Tai yra akimirka

Pasaulio ir Bažnyčios ateitis
pereina per šeimą.
—POPE ST. Jonas Paulius II, „Familiaris Consortio“, n. 75 m

IPraėjusį savaitgalį Teksase vyko galinga konferencija. Šventoji Dvasia nužengė ant susirinkusiųjų, uždegdama daugelio širdis. Buvo daug emocingų ir... fiziniai išgydymai visą savaitgalį. Tačiau mane ypač patraukė ten susirinkę jauni vyrai ir supratimas, kad juos reikia sustiprinti ir palaikyti... bet tai buvo tik pradžia.

Dingę berniukai

Grįždamas namo, nufilmavau paskutines Čarlio Kirko memorialo minutes. Jam pasibaigus, mane apėmė neapsakomas jausmas, kad yra neįtikėtina (bet maža) proga susisiekti su... jaunų vyrų šios kartos; kad, taip sakant, sulaikytų šią valandą bundančių sielų bangą. Jau kelis mėnesius svarstau, kokį unikalų vaidmenį vyresnioji karta atlieka padėdama vesti jaunimą (žr. Senstant).

Staiga, kaip dažnai nutinka, iš išorės pasigirdo žodžiai: Ši akimirka… Ir maždaug po sekundės ausinėse išgirdau iš transliacijos sklindančius žodžius: „Tai yra ta akimirka…“!

Kadangi neturėjau prieigos prie interneto, kad galėčiau atlikti kai kuriuos darbus, nusprendžiau lėktuve pažiūrėti filmą. Pavadinimas „Grizzlies“ patraukė mano dėmesį. Pasirodo, tai gražus filmas apie mokytoją, nuskraidintą į mažą tolimoje šiaurėje esančią bendruomenę, kurioje išgyvena didelis savižudybių skaičius ir jauni vyrai, visiškai pasimetę dėl narkotikų ir alkoholio. Paprasčiausiai suteikdamas šiems jauniems vyrams susikaupimo ir orumo jausmą, filmas... mirties kultūra tarp jų buvo daugiausia išvengta. Man asmeniškai žinia buvo neabejotina.

Tą vakarą viešbučio kambaryje mano širdis degė šiuo nauju žodžiu „dabar“, prisimindama, kaip drąsiai Dvasia judėjo manyje, kai meldžiausi dėl vyrai konferencijoje. Paėmiau kompiuterį ir pradėjau rašyti keliems kolegoms ministerijose: „Štai ta akimirka kad mes ypač pasiektume jaunus vyrus. Juos sujaudino ir pažadino tai, kas nutiko Čarliui. Tačiau jiems reikia patarimų...“

Kitą rytą sėdau į automobilį kelionei namo. Kai įjungiau radiją, Billy Grahamas 1993 m. pamokslavo seminarijoje Luisvilyje, Kentukyje. Man atvipo žandikaulis, kai jis kalbėjo:

Billy Grahamas, 1918–2018

Neseniai paklausiau vieno universiteto prezidento, koks, jo manymu, yra didžiausias mūsų laikų poreikis. Ir po kruopštaus svarstymo prezidentas atsakė: Galbūt nustebsiu, nes nesu religingas žmogus. bet aš tikiu, kad labiausiai mums šią valandą reikia dvasinio pabudimo kuris atkurs individualią ir kolektyvinę moralę bei sąžiningumą visoje tautoje.

Ir aš su tuo sutinku. Manau, kad labiausiai mums šią valandą reikia dvasinio pabudimo... Aš perskaitysiu iš Petro pasakojimo Joelio knygoje, Apaštalų darbų 2...: Ir tai įvyks paskutinėmis dienomis, – sako Dievas, – Išliesiu savo dvasią ant kiekvieno kūno, ir jūsų sūnūs bei jūsų dukterys pranašaus. Jūsų jaunuoliai matys regėjimus, o senoliai sapnuos sapnus. Ir savo tarnams bei tarnaitėms tomis dienomis išliesiu savo dvasios, ir jie pranašaus. Aš parodysiu stebuklus danguje viršuje ir ženklus žemėje apačioje: kraują, ugnį ir dūmų garus, saulė pavirs tamsa. Saulė pavirs tamsa, o mėnulis – krauju, prieš ateinant tai didingai ir šlovingai Viešpaties dienai.ir atsitiks, kad kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas.

...Seni žmonės sapnuos svajones. Mūsų kontekste, kur aš esu senas žmogus, tai reiškia, kad jie žinos, kaip paremti jaunų žmonių viziją... Manau, kad turime remti šiuos jaunus vyrus, kuriuos Dievas augina. Ir senajai kartai nėra lengva perduoti vadovavimą naujajai kartai, kuri auga... Be to, žmonės labai beasmenio kompiuterių amžiaus įkarštyje yra alkani. Jie alkani ir ištroškę… Taip, mūsų tauta gali pasikeisti. Tai galėtų prasidėti nuo tavęs. Atgimimas prasideda kažkieno širdyje… Taip, pabudimas gali atnešti iššūkį mūsų jaunimui. Ir mūsų jaunimui to beviltiškai reikia, Galiu tau pasakyti. Ir pasaulio evangelizacija… pabudimas galėtų paskatinti pasaulio evangelizaciją mūsų kartoje. — „Amerikai reikia dvasinio atgimimo“, 1993 m. billygraham.orgišplėstinė versija; čia

ATNAUJINIMAS. Su manimi susisiekė skaitytoja, kai paskelbiau šį įrašą. Ji teigia, kad ši kalba buvo pasakyta 1993 m. spalio 14 d. – tai yra iš tikrųjų... Čarlio Kirko gimtadienis. (Ačiū Margaret Sheehan už šią puikią informaciją!)

Tarsi norėdamas dar labiau pabrėžti tai, ką ką tik girdėjau, kitas Grahamo pranešimas buvo pavadintas „Žmogus atveda žmogų pas Kristų“. Ar tai buvo sutapimai, ar kalbėjo Šventoji Dvasia?

Ieškant dingusiųjų

Charlie Kirk, „Turning Point USA“

Man atrodo, kad tai, ką Čarlis Kirkas veikė universitetuose, tik užpildė Didysis vakuumas kurį paliko Bažnyčios ganytojai (plg. Šviesos ir tamsos armijos). Jaunystėje troškau girdėti tiesą skelbiamą iš sakyklos. Tačiau dažniausiai mums buvo pateikiamos miglotos, neįkvepiančios mintys, kurios nei mokė, nei ragino mus giliau atsiversti ir giliau... interjero gyvenimasPolitinis korektiškumas, racionalizmas ir noras įtikti visiems daugelį katalikų bažnyčios suoluose paliko apgraibomis klaidžiojančius tamsoje.

Vargas Izraelio ganytojams, kurie gano patys save! Argi piemenys neturėtų ganyti avių? ... Silpnųjų nestiprinote, ligonių negydėte, sužeistųjų neaprišote. Paklydusių negrąžinote, pražuvusiųjų neieškojote, bet juos žiauriai ir žiauriai valdėte. Todėl jie buvo išsklaidyti be piemens ir tapo maistu visiems laukiniams žvėrims. Jie buvo išsklaidyti ir klajojo po visus kalnus ir aukštumas, po visą žemės paviršių mano avys buvo išsklaidytos. Niekas jomis nesirūpino ir jų neieškojo. (Ezechiel 34: 2-6)

Čarlis Kirkas jaunus vyrus vadino „mūsų kartos pasiklydusiais berniukais“ ir, kaip geras piemuo, ginkluotas lazda ir lazda, leisdavosi į universitetų miestelius jų ieškoti. Ir jis tebėra ten. Kaip sakė Bažnyčios tėvas Tertulianas: „Kankinių kraujas yra Bažnyčios sėkla“. Čarlio Kirko vaizdo įrašai dabar yra tarsi sėklos, išbarstytos po visą pasaulį, o milijonai žmonių, kurie niekada apie jį negirdėjo, pradeda jas stebėti. Bet kas palaistys šias sėklas?

Naujoji evangelizacija

Šios naujos evangelizacijos poreikis buvo numatytas prieš kelis dešimtmečius. Vienas mažiausiai žinomų ir cituojamų popiežių yra Jonas Paulius I. Jis valdė tik 33 dienas iki mirties 1978 m. Vis dėlto jis paskelbė bene svarbiausią mūsų laikų žodį:

Didelis mūsų laikų iššūkis yra visapusiška visų pakrikštytųjų evangelizacija. —POPIŽIUS JONAS PAULIUS I, Kreipimasis į Filipinų vyskupų grupę, 1978 m. rugsėjo 28 d., vatikanas.va

Tokia kalba galėjo nustebinti to meto žmones, daugelį kurie galbūt manė, kad pakanka vien pavadinimo „būti kataliku“. Tačiau akivaizdu, kad taip nebuvo. Reikėjo „visapusiškai evangelizuoti“ tuos, kurie sėdėjo suoluose, kad būtų galima pasipriešinti... spiritus mundi („pasaulio dvasia“). Jo įpėdinio žodžiais tariant:

Kartais net katalikai prarado ar niekada neturėjo galimybės asmeniškai patirti Kristaus: ne Kristų kaip tik „paradigmą“ ar „vertybę“, bet kaip gyvąjį Viešpatį, „kelią, tiesą ir gyvenimą“.. - popiežius Jonas Paulius II, „L'Osservatore Romano“ (Vatikano laikraščio leidimas angliškai), 24 m. Kovo 1993 d., 3 p.

Ir taip prasidėjo „naujoji evangelizacija“, arba bent jau tokia buvo Jono Pauliaus II viltis:

Jaučiu, kad atėjo laikas skirti visas Bažnyčios jėgas naujai evangelizacijai ir misijai. ad gente (tautoms). —Johnas Paulius II, Redemptoris Missio, n. 3 m

Tačiau, kaip pats pastebėjau, Šventojo Tėvo beveik nebuvo klausoma vietos lygmeniu. Daugelis vyskupų bijojo pasauliečių, ypač tų iš mūsų, kurie turėjo „žemišką“ pašaukimą, o ne teologijos magistro laipsnį. Parapijos atrodė labiau atviros bingo ir jogai nei evangelizacijai. O „sekmadienio katalikų“ pasaulietiškumas ir dvasininkų seksualiniai skandalai, regis, atbaidė daugiau žmonių nei Bažnyčiai. Jei ne Jono Pauliaus II Pasaulio jaunimo dienos, ar daugelyje vietų apskritai būtų parapijos?

Vis dėlto šiandien yra likęs ištikimų katalikų likutis, daugelis jų – žilaplaukiai, kurie buvo pasiruošę būtent šiai valandai.

Ši akimirka…

Galbūt vienas reikšmingiausių ir mažiausiai žinomų Charlie Kirko aspektų, bent jau iki mirties, buvo tas, kad jis, regis, artėjo prie Katalikų bažnyčios, kurioje jau lankosi jo žmona. Tai savaime yra nepaprastai pranašiška, nes jo didžiausias troškimas buvo atkreipti savo klausytojų dėmesį į tiesą.

Ir čia prasideda šiandienos „Now Word“... Mes, katalikės moterys ir vyrai, įskaitant kunigus ir vyskupus, turime galimybę pasiekti Charlie Kirko pasekėjus su tiesos pilnatve. Taip, nepaisant nuodėmių ir kvailysčių, Katalikų Bažnyčia turi šią „tiesos pilnatvę“, nes būtent Kristus pažadėjo Dvylikai apaštalų, pirmiesiems dvylikai vyskupų: „Kai ateis Jis, Tiesos Dvasia, Jis ves tave į visą tiesą“. ^[1]John 16: 13 Kirkas pažadino milijonus tiesos galia. Tačiau tuo jis negali sustoti:

Kaip gerai žinote, tai nėra vien tik doktrinos perdavimas, bet labiau asmeniškas ir gilus susitikimas su Išganytoju. —POPE Jonas Paulius II, Paleidžiančios šeimos, neokatechumeninis kelias. 1991.

...Bažnyčia laikosi nuomonės, kad šios minios turi teisę pažinti Kristaus paslapties turtus – turtus, kuriuose, mūsų manymu, visa žmonija netikėtoje pilnatvėje gali rasti viską, ko apgraibomis ieško apie Dievą, žmogų ir jo likimą, gyvenimą ir mirtį bei tiesą. —POPOS ŠV. PAULIS VI Evangelii Nuntiandi, n. 53; vatikanas.va

Jau nekalbant apie tai, Eucharistija.

Šiuo klausimu yra daugiau ką pasakyti, ypač turint omenyje, kad Kirkas glaudžiai susiejo religiją ir politiką, ir tai verta aptarti. Tačiau kol kas turime suprasti, kad dvasinis pabudimas, apie kurį kalbėjo Grahamas, „naujoji evangelizacija“, kurią sukėlė popiežiai, ir „...naujas penkiasdešimt„kuriuos išpranašavo pranašas Joelis ir už kuriuos meldėsi popiežiai... atrodo, kibirkščiuoja visi vienu metu.

Žvelgdamas į daugelio šiomis dienomis sutiktų jaunų vyrų akis, jie atrodo apstulbę, tarsi grįžtų iš fronto linijų: jų nekaltumą užgriuvo pornografijos srautai ir „Instagram“ nekuklumas; jų vyriškumą persmelkė kastruojantis feminizmas; jų orumą susprogdino pagoniška kultūra, kuri žaidimus, malonumus ir neapdairumą iškėlė aukščiau tarnystės, pasiaukojimo ir savitvardos. Jų nereikia kaltinti – jie... jau žinau. Verčiau juos reikia mylėti, tada mesti jiems iššūkį, tada duoti jiems kryptį tapti Dievo žmonėmis... arba rizikuoti būti nuneštiems į šalį dvasinėje kovoje, siaučiančioje aplink mus. Tai apokaliptiniai laikai – bet nepasitikėkite vien mano žodžiais:

Apie šią kovą, kurioje atsiduriame ... [prieš] pasaulį sunaikinančias galias, kalbama Apreiškimo 12 skyriuje ... Sakoma, kad slibinas nukreipia didelę vandens srovę prieš bėgančią moterį, kad ją nušluotų ... manau kad lengva suprasti, ką reiškia upė: būtent šios srovės dominuoja visus ir nori panaikinti Bažnyčios tikėjimą, kuris, atrodo, neturi kur stovėti prieš šių srovių galią, kuri save primeta kaip vienintelį kelią mąstymas, vienintelis gyvenimo būdas. —POPE BENEDICT XVI, pirmoji specialiojo Sinodo sesija Artimuosiuose Rytuose, 10 m. Spalio 2010 d

Štai ta akimirka...tada parodyti jiems kitokį mąstymo būdą, kitą kelią, vedantį pas Tą, kuris yra pats Gyvenimas: JĖZŲ. Kokia tragedija, jei vėl nuvilsime šiuos jaunus žmones...