IT gali būti beveik bevaisis kalbėti kaip kovoti su pagundų, susiskaldymo, sumišimo, priespaudos ir kitomis audromis, nebent mes nepajudinamai pasitikime Dievo meilė mums. , Kuri yra As kontekstas ne tik šiai diskusijai, bet ir visai Evangelijai.
Mes mylime, nes jis mus pirmiausia pamilo. (1 Jono 4:19)
Ir vis dėlto tiek daug krikščionių stabdo baimė ... baimė, kad Dievas jų nemyli „taip stipriai“ dėl jų ydų; bijokite, kad Jis tikrai nesirūpina jų poreikiais; baimė, kad Jis nori jiems sukelti didelių kančių „dėl sielų“ ir kt. Visos šios baimės yra vienas dalykas: tikėjimo Dangiškojo Tėvo gerumu ir meile trūkumas.
Šiais laikais tu turi nepaprastai pasitikėk Dievo meile tau ... ypač kai ims žlugti kiekviena parama, įskaitant ir Bažnyčios kaip mes tai žinome. Jei esate pakrikštytas krikščionis, tada jus užantspaudavo „Kiekvienas dvasinis palaiminimas danguje“ [1]Eph 1: 3 būtinas jūsų išganymui, visų pirma tikėjimo dovana. Bet tą tikėjimą galima užpulti pirmiausia dėl mūsų pačių nesaugumo, susidariusio auklėjant, socialinėje aplinkoje, blogai perduodant Evangeliją ir kt. Antra, tą tikėjimą nuolat puola piktosios dvasios, tie puolę angelai, kurie iš pasididžiavimo ir pavydo, yra pasiryžę bent jau pamatyti tave varganą ir daugiausia pamatyti tave amžinai atsiskyrusį nuo Dievo. Kaip? Melas, šėtoniškas melas, perveriantis sąžinę, kaip ugninis smiginis, pririštas kaltinimų ir savigraužos.
Melskitės tada, kai skaitote šiuos žodžius, kad jūsų dvasinės akys pašalintų malonę už baimės pančių kritimą ir aklumo svarstykles.
DIEVAS YRA MEILĖ
Mano mielas broli ir sesuo: kaip tu gali pažvelgti į nukryžiavimą, ant kurio kabo mūsų Gelbėtojas, ir abejoti, kad Dievas išleido save meilėje tau, dar prieš tai, kai dar net nepažinai Jo? Ar kas nors gali įrodyti savo meilę ne tik už tai, kad atiduotų savo gyvenimą už jus?
Ir vis dėlto kažkaip abejojame, ir nesunku sužinoti, kodėl: bijome savo nuodėmių bausmės. Šv. Jonas rašo:
Meilėje nėra baimės, tačiau tobula meilė išstumia baimę, nes baimė susijusi su bausme, todėl tas, kuris bijo, dar nėra tobulas meilėje. (1 Jono 4:18)
Mūsų nuodėmė pirmiausia mums sako, kad nesame tobuli mylėdami Dievą ar artimą. Ir mes žinome, kad tik „tobulieji“ užims Dangaus rūmus. Taigi pradedame neviltį. Bet taip yra todėl, kad pametėme neįtikėtiną Jėzaus gailestingumą, kuris pirmiausia buvo atskleistas per Šv. Faustiną:
Mano vaikas, žinok, kad didžiausios šventumo kliūtys yra atkalbinėjimas ir perdėtas nerimas. Tai atims iš jūsų galimybę praktikuoti dorybę. Visos suvienytos pagundos net trumpam neturėtų trukdyti jūsų vidinei ramybei. Jautrumas ir atkalbinėjimas yra meilės sau vaisiai. Jūs neturėtumėte nusiminti, bet stengtis, kad Mano meilė viešpatautų jūsų meilės vietoje vietoje. Pasitikėk, mano vaikas. Nepamesk širdies ateidamas malonės, nes aš visada pasiruošęs tau atleisti. Kaip dažnai to prašote, šlovinate Mano gailestingumą. -Jėzus į Šv. Faustiną, Dieviškasis gailestingumas mano sieloje, Dienoraštis, n. 1488
Matai, šėtonas sako, kad dėl to, kad esi nusidėjęs, tau atimta Dievo meilė. Bet Jėzus sako, kad būtent dėl to, kad nusidėjai, esi didžiausias kandidatas į Jo meilę ir gailestingumą. Tiesą sakant, kiekvieną kartą, kai kreipiatės į Jį prašydami malonės, jis Jį ne liūdina, bet šlovina. Tarsi tą akimirką visa tai verčia Jėzaus aistra, mirtis ir prisikėlimas, taip sakant, „verti“. Ir visas Dangus džiaugiasi, nes tu, vargšas nusidėjėlis, dar kartą sugrįžai. Matote, dangus labiausiai liūdi, kai jūs atsisakyti- ne tada, kai tūkstantį kartą nusidedi iš silpnumo!
... danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno nusidėjėlio, kuris atgailauja, nei dėl devyniasdešimt devynių teisuolių, kuriems nereikia atgailos. (Luko 15: 7)
Dievas nepavargsta atleisti mums; mes pavargstame ieškoti jo gailestingumo. Kristus, liepęs atleisti vienas kitam „septyniasdešimt septynis kartus“ (Mt 18, 22), pateikė mums savo pavyzdį: Jis atleido mums septyniasdešimt kartų septynis. Ne kartą jis neša mus ant savo pečių. Niekas negali atimti orumo, kurį mums suteikia ši beribė ir nepaliaujama meilė. Su švelnumu, kuris niekada nenuvilia, bet visada gali atkurti džiaugsmą, jis leidžia mums pakelti galvas ir pradėti iš naujo. Nebėkime nuo Jėzaus prisikėlimo, niekada nepasiduokime, ateis, kas bus. Tegu niekas neįkvepia daugiau nei jo gyvenimas, kuris verčia mus į priekį! - popiežius prancūzas, Evangelii Gaudium, n. 3 m
- Bet aš esu baisus nusidėjėlis! tu sakai. Na, jei esate siaubingas nusidėjėlis, tai yra priežastis didesniam nuolankumui, bet ne mažiau pasitiki Dievo meile. Klausyk šv. Pauliaus:
Esu įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartiniai, nei būsimi dalykai, nei jėgos, nei aukštis, nei gylis, nei jokia kita būtybė negalės mus atskirti nuo Dievo meilės Kristuje Jėzau, mūsų Viešpatie. (Rom 8, 38–39)
Paulius taip pat mokė, kad „nuodėmės atlyginimas yra mirtis“. [2]Roma 6: 23 Nėra baisesnės mirties nei nuodėmė. Ir vis dėlto net ir ši dvasinė mirtis, sako Paulius, negali mūsų atskirti nuo Dievo meilės. Taip, mirtina nuodėmė gali mus atskirti pašventinanti malonė, bet niekada iš Dievo besąlygiškos, nenusakomos meilės. Štai kodėl šv. Paulius gali pasakyti krikščioniui: „Visada džiaukis Viešpačiu. Pakartosiu dar kartą: džiaukis! “ [3]Filipinai 4: 4 Nes mirus ir prisikėlus Jėzui, sumokėjusiam atlyginimą už mūsų nuodėmę, nebėra pagrindo bijoti, kad tavęs nemyli. "Dievas yra meilė." [4]1 Jonas 4: 8 Ne „Dievas myli“, bet Dievas YRA meilė. Tai yra Jo esmė. Jam neįmanoma ne kad tave mylėčiau. Galima sakyti, kad vienintelis dalykas, kuris užkariauja Dievo visagalybę, yra Jo paties meilė. Jis negali ne meilė. Bet tai nėra kažkokia akla, romantiška meilė. Ne, Dievas matė aiškiai tai, ką jis darė, kai sukūrė tave ir aš pagal savo atvaizdą, galėdamas pasirinkti gėrį arba pasirinkti blogį (o tai leidžia mums laisvai mylėti arba nemylėti). Tai meilė, iš kurios kilo pats jūsų gyvenimas, kai Dievas norėjo jus sukurti ir tada atverti kelią dalintis savo dieviškaisiais požymiais. Tai yra, Dievas nori, kad patirtum Meilės begalybę, kas jis yra.
Klausyk krikščionio, gali nesuprasti kiekvienos doktrinos ir nesuvokti kiekvieno teologinio tikėjimo niuanso. Tačiau manau, kad Dievui yra netoleruotinas dalykas: kad turėtum abejoti Jo meile.
Mano vaikeli, visos tavo nuodėmės nesužeidė mano širdies taip skausmingai, kaip tavo dabartinis nepasitikėjimas, kad po tiek daug mano meilės ir gailestingumo pastangų vis tiek turėtum abejoti Mano gerumu. - Jėzus Šv. Faustinai, Dieviškasis gailestingumas mano sieloje, Dienoraštis, n. 1486
Tai turėtų priversti verkti. Tai turėtų priversti jus atsiklaupti ir žodžiais bei ašaromis vėl ir vėl dėkoti Dievui, kad Jis jums toks geras. Kad nesate našlaičiai. Kad tu ne vienas. Jis, kuris yra Meilė, niekada nepaliks jūsų pusės, net jei jums ne kartą nepavyks.
Jūs turite reikalų su gailestingumo Dievu, kurio jūsų kančia negali išeikvoti. Nepamiršk, kad neskyriau tik tam tikro malonės skaičiaus ... nebijok, nes tu ne vienas. Aš visada jus palaikau, todėl atsiremkite į mane, kai kovojate, nieko nebijodami. - Jėzus Šv. Faustinai, Dieviškasis gailestingumas mano sieloje, Dienoraštis, n. 1485, 1488 m
Vienintelis dalykas, ko turėtumėte bijoti, yra surasti šią abejonę savo sieloje, kai mirsite ir susidursite su savo teisėju. Pasiteisinimų nebus. Jis išnaudojo save mylėdamas. Ką daugiau jis gali padaryti? Likusi dalis priklauso jūsų laisvai valiai, jūsų atkaklumui atmesti melą, kad esate nemylimas. Šį vakarą visas dangus šaukia tavo vardo ir su džiaugsmu šaukia: „Jus myli! Jus myli! Jus myli!" Priimti tai. Patikėk tuo. Tai dovana. Ir jei reikia, kiekvieną minutę sau tai primink.
Tegul nė viena siela nebijo priartėti prie Manęs, net jei jos nuodėmės yra tokios raudonos ... Aš negaliu nubausti net didžiausio nusidėjėlio, jei jis kreipiasi į Mano užuojautą, bet priešingai, aš pateisinu jį savo nesuvokiamu ir neaprėpiamu gailestingumu. Tavo kančia dingo Mano gailestingumo gilumoje. Nesiginčykite su manimi dėl savo varganumo. Jūs man suteiksite malonumą, jei atiduosite man visas savo bėdas ir sielvartus. Aš kaupsiu jums savo malonės lobius. - Jėzus Šv. Faustinai, Dieviškasis gailestingumas mano sieloje, Dienoraštis, n. 1486, 699, 1146, 1485
Kadangi jūs esate mylimas, mano mielas drauge, Dievas nenori, kad tu nusidėtum, nes, kaip mes abu žinome, nuodėmė iš tiesų mums kelia visokių kančių. Nuodėmė sužeidžia meilę ir kviečia netvarka, kviečia visokią mirtį. Jo šaknis yra nepasitikėjimas Dievo apvaizda - kad Jis negali man suteikti džiaugsmo, kurio trokštu, ir tada aš kreipiuosi į alkoholį, seksą, materialius dalykus, pramogas ir pan., Kad užpildyčiau tuštumą. Bet Jėzus nori, kad pasitikėtum Juo, palengvindamas Jam savo širdį ir sielą bei tikrąją būseną.
Nebijok savo Išganytojo, o nuodėminga siela. Aš darau pirmą žingsnį pas jus, nes žinau, kad patys negalite pakelti manęs. Vaikeli, nebėk nuo savo Tėvo; būkite pasirengęs atvirai pasikalbėti su savo gailestingumo Dievu, kuris nori pasakyti malonės žodžius ir išpuoselėti jums savo malonę. Kokia brangi man tavo siela! Aš užrašiau tavo vardą ant savo rankos; tu esi įsirėžęs kaip gili žaizda Mano širdyje. - Jėzus Šv. Faustinai, Dieviškasis gailestingumas mano sieloje, Dienoraštis, n. 1485
Kuo didesnis nusidėjėlis, tuo gilesnė žaizda esame Kristaus širdyje. Bet tai yra žaizda Jo širdis tai tik dar labiau išlieja Jo meilės ir užuojautos gelmes. Tavo nuodėmė nėra kliūtis Dievui; tai yra kliūtis tau, tavo šventumui, taigi ir laimei, tačiau tai nėra kliūtis Dievui.
Dievas įrodo savo meilę mums tuo, kad dar būdamas nusidėjėlis Kristus už mus mirė. Kiek daugiau, nes dabar mus išteisina jo kraujas, mes išgelbėsime jį per rūstybę. (Rom 5, 8–9)
Didžiausia sielos nelaimė manęs neįtraukia įniršiu; veikiau, Mano širdis link jos linksta su dideliu gailestingumu. - Jėzus Šv. Faustinai, Dieviškasis gailestingumas mano sieloje, Dienoraštis, n. 1739
Taigi, turėdami šį pagrindą, šį kontekstą, tęskime maldauti Dievo išminties keliuose kituose raštuose, kad padėtų mums įveikti kitas audras, kurios mus puola šios Didžiosios audros viduryje. Nes kai žinosime, kad esame mylimi ir kad nesėkmės nesumažina Dievo meilės, turėsime pasitikėjimo ir naujų jėgų vėl atsikelti į mūšį.
Viešpats jums sako: Nebijokite ir nenusigąskite matydami šią didžiulę minią, nes mūšis yra ne jūsų, o Dievo ... Pergalė, užkariaujanti pasaulį, yra mūsų tikėjimas. (2 Chron 20:15; 1 Jono 5: 4)
Ar palaikytumėte mano darbą šiais metais?
Palaimink ir padėkok.
Kelionė su Marku Šios Dabar Žodis,
spustelėkite žemiau esančią juostą prenumeruoti.
Jūsų el. Paštas nebus bendrinamas su niekuo.
