balsas, sakydamas: „Atlikta“. Tada buvo žaibo blyksniai, griaustiniai, griaustiniai ir didelis žemės drebėjimas. Tai buvo toks smarkus žemės drebėjimas, kad tokio dar nebuvo nuo tada, kai žemėje atsirado žmonių giminė... Didelės krušos, kaip didžiuliai svoriai, nukrito iš dangaus ant žmonių... (Apr 16:17-18, 21)
Žodžiai, "Padaryta“, – atkartoja paskutinius Kristaus žodžius ant kryžiaus. Kaip žemės drebėjimas įvyko Kalvarijoje, žemės drebėjimas įvyksta ir piko Kristaus Kūno „nukryžiavimo“, suluošinančio Antikristo karalystę ir visiškai sunaikinantį Babiloną (pasaulietiškos sistemos simbolis, nors tai gali būti ir tikroji vieta). Didysis drebėjimas, lydėjęs Apšvietimą kaip įspėjimas dabar atėjo į išsipildymą. Raitelis ant balto žirgo dabar ateina ne perspėdamas, o galutinai nuteisdamas nedorėlius – taigi mes vėl girdime ir matome tuos pačius vaizdus kaip Šeštasis Apšvietimo Antspaudas, teisingumo griaustinis:
Tada pasigirdo žaibo blyksniai, griaustiniai, griaustiniai ir didelis žemės drebėjimas... (Apr 16, 18)
Tiesą sakant, laužant Šeštąjį antspaudą, skaitome, kad „dangus buvo padalintas kaip suplėšytas ritinys, susirangęs“. Taip pat ir po to, kai Jėzus mirė ant kryžiaus – galutinis momentas, kai Tėvo nuosprendis, paskelbtas žmonijai, tenka Jo Sūnui – Šventasis Raštas sako:
Ir štai šventovės šydas perplyšo į dvi dalis nuo viršaus iki apačios. Sudrebėjo žemė, skilo uolos, atsidarė kapai, buvo pakelti daugybės užmigusių šventųjų kūnai. Ir išėję iš savo kapų po Jo prisikėlimo, jie įžengė į šventąjį miestą ir pasirodė daugeliui. (Mato 27: 51–53)
Septintasis dubuo gali būti momentas, kai du liudytojai prisikelia. Mat Šv. Jonas rašo, kad jie prisikėlė iš numirusių „praėjus trims su puse dienos“ po to, kai buvo nukankinti. Tai gali būti simboliška trys su puse metų, tai yra, šalia pabaiga Antikristo valdymo. Mat skaitome, kad jų prisikėlimo metu mieste, greičiausiai, Jeruzalėje, įvyksta žemės drebėjimas ir „dešimtoji miesto griuvėsiai sugriuvo“.
Per žemės drebėjimą žuvo septyni tūkstančiai žmonių; likusieji išsigando ir šlovino dangaus Dievą. (Apr 11:12-13)
Pirmą kartą per visą sunaikinimą išgirstame Jono įrašą, kad yra atgaila kaip jie „šlovė dangaus Dievui“. Čia matome, kodėl Bažnyčios tėvai galutinį žydo atsivertimą iš dalies sieja su dviem liudytojais.
Ir Henochas bei Elijas Tesbitas bus išsiųsti ir jie „atgręžs tėvų širdis į vaikus“, tai yra, nukreips sinagogą į mūsų Viešpatį Jėzų Kristų ir apaštalų pamokslą. — Šv. Jonas Damascenas (686–787 m. po Kr.), bažnyčios daktaras, De Fide stačiatikiai
Visur vyraus nepaguodžiamas gedulas, aimanos, verksmas... Žmonės ieškos pagalbos pas Antikristą ir, kadangi jis negalės jiems padėti, supras, kad jis ne Dievas. Kai pagaliau supras, kaip šiurkščiai jis juos apgavo, jie ieškos Jėzaus Kristaus. —St. Hipolytus, Išsami informacija apie Antikristą, daktaras Franzas Spirago
Dviejų liudytojų prisikėlimą vaizduoja šventieji, kurie prisikėlė po Kristaus prisikėlimo ir „įėjo į šventąjį miestą“ (Mt 27, 53; plg. Apr 11, 12).
pERGALĖ
Po mirties Jėzus nusileido į mirusiuosius, kad išlaisvintų sielas, vergiškas šėtonui. Taip pat atsidaro danguje esančios šventyklos šydas ir Raitelis ant balto žirgo išeina išvaduoti savo tautą iš Antikristo priespaudos.
Tada pamačiau atsivėrusį dangų ir baltą arklį. jo raitelis buvo vadinamas „Ištikimuoju ir Tikru“... Dangaus kariuomenės sekė jį ant baltų žirgų ir vilkėjo švariais baltais skalbiniais... Tada pamačiau žvėrį, žemės karalius ir jų kariuomenę, susirinkusias kovoti su jojančiu arkliu ir prieš jo kariuomenę. Buvo sugautas žvėris ir kartu su juo netikrasis pranašas, kuris jo akyse atliko ženklus, kuriais jis suklaidino tuos, kurie priėmė žvėries ženklą, ir tuos, kurie garbino jo atvaizdą. Jiedu buvo gyvi įmesti į ugningą, siera degantį baseiną. (Apr 19:11, 14, 19–20)
Ir po to, kai tokius dalykus darė tik trejus metus ir šešis mėnesius, jį sunaikins šlovingas antrasis Dievo viengimio Sūnaus, mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus, tikrojo Kristaus, atėjimas iš dangaus, kuris nužudys Antikristą kvapu. iš jo burnos ir atiduos jį į pragaro ugnį. Šv. Kirilas iš Jeruzalės, bažnyčios gydytojas (apie 315–386), Katechetikos paskaitos, XV paskaita, n.12
Tie, kurie atsisako suteikti Dievui šlovę po Didžiojo žemės drebėjimo, sutinkami teisingai, nes Arkos durys užantspauduojamos Dievo ranka:
Jie piktžodžiavo Dievas už krušos marą, nes šis maras buvo toks stiprus... Likusius nužudė kardas, išlindęs iš jojančiojo burnos... (Apr 16:21; 19:21)
Jų kardai pervers jų pačių širdis; jų lankai bus sulaužyti. (Psalmė 37:15)
Pagaliau Šėtonas bus prirakintas grandinėmis „tūkstančiui metų“ (Apr 20:2), kol Bažnyčia įeis į Taikos era.
Tam tikra prasme šiame „Vakarų pasaulyje“ bus mūsų tikėjimo krizė, bet mes visada turėsime ir tikėjimo atgimimą, nes krikščionių tikėjimas yra tiesiog tikras, o tiesa visada bus žmonių pasaulyje, ir Dievas visada bus tiesa. Šia prasme aš galų gale esu optimistas. -POPIEŽIUS BENEDIKTAS XVI, interviu lėktuve, pakeliui į WYD Australia, LifesiteNews.com, Liepos 14th, 2008
TAIKOS ERA
Iš šešių bėdų jis tave išgelbės, o septintoje tavęs nepalies joks blogis. (Jobas 5:19)
Paskutinio dubens, kuris yra septintojo trimito išsipildymas, skaičius „septyni“ reiškia bedievių teismo užbaigimą ir išpildo psalmininko žodžius:
Kas daro pikta, bus išnaikinti, bet tie, kurie laukia VIEŠPATIES, paveldės žemę. Truputį palauk, ir nedorėlių nebebus; ieškok jų ir jų nebus. (Psalmė 37:9-10)
Tekant teisingumo saulei –sutemos Viešpaties dieną – ištikimoji likutis išeis užvaldyti žemę.
Visoje žemėje,sako VIEŠPATS, du trečdaliai jų bus išnaikinti ir žus, o trečdalis liks. Trečdalį aš parvesiu per ugnį ir išgryninsiu juos, kaip gryninamas sidabras, ir išbandysiu juos kaip auksą. Jie šauksis mano vardo, ir aš juos išklausysiu. Aš sakysiu: „Jie yra mano tauta“, o jie sakys: „Viešpats yra mano Dievas“. (Zak 13:8-9)
Kaip Jėzus prisikėlė iš numirusių „trečią dieną“, taip ir šio suspaudimo kankiniai prisikels tame, ką šv.pirmasis prisikėlimas"
Taip pat mačiau sielas tų, kuriems buvo nukirstos galvos dėl Jėzaus liudijimo ir Dievo žodžio ir kurie negarbino žvėries ar jo atvaizdo ir nepriėmė jo ženklo ant kaktos ar rankų. Jie atgijo ir karaliavo su Kristumi tūkstantį metų. Likę mirusieji neatgijo, kol nesibaigė tūkstantis metų. Tai pirmasis prisikėlimas. (Apr 20:4)
Pasak pranašų, Dievo išrinktieji sutelkia savo garbinimą Jeruzalėje „tūkstančiui metų“, tai yra, pratęstam „taikos laikotarpiui“.
Taip sako Viešpats DIEVAS: Mano tauta, aš atidarysiu tavo kapus, iškelsiu iš jų ir sugrąžinsiu tave į Izraelio žemę. Aš įdėsiu į tave savo dvasią, kad tu gyventum, ir apgyvendinsiu tave tavo žemėje. taip jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS... Tada bus išgelbėtas kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo. Nes ant Siono kalno bus likutis, kaip Viešpats pasakė, ir Jeruzalėje išliks gyvi, kuriuos VIEŠPATS pasišauks. (Ez 37:12-14;Joelis 3:5)
Raitelio atėjimas ant balto žirgo nėra galutinis Jėzaus sugrįžimas kūne kai Jis ateina Paskutiniam teismui, bet pilnas Jo pašlovintos Dvasios išliejimas per Antrąsias Sekmines. Tai išsiliejimas siekiant sukurti taiką ir teisingumą, pateisinanti Išmintįir paruošti Jo Bažnyčią priimti Jį kaip „tyra ir nepriekaištinga nuotaka.Šv. Liudviko de Monforto teigimu, tai Jėzaus viešpatavimas „mūsų širdyse“, kai „pabaigos laikų apaštalai“ ėmėsi „naikinti nuodėmę ir įkurti Jėzaus karalystę“. Tai Taikos era, kurią pažadėjo Dievo Motina, už kurią meldžiasi pontifikai ir išpranašavo ankstyvieji Bažnyčios tėvai.
Aš ir visi kiti ortodoksai krikščionys jaučiamės tikri, kad įvyks kūno prisikėlimas po tūkstančio metų atstatytame, pagražintame ir išsiplėtusiame Jeruzalės mieste, kaip skelbė pranašai Ezekielis, Izaijas ir kiti ... Žmogus tarp mūsų vardu Jonas, vienas iš Kristaus apaštalų, priėmė ir pranašavo, kad Kristaus pasekėjai Jeruzalėje gyvens tūkstantį metų ir kad po to įvyks visuotinis ir, trumpai tariant, amžinasis prisikėlimas ir teismo sprendimas. —St. Justinas kankinys, Dialogas su Trypho, Ch. 81, Bažnyčios tėvai, Krikščioniškasis paveldas
Ir tada ateis galas.
