DABAR MASĖS SKAITYMŲ ŽODIS
15 m. lapkričio 2016 d., antradieniui
Alberto Didžiojo memorialas
Liturginiai tekstai čia
KADA Jėzus praeina pro Zachiejų, jis ne tik liepia nusileisti nuo jo medžio, bet ir sako: Greitai nusileisk! Kantrybė yra Šventosios Dvasios vaisius, kurį mažai kas iš mūsų puikiai įgyvendina. Bet kai reikia vaikytis Dievo, turėtume būti nekantrūs! Mes turėtume niekada nedvejodamas seki paskui Jį, bėk link Jo, užpulk jį tūkstančiu ašarų ir maldų. Juk tai mėgėjai daro ...
Kita vertus, Dievas su mumis labai kantrus. Turiu galvoje, Jis taip pat mus persekioja ir nenumaldomai. Bet kai Jis randa mūsų širdis uždarytas, mūsų duris uždarytas, Jis tiesiog stovi ir beldžiasi įvairiais būdais.
Štai aš stoviu prie durų ir beldžiu. Jei kas išgirs mano balsą ir atidarys duris, aš įeisiu į jo namus ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi. (Šiandien pirmasis svarstymas)
Kodėl Jėzus Zachiejui pasakė „greitai“? Nes niekas nepažįsta žmogaus prigimties geriau už mūsų Viešpatį. Jis žino, kad esame neryžtingi, tingūs, abejojantys ir nuolat gundomi likti ant galūnės savo noru. Taigi, kai ateina Jėzus, siūlydamas naują malonę, naują pradžią, naują kryptį, Jis sako jums ir man: "Ateik greitai!" Klausykite Jo... nelaikykite šių malonių ir progų atgailauti, pradėti iš naujo kaip savaime suprantamu dalyku. Nesakyk: „Ai, aš nesu toks blogas žmogus...“
Nes tu sakai: 'Aš esu turtingas ir pasiturintis ir man nieko nereikia', bet nesuvoki, kad esi apgailėtinas, apgailėtinas, vargšas, aklas ir nuogas... Tuos, kuriuos myliu, priekaištauju ir baudžiau. Todėl būkite nuoširdūs ir atgailaukite. (Šiandien pirmasis svarstymas)
Ką tik baigiau skaityti Mirjanos Soldo, vienos iš šešių Medjugorjės apsireiškimų regėtojų, autobiografiją. Tai nuostabi, nuolanki knyga su reta įžvalga apie gyvenimą ir išgyvenimus žmogaus, kuris tariamai mato Švč. Mane labiausiai sujaudino tai, kaip Mirjana, nors ir matė 
Dievo Motina kartą per mėnesį neapsakomame malonės susitikime... vis tiek turi atlikti savo išganymą kaip ir visi kiti. Dievo Motina neatleidžia jos nuo kryžių, išbandymų ir gilaus tikėjimo poreikio vien todėl, kad ji ją mato. Ne, Mirjana, kaip ir Zakaėjus, turėjo pasirinkti pasitikėti Jėzumi, pasiimti savo kryžius ir sekti Juo kaip visi kiti mirties šešėlio slėnyje. Kaip ir Petras, po Atsimainymo ir matydamas Jėzų, Mozę ir Eliją šlovės apsireiškime... regėtojas vis dar yra toks pat pažeidžiamas ir gali išsižadėti Kristaus kaip ir bet kas kitas. Taip pat galiu pasakyti, kad nepaisant kartais nepaprastų malonių ir šviesos įliejimo, kurį gavau šiame apaštalavimo rašte, kai joms nurims, aš vėl būsiu priklausomas savo kūno sunkumui, gyvenimo išbandymams ir realybė, kad aš, kaip ir visi kiti, kasdien turiu nuspręsti „išlipti iš savo medžio“ ir sekti Jėzumi. Nėra trumpojo kelio į amžinybę: kelias kiekvienam eina per kryžių.
Taigi šiandien Jėzus eina pro jus, būtent šią akimirką. Jis beldžiasi į tavo širdies duris. Atverk savo širdį, kol dar esi žemėje, kai dar gali pasakyti „taip“ amžinajam gyvenimui. Arba jis sako…
Jei nebūsi budrus, ateisiu kaip vagis, ir tu niekada nesužinosi, kurią valandą aš tave užklupsiu. (Šiandien pirmasis svarstymas)
Jaučiu Jį sakant:
Štai aš, nebijok. Nesislėpk už savo širdies durų. Nesislėpk baimės medyje. Verčiau nusileisk, greitai. Atverk Man savo širdį. Įleisk mane, taip, net į tavo namų netvarką, sielos netvarką ir leisk vakarieniauti su tavimi. Netobulas širdis renkuosi būtent tam, kad galėčiau jas tobulinti! Nebijok, nes aš esu visagalis, galiu nugalėti tavo didžiausias baimes, galiu sulaužyti tavo didžiausią vergiją, galiu išgydyti tavo giliausius sielvartus. Bet dabar sakau tau: greitai vaikeli! Nedvejokite priimti Mane į savo širdį. Nes tu nežinai nei dienos, nei valandos, kada, praėjus tau pro šalį, bus per vėlu įsileisti Meilę į savo namus ir širdį. Aš esu Jėzus ir niekada tavęs neapvilsiu. Tačiau nuo jūsų priklauso, ar atversite Man savo laisvos valios duris.
Greitai ateik, mano broli! Greitai, mano sese! Bėk pas Jį, koks esi. Šiandien yra išganymo diena. Priimk Jį per visą savo silpnumą ir nuodėmingumą, pasitikėdamas Jo meile ir atleidimu. Ir tada Jis tau taip pat pasakys:
Šiandien į šiuos namus atėjo išgelbėjimas... Nes Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir išgelbėti to, kas buvo prarasta. (Šiandienos Evangelija)
Ir kaip Zachiejus, atgailaukite ir tikrai pasitaisykite savo kelius, kad Mokytojas visada rastų namus jūsų širdyje.
Mūsų tarnystę reikia tęsti.
Ačiū už jūsų maldas ir palaikymą.
Kelionė su Marku Šios Dabar Žodis,
spustelėkite žemiau esančią juostą prenumeruoti.
Jūsų el. Paštas nebus bendrinamas su niekuo.
