BET ar tikrai galime skristi į dangų tik tikėjimo pakėlimu (žr. vakarykštį įrašą)?
Ne, mes taip pat turime turėti sparnus: labdara, kuri yra meilė veikiant. Tikėjimas ir meilė veikia kartu ir paprastai vienas be kito palieka mus žemę, pririštą prie savivalės sunkumo.
Tačiau meilė yra didžiausia iš jų. Vėjas negali pakelti akmenuko nuo žemės, ir vis dėlto jumbo fiuzeliažas su sparnais gali pakilti į dangų.
O kas, jei mano tikėjimas silpnas? Jei meilė, išreikšta tarnaujant artimui, yra stipri, Šventoji Dvasia ateina kaip galingas vėjas, pakeliantis mus, kai tikėjimas negali.
If I have faith to move mountains, but have not love, I am nothing.Šv. Paulius, 1 Kor 13
