SO daug buvo pasakyta praėjusią savaitę baimės dvasia kad užliejo daugybę sielų. Buvau palaiminta, kad tiek daug jūsų patikėjote savo pažeidžiamumą man, nes bandėte pertrinti sumaištį, kuri tapo laikų štampu. Bet manyti, kad tai, kas vadinama sumišimas yra iš karto, todėl „nuo blogio“ būtų neteisinga. Nes Jėzaus gyvenime mes žinome, kad taip dažnai jo pasekėjai, įstatymo mokytojai, apaštalai ir net Marija liko supainioti dėl Viešpaties prasmės ir veiksmų.
Iš visų šių pasekėjų išsiskiria du panašūs atsakymai du stulpai kyla ant sumaišties jūros. Jei imsime mėgdžioti šiuos pavyzdžius, galime pritvirtinti save prie abiejų šių stulpų ir įsitraukti į vidinę ramybę, kuri yra Šventosios Dvasios vaisius.
Mano malda, kad jūsų tikėjimas Jėzumi būtų atnaujintas šioje meditacijoje ...
PROFESIJOS RAMSČIAI IR SVARSTYMAS
Profesija
Kai Jėzus mokė gilios tiesos, kad Jo Kūnas ir Kraujas turi būti tiesiogine prasme sunaikinti, kad gautų „amžinąjį gyvenimą“, daugelis Jo pasekėjų Jį paliko. Bet šventasis Petras pareiškė,
Mokytojau, pas ką eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius...
Toje sumaišties ir suglumimo, kaltinimų ir paniekos jūroje, per minią šluojančią Jėzaus žodžius, Petro tikėjimo išpažinimas kyla kaip stulpas – a. rokas. Tačiau Petras nesakė: „Aš visiškai suprantu tavo žinią“ arba „Aš visiškai suprantu tavo veiksmus, Viešpatie“. Tai, ko jo protas negalėjo suvokti, padarė jo dvasia:
...Mes įtikėjome ir esame įsitikinę, kad tu esi Dievo Šventasis. (Jono 6:68-69)
Nepaisant visų prieštaravimų, kuriuos protas, kūnas ir velnias pateikė kaip „pagrįstus“ priešpriešinius argumentus, Petras tikėjo vien todėl, kad Jėzus buvo Dievo Šventasis. Jo žodis buvo As Žodis
Svarstymas
Nors daugelis dalykų, kurių Jėzus mokė, yra paslaptys, tai nereiškia, kad jų negalima suvokti ir suprasti, net jei ir nevisiškai. Kai vaikystėje, kai Jis dingo trims dienoms, Jėzus tiesiog 
paaiškino savo motinai, kad turi „Būk mano Tėvo namuose“.
Ir jie nesuprato posakio, kurį jis jiems pasakė... ir jo motina laikė visa tai savo širdyje. (Lk 2:50-51)
Štai mūsų du pavyzdžiai, kaip reaguoti, kai susiduriame su Kristaus slėpiniais, kurie iš esmės yra paslaptys taip pat ir Bažnyčios, nes Bažnyčia yra „Kristaus kūnas“. Turime išpažinti savo tikėjimą Jėzumi, o tada atidžiai klausytis Jo balso savo širdies tyloje, kad Jo žodis imtų augti, apšviestų, stiprintų ir perkeistų mus.
ŠIOJE DABARTINĖJE PAINIOJE
Yra kažkas gilaus, ką Jėzus sako iškart po to, kai minios atmetė Jo mokymą apie Eucharistiją, ir tai tiesiogiai kalba apie mūsų laikus. Nes Jėzus užsimena apie an dar didesnis jų tikėjimo iššūkis nei Eucharistija! Jis sako:
„Ar aš neišsirinkau jūsų dvylikos? Bet ar vienas iš jūsų nėra velnias? Jis turėjo omenyje Judą, Simono Iskarijoto sūnų; tai jis išduos jį, vieną iš dvylikos. (Jono 6:70-71)
Šios dienos Evangelijoje matome, kad Jėzus išleido „naktį praleido maldoje Dievui“. Ir tada, „Atėjus dienai, jis pasišaukė savo mokinius ir iš jų išsirinko Dvylika, kuriuos taip pat pavadino apaštalu... [įskaitant] Judą Iskarijotą, kuris tapo išdaviku. [1]plg. Luko 6: 12-13 Kaip Jėzus, Dievo Sūnus, po nakties maldos bendrystėje su Tėvu galėjo pasirinkti Judą?
Panašų klausimą girdžiu iš skaitytojų. „Kaip popiežius Pranciškus galėjo paskirti kardinolą Kasperą ir kt. į autoritetingas pareigas? Bet
klausimas neturėtų tuo baigtis. Kaip šventasis Jonas Paulius II paskyrė vyskupus, kurie pirmiausia yra pažangūs ir modernistiniai? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymas yra daugiau melskis, ir kalbėk mažiau. Apmąstyti šias paslaptis širdyje, klausantis Dievo balso. Ir atsakymai, broliai ir seserys, ateis.
Ar galiu pasiūlyti tik vieną? Kristaus palyginimas apie piktžoles tarp kviečių...
'Meistre, argi nepasėjai savo lauke geros sėklos? Iš kur atsirado piktžolės? “ Jis atsakė: „Tai padarė priešas. “ Jo vergai jam tarė: „Ar nori, kad eitume ir juos ištrauktume? “ Jis atsakė: „Ne, jei išrausite piktžoles, kartu su jais išrausite ir kviečius. Tegul auga kartu iki derliaus nuėmimo; tada pjūties metu sakysiu kombainams: „Pirmiausia surinkite piktžoles ir suriškite į ryšulius, kad sudegintumėte. o kviečius surinkite į mano tvartą“ (Mt 13, 27–30).
Taip, daugelis katalikų tiki Eucharistija, bet jie negali tikėti Bažnyčia, kuri puolė vyskupus, netobulus kunigus ir susikompromitavusius dvasininkus. Daugelio tikėjimas susvyravo [2]plg. „Prieš antrą Kristaus atėjimą Bažnyčia turi praeiti paskutinį išbandymą, kuris išjudins daugelio tikinčiųjų tikėjimą“. -Katalikų Bažnyčios katekizmas, n. 675 m matydamas tiek daug Judo iškilusių Bažnyčioje per pastaruosius penkiasdešimt metų. Tai sukėlė sumaištį ir sumišimą, kaltinimus ir panieką…
Dėl to daugelis jo mokinių grįžo prie ankstesnio gyvenimo būdo ir jo nebelydėjo. (Jono 6:66)
Atvirkščiai, teisingas atsakymas yra išpažinti savo tikėjimą Kristumi, nepaisant to, ir tada apmąstyti šias paslaptis širdyje. klausantis Ganytojo balso kas vienas gali vesti mus per mirties šešėlio slėnį.
PASITIKĖJIMO DVASIA
Leiskite man baigti tik keliais Šventojo Rašto ištraukomis, kurios suteiks mums galimybę šiandien ir išpažinti, tiek apmąstyti savo tikėjimą.
Daugelį pervėrė ugningos dvasios strėlės Įtarimas 
pastarosiomis dienomis. Iš dalies taip yra todėl, kad jie iš tikrųjų neišlaikė savo tikėjimo išpažinimo. Turiu omenyje tai, kad kiekvieną dieną per Mišias meldžiamės Apaštališkojo tikėjimo išpažinimo, kuriame yra žodžiai: „Tikime į vieną, šventą, katalikų ir apaštališką Bažnyčią“. Taip, mes tikime ne tik Trejybe, bet ir Bažnyčia! Bet aš išsiunčiau daug laiškų, kurie atskleidžia subtilų šliaužimą link protestantizmo subjektyvizmo, kaip sakoma: „Na... mano tikėjimas yra Jėzumi. Jis yra mano uola, o ne Petras. Bet matote, tai apeina paties mūsų Viešpaties žodžius:
Tu esi Petras, ir ant šios uolos aš pastatysiu savo bažnyčią, o žemyno vartai jos nenugalės. (Mato 16:18)
Mes tikime Bažnyčia, nes Jėzus ją sukūrė. Mes tikime esminiu Petro vaidmeniu, nes Kristus jį ten pastatė. Tikime, kad ši uola ir ši Bažnyčia, kurios yra viena būtybė ir negali būti atskirtos nuo kitos, išliks, nes Kristus pažadėjo, kad taip bus.
Kur Petras, ten ir Bažnyčia. O kur yra Bažnyčia, ten nėra mirties, o amžinas gyvenimas. — Šv. Ambraziejus iš Milano (389 m. po Kr.), Dvylikos Dovydo psalmių komentaras 40:30
Taigi, kai meldžiatės pagal Apaštalinį tikėjimo išpažinimą, atminkite, kad taip pat sakote, kad tikite Bažnyčioje, „apaštališkoji“ bažnyčia. Bet ar jus puola abejonės dėl to iš priešo? Tada…
...laikyk tikėjimą kaip skydą, kad užgesintum visas liepsnojančias piktojo strėles. (Ef 6:16)
Darykite tai išpažindami tą tikėjimą... ir tada apmąstydami Dievo Žodį, kaip antai aukščiau, kur mes pripažįstame, kad Jėzus stato Bažnyčią, o ne Petras.
Taip pat išklausykite pirmąjį šios dienos skaitinį, kuriame Paulius kalba apie Bažnyčią, kuri yra…
...pastatytas ant apaštalų ir pranašų pamatų, o kertinis akmuo yra pats Kristus Jėzus. Per jį visa struktūra laikosi kartu ir išauga į šventyklą, šventą Viešpatyje. (Ef 2, 20–21)
Užuot praleidę valandas skaitydami straipsnius apie tai, kaip popiežius Pranciškus tariamai ketina sugriauti Bažnyčią, pagalvokite, ką ką tik perskaitėte: Per Jėzų visa Bažnyčia yra laikoma kartu ir auga į šventyklą Viešpatyje. Matote, tai yra Jėzus, o ne popiežius galutinis vienybės vieta. Kaip šv. Paulius rašė kitur:
...jame viskas laikosi kartu. Jis yra kūno, bažnyčios galva... (Kol 1, 17-18)
Ir šį gražų Kristaus artumo ir visiško Bažnyčios turėjimo slėpinį toliau aiškina šv. Kad net 
nors ir turi savo piktžolių ir silpnybių (nors ir gali ištverti apostazę), esame tikri, kad ši Bažnyčia, Kristaus kūnas, augs...
...kol visi pasieksime tikėjimo ir Dievo Sūnaus pažinimo vienybę, subręstume iki pilno Kristaus ūgio, kad nebebūtume kūdikiai, bangų blaškomi ir visų vėjų nešami. mokymo, kylančio iš žmonių gudravimo, iš jų gudrumo siekiant apgaulingo gudravimo. (Ef 4, 13–14)
Žiūrėkite broliai ir seserys! Nepaisant erezijos ir persekiojimo vėjų, per šimtmečius mėginusių sugriauti Petro Barką, šis Šv. Pauliaus žodis yra visiškai teisingas – ir bus teisingas, kol pasieksime. visą Kristaus ūgį.
Taigi, čia yra paprasta maža frazė, kuri pastarosiomis dienomis skambėjo mano širdyje ir gali būti, ko gero, kaip mažas skydas nuo Įtarumo dvasios:
Klausyk popiežiaus
Tikėkite Bažnyčia
Pasitikėk Jėzumi
Jėzus pasakė „Mano avys girdi mano balsą; Aš juos pažįstu, o jie seka mane. [3]John 10: 27 Ir mes girdime Jo „žodį“ pirmiausia Šventajame Rašte ir savo širdies tyloje per maldą. Antra, Jėzus kalba mums per Bažnyčią, nes Jis pasakė Dvylikai:
Kas tavęs klauso, klauso manęs. Kas tave atmeta, tas mane atmeta. (Luko 10:16)
Ir galiausiai, ypač atidžiai klausomės popiežiaus, nes tik Petrui Jėzus tris kartus įsakė: „Ganyk mano avis,“ ir todėl mes žinome, kad Jėzus mums nemaitins nieko, kas sunaikintų išganymą.
Daugiau melskitės, mažiau kalbėkite... pasitikėkite. Nors šiandien daugelis išpažįsta savo tikėjimą, mažiau susimąsto apie tris būdus, kuriais Jėzus kalba su mumis. Kai kurie iš viso atsisako klausytis popiežiaus, mesdami kiekvieną žodį įtarimas nes jie nustoja klausytis Gerojo Ganytojo balso, o vietoj to – vilko staugimo. Gaila, nes Pranciškaus baigiamoji kalba Sinode buvo ne tik galingas „apaštališkos bažnyčios“ patvirtinimas, bet ir teisinga jo pradžios malda. prieš Sinodas nurodė tikintiesiems kaip artėti prie tų dviejų savaičių.
Tie, kurie būtų jo klausę, būtų išgirdę Kristaus balsą...
…jei tikrai ketiname vaikščioti tarp šiuolaikinių iššūkių, lemiama sąlyga yra išlaikyti fiksuotą žvilgsnį į Jėzų Kristų – „Lumen Gentium“ – stabtelėti apmąstymuose ir Jo Veido garbinime. Be to klausymas, mes raginame atvirumą nuoširdžiai diskusijai, atvirai ir broliškai, o tai verčia mus su pastoracine atsakomybe kelti klausimus, kuriuos kelia šis epochos pasikeitimas. Leidžiame jai sugrįžti į mūsų širdis, niekada neprarasdamas ramybės, bet su ramus pasitikėjimas kuris savo laiku Viešpats nesugebės suvesti į vienybę... - POPE FRANCIS, „Maldos vigilija“, Vatikano radijas, 5 m. Spalio 2014 d .; fireofthylove.com
Bažnyčia turi išgyventi savo aistrą: piktžoles, silpnumą ir Judą. Štai kodėl mes turime pradėti dabar vaikščioti pasitikėjimo dvasia. Tarsiu skaitytojui paskutinį žodį:
Prieš kelias savaites pati jaučiau baimę ir sumišimą. Prašiau Dievo paaiškinti, kas vyksta su Bažnyčia. Šventoji Dvasia tiesiog apšvietė mano mintis šiais žodžiais „Aš niekam neleidžiu atimti iš manęs Bažnyčios“.
Tikint ir pasitikint Dievu baimė ir sumaištis tiesiog išsisklaidė.
**Atkreipkite dėmesį, kad mes pridėjome daugiau būdų, kaip padėti jums pasidalinti šiomis meditacijomis su draugais! Tiesiog slinkite į patį kiekvieno rašto apačią ir rasite keletą „Facebook“, „Twitter“ ir kitų socialinių tinklų svetainių parinkčių.
SUSIJUSIŲ SVARBU
- Tvirtinimas prie „dviejų stulpų“: Gyventi sapne?
Žiūrėti vaizdo įrašą:
