DAUG vyksta pasaulyje, nes pastarąsias porą savaičių mūsų tarnyba ir šeima persikėlė į naują vietą. Popiežius išleido naują encikliką, kuri buvo plačiai (jei ne siautulingai) interpretuota. Aš neturėjau laiko perskaityti dokumento, bet tikiuosi, kad vėliau šią vasarą. Tuo tarpu Michaelas O'Brienas, įsitaisęs iš savo galingai pranašiško sargybos bokšto, paskelbė stiprią įžvalgą enciklikoje čia. Taip pat Johnas Henry'as Westernas paaiškina Šventojo Tėvo raginimą „pasaulio politinei valdžiai“ ir kodėl taip yra ne raginimas sukurti vienos pasaulio vyriausybę čia.
Pagrindiniai socialiniai pokyčiai, jei ne perversmai, ir toliau dygsta JAV. Manau, kad tai yra didelės revoliucijos tendencijos dalis (žr. Mano rašymą Revoliucija!).
Mano nauja knyga Galutinė konfrontacija, šiek tiek vėlavo, bet dabar prieš spausdindamas yra paskutiniame etape. Jį bus galima įsigyti vėliau šią vasarą.
Ir kaip jau minėjau anksčiau, statome naują studiją ten, kur dabar esame įsikūrę – paprastą, ramų objektą užmiestyje. Dar kartą turiu kreiptis į savo skaitytojus dėl tam tikrų specifinių ir esminių poreikių šiuo metu. Nors būtum nepastebėjęs, pirmieji keturi epizodai Apimame viltį buvo padaryta dėl techninių sunkumų, kuriuos dažniausiai galėjome nuslėpti. Tačiau tai reiškia, kad turime pereiti prie transliacijos tipo kameros (5500 USD). Mums taip pat reikia jūsų paramos, kad galėtume pastatyti studiją (6000 USD) ir padengti brangų mano senstančio kelionių autobuso remontą. Žinodamas, kad tai vis sunkesni ekonominiai laikai ne tik mums, bet ir jums visiems, kreipiuosi į tuos iš jūsų, kurie šiuo metu gali mums padėti finansiškai. Įnašai gali būti atliekami čia turas Aukojimo nuoroda (Tai taip pat gali nukreipti į mūsų saugią svetainę, kurioje galite pateikti informaciją internete.) Dar kartą dėkojame visiems, kurie mums padėjo praeityje. Šį laišką gausite šiandien, nes jūsų dosnumas leido mums sumokėti už šią el. pašto paslaugą ir pan.
Kadangi, norėdamas parašyti savo knygą ir pradėti transliaciją internetu, gerokai sumažinau savo tarnybinių kelionių skaičių, mes beveik išgyvename iš savo skaitytojų dosnumo ir paramos. Kaip ir jūs visi, aš turėjau įžengti į naujus pasitikėjimo ir tikėjimo Dievo apvaizda lygius, žinodamas, kad turiu dar 9 burnas ir hipoteką. Tiesą sakant, pastarieji mėnesiai buvo keista, dykumos patirtis, kai Dievas dažniausiai tylėjo, ir, kaip daugelis iš jūsų patiria arba patiriate, yra jausmas, kad Jis yra „toli“. 
Tačiau turime būti atsargūs aiškindami Dievą per savo jausmus, ypač kai tai yra nusivylimo, baimės ir nerimo jausmai. Beveik visada esame linkę tais laikais jausti, kad Dievas turi apleistas mus. Motina Teresė taip pat išgyveno šiuos jausmus, iš tikrųjų intensyviai, bet parodė mums kelią per juos: eiti toliau Dievo valios keliu. Tai yra, mylėti, tarnauti ir išlikti nuolankiam prieš savo „artimą“. Būtent pasidavimas šiam silpnumo ir nežinojimo jausmui tapo kryžiumi, kurį turiu nešti, kaip Jėzus pasidavė prieš Jį slegiančiai kančiai.
Taigi, primenu sau ir jums, mano mylimi skaitytojai: Nebijok! Dievas norės niekada palikti tave. Tu sakai, kad Dievas tave paliko. Kur Jis ketina eiti? Kaip tas, kuris yra visur, gali išeiti? Ak, bet tu sakai Jo palaiminimai ir malonė atimami nes tu nuodėmingas, kad Jis tavimi nepatenkintas. Bet tai irgi klaidinga, nes Dievas ieško nusidėjėlio. Jo Gailestingumas reikalauja, kad būtų išleistas pačiai apgailėtinai sielai. Jis yra pasirengęs kiekvienam iš mūsų apipilti malonių vandenynu. Tačiau čia yra raktas: kai prašote šių malonių, neprognozuokite, neanalizuokite ir neklauskite kaip Dievas tau juos duos. Verčiau palikite save Jo šventajai valiai, kuri jums buvo atskleista atliekant akimirkos pareigą ir per Jo šventus įsakymus.
Ir melskimės vieni už kitus. Jaučiu malones ir stiprybę, kuri ateina per jūsų užtarimą. Šiomis savaitėmis buvau uždarytas į intensyvų vidaus mūšį ir žinau, kad jūsų maldos praeityje man padėjo. Kiekvieną dieną meldžiuosi ir už tave.
Prieš porą dienų iš liežuvio nuriedėjo žodžiai, kurie mane nustebino. Aš pasakiau savo žmonai: „Manau, kad mano tarnystė tik prasideda“. Nežinau, ar tai buvo iš Dvasios, ar iš manęs... bet kai žiūriu pro langą į įvykius, vykstančius prieš mus, įtariu, kad šie žodžiai turi tam tikros tiesos.
Dievo malonė ir ramybė visada pasilieka su jumis.
