Tėvų palaidūną

DABAR MASĖS SKAITYMŲ ŽODIS
14 m. gruodžio 2013 d
Kryžiaus Jono memorialas

Liturginiai tekstai čia

 

 

THE,en sunkiausias ir skausmingiausias dalykas, su kuriuo gali susidurti bet kuris iš tėvų, be vaiko praradimo, yra jų vaikas praradę tikėjimą. Per daugelį metų meldžiausi su tūkstančiais žmonių, o dažniausiai prašymas, dažniausiai ašarų ir kančių šaltinis, yra už nuklydusius vaikus. Žiūriu į šių tėvų akis ir matau, kad daugelis jų yra šventas. Ir jie jaučiasi visiškai bejėgiai.

Taip turėjo atrodyti tėvas Jėzaus palyginime apie sūnų palaidūną. Tėvas šioje istorijoje buvo geras žmogus, šventas žmogus. Tai žinome ne tik iš to, kaip jis vėl susigrąžino paklydusį sūnų, bet ir iš to, kad galiausiai sūnus suabejojo, kodėl išėjo iš namų, kaltindamas save, o ne tėvą. Kartais, kaip tėvai, daug ką galime padaryti teisingai. Tačiau vienas dalykas, kurio mes negalime padaryti, yra perrašyti mūsų vaiko laisva valia.

Gyvename laikais, kai šeima, ko gero, kaip jokia kita karta, yra puolama visais įmanomais kampais. Ypač tėčiai.

Tėvystės krizė, kurią šiandien išgyvename, yra elementas, bene svarbiausias, grasinantis žmogui jo žmonijoje. Tėvystės ir motinystės iširimas yra susijęs su mūsų būties sūnų ir dukterų iširimu.  – Kardinolas Josephas Ratzingeris (POPIEŽIUS BENEDIKTAS XVI), Palermas, 15 m. kovo 2000 d. 

Galbūt tai dar vienas „laiko ženklas“, rodantis, kaip arti mes iš tikrųjų esame „Viešpaties diena" [1]plg Faustina ir Viešpaties diena Nes, kaip girdime per pirmąjį šios dienos svarstymą, Viešpats atsiųs Eliją, kad „atgręžtų tėvų širdis į jų sūnus“, o tai reiškia, kad, kaip Kristus pranašavo, jie bus susiskaldę. [2]plg. Luko 12:53 Tai aidas to, ką rašė pranašas Malachijas:

Aš jums siunčiu pranašą Eliją, kol ateis Viešpaties diena - didžioji ir baisi diena. Jis nukreips tėvų širdį į jų sūnus, o sūnus - į jų tėvus, kad aš neateisiu ir nepažeisiu krašto visiškai sunaikindamas. (Mal 3, 23–24)

Kaip tėvas galiu susitapatinti su bejėgiškumo jausmu auginant sūnus ir dukras pornografiniame pasaulyje, kur kas antras vaikas turi mobilųjį telefoną, „X-box“ ir kompiuterį. Mūsų laikais „nuodėmės žavesys“ nepanašus į bet kurią ankstesnę kartą, nes internetas baitas po baito skleidžia jausmingumo, materializmo ir praktinio ateizmo įtaisus, kuriuos kasdien vis sunkiau valdyti. be. Nors tikrai yra gražių jaunų sielų, ypač kunigystės, jų skaičius gerokai pranoksta pasaulyje, kuris priima „toleranciją“ kaip naują tikėjimą (ty „toleruosiu tai, kas tau moralu, kol tu būsi“. toleruok tai, kas man moralu. Mes nesmerksime. Apsikabinkime...“).

Kaip auklėti savo vaikus šiame amžiuje, ypač kai jie maištauja ar net nori apleisti savo tikėjimą?

Prisimenu, kaip kunigas išpažinties metu man pasakė: „Jei Dievas tau davė šitą vaiką, tai jis duos ir tau malonę jį užauginti“. Tai tikrai buvo vilties žodis. Šventasis Paulius rašė,

Dievas yra ištikimas ir neleis tavęs gundyti virš tavo jėgų... Dievas gali suteikti tau kiekvienos malonės, kad visame kame, visada turėdamas viską, ko tau reikia, turėtum perteklius kiekvienam geram darbui. (1 Kor 10:13; 2 Kor 9:8)

Tačiau tas pats kunigas taip pat sakė: „Išbandymai skirti triumfui, kryžiai – dėl prisikėlimo“. Taigi Dievas suteikia mums malonę, kurios mums reikia, kad galėtume auginti savo vaikus, ir tai apima malonė, mums reikia juos paleisti –į Jo rankos.

Tėvas palaidūnas paleido ir savo sūnų. Jis neprivertė jo likti. Jis taip pat neužtrenkė durų. Jis laikė atvirus priekinius besąlyginės meilės vartus. Bet "meilė nereikalauja savo kelio“, – sakė šv. [3]1 Cor 13: 5 Meilė nusilenkia prieš kito laisvę. Taigi tėvas vis žiūrėjo, laukė ir meldėsi, kad vaikas sugrįžtų. Tai viskas, ką galime padaryti kaip tėvai, padarę viską, ką galime. Ir jei mums nepavyko padaryti visko, ką galime, galime prašyti atleidimo. Man ne kartą teko atsiprašyti savo vaikų, kai, būdamas tėvas, nebuvau toks pavyzdys, kokiu norėjau būti. Atsiprašau, o tada stengiuosi juos dar labiau mylėti, prisimindamas, ką pasakė šv.

... tegul jūsų meilė vienas kitam būna stipri, nes meilė apima daugybę nuodėmių. (1 Pet 4, 8)

Tėvai dažnai galvoja apie šventąją Moniką dėl to, kaip ji atkakliai meldėsi, vėliau jos sūnus atsivertė nuo hedonizmo (dabar šv. Augustinas yra bažnyčios daktaras). Bet ar mes galvojame apie tuos laikus, kuriuos ji ištvėrė, kai ji turėjo jausti, kad jos vaikas buvo pasmerktas ir pasiklydęs ir kad jai galbūt nepavyko? Tais laikais, kai jos geriausios uvertiūros, gudriausi atsiprašymai, įtikinamiausi raginimai liko nepaisyti? Ir vis dėlto, kokias sėklas ji sėjo, kokį augimą, nors ir paslėptą po tamsia nuodėmės ir maišto dirva, laistė? Taigi ji moko mus šiandien melstis kaip psalmininkas:

Dar kartą, kareivijų Viešpatie, pažvelk iš dangaus ir pamatyk. rūpinkis šiuo vynmedžiu ir saugok tai, ką pasodino tavo dešinė...

Be to, ir mes turime tuo pasitikėti Viešpačiu, mes ne iki galo suvokiame kelių, kuriais Dievas veda sielas. Bet matome, kad Petro neigimas tapo Viešpaties atleidimo liudijimu; Pauliaus persekiojimas tapo Viešpaties gailestingumo liudijimu; Augustino pasaulietiškumas tapo Viešpaties kantrybės liudijimu; o Šv. Kryžiaus Jono „tamsi naktis“ tapo nepaprastos Viešpaties vestuvinės meilės liudijimu. Taigi leisk Viešpačiui parašyti tavo vaiko liudijimą savo laiku, savo ranka. [4]plg Jūsų liudijimas

Tegul Viešpats rašo mūsų istoriją. -POPEŽIUS PRANCŪZIS, homilija, 17 m. gruodžio 2013 d.; Associated Press

Ir taip tėvai, būk kaip Nojus. Dievas apžvelgė visą žemę ir rado malonę tik Nojus, nes jis buvo „teisus žmogus ir nepriekaištingas“. [5]„Gen 6“: 8-9 Bet Dievas išgelbėjo ir Nojaus šeimą. Jeigu jūs, kaip tėvai, nusižeminate, išpažįstate Dievui visas savo klaidas ir pasitikite Jo gailestingumu, tuomet ir jūs esate išteisinti Kristaus krauju. Ir jei būsite ištvermingi tikėjime, tikiu, kad Viešpats savo paslaptingu laiku nuleis arkos rampą ir jūsų palaidūnams.

Myliu juos. Melskis už juos. Ir palikite viską, ką padarėte, į Dievo rankas, tiek gerus, tiek blogus.

...nes sūnus niekinamai elgiasi su tėvu, duktė sukyla prieš motiną... Bet aš žiūrėsiu į Viešpatį; Aš lauksiu savo išgelbėjimo Dievo; mano Dievas mane išklausys. (Mik. 7:6–7)

Kiek mums naudinga mylėti vienas kitą, nepaisant visko. Taip, nepaisant visko! Šventojo Pauliaus paraginimas yra skirtas kiekvienam iš mūsų: „Nebūkite nugalėti blogio, bet nugalėk blogį gėriu“ (Rom 12, 21). Ir vėl: „Nepavargkime darydami tai, kas teisinga“ (Gal 6, 9). Mes visi turime savo simpatijų ir antipatijų, ir galbūt šią akimirką mes ant ko nors pykstame. Bent jau pasakykime Viešpačiui: „Viešpatie, aš pykstu ant šito žmogaus, ant to žmogaus. Meldžiuosi už jį ir už ją“. Melstis už žmogų, su kuriuo esu susierzinęs, yra gražus žingsnis į priekį meilėje ir evangelizacijos veiksmas. - popiežius prancūzas, „Evangelii Gaudium“, n. 101 m

Ir atminkite, kad niekas labiau nesirūpina, labiau nedirba, labiau rūpinasi jūsų vaikų išgelbėjimu, kaip Dangiškasis Tėvas, kuris kartu su jumis budi ir laukia, kol Jo mažieji grįš namo...

Mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera... Jis yra kantrus su jumis, nenorėdamas, kad kas nors žūtų, bet kad visi atgailautų. (Rom 8:28; 2 Pet 3:9)

 

SUSIJUSI Skaitymas:

*Priminimas, kad Dabartinis žodis leidžiamas nuo pirmadienio iki šeštadienio.

 

 

 

Ar perskaitėte naujausią Marko straipsnį, Kaire sniego?

Gauti Šios Dabar Žodis,
spustelėkite žemiau esančią juostą prenumeruoti.
Jūsų el. Paštas nebus bendrinamas su niekuo.

„NowWord“ reklamjuostė

 

Dvasinis maistas apmąstymams yra nuolatinis apaštalavimas.
Ačiū už Jūsų paramą!

Prisijunkite prie „Mark“ „Facebook“ ir „Twitter“!
„Facebooklogo“„Twitterlogo“

Spausdinti draugais, PDF ir el. Paštu

Išnašos

Išnašos
1 plg Faustina ir Viešpaties diena
2 plg. Luko 12:53
3 1 Cor 13: 5
4 plg Jūsų liudijimas
5 „Gen 6“: 8-9
Posted in PRADŽIA, MASĖS SKAITYMAI.

Komentarai yra uždaryti.