PASKIRTIS PASKIRSTYTI
Dieną 25
Pagunda pateikė Ericas Armusikas
I prisimink sceną iš filmo Kristaus kančia kai Jėzus pabučiuoja kryžių, kai jie uždeda jį ant jo pečių. Taip yra todėl, kad Jis žinojo, kad Jo kančia atpirks pasaulį. Panašiai kai kurie ankstyvosios Bažnyčios šventieji sąmoningai keliavo į Romą, kad galėtų būti nukankinti, žinodami, jog tai pagreitins jų sąjungą su Dievu.
Tačiau yra skirtumas tarp tyrimai ir pagundos. Tai reiškia, kad nereikėtų per greitai ieškoti pagundos. Šv. Jokūbas daro subtilų skirtumą tarp šių dviejų. Pirmiausia jis sako:
Apsvarstykite visa tai džiaugsmas, mano broliai, kai susiduriate su įvairiais išbandymais, nes žinote, kad jūsų tikėjimo išbandymas duoda ištvermės. (Jokūbo 1:2-3)
Taip pat šv. Paulius sakė:
Bet kokiomis aplinkybėmis dėkokite, nes tai yra Dievo valia jums Kristuje Jėzuje. (1 Tes 5:18)
Jie abu pripažino, kad Dievo valia, išreikšta paguoda ar dykyne, visada buvo jų maistas, visada kelias į didesnę vienybę su Juo. Ir todėl Paulius sako: „Visada džiaukis“. [1]1 Tess 5: 16
Bet kai kalbama apie pagundą, Jokūbas sako:
Palaimintas tas žmogus, kuris atkakliai laikosi pagundų, nes kai jis bus įrodytas, gaus gyvenimo vainiką, kurį pažadėjo jį mylinčiams. (Jokūbo 1:12)
Tiesą sakant, Jėzus išmokė mus melstis žodžiais: „Veskite mus ne į pagundą“, o tai graikiškai reiškia „neleisk mums įeiti ir nepasiduoti pagundai“. [2]Mato 6:13; plg. Katalikų bažnyčios katekizmas (CCC), n. 2846 m Taip yra todėl, kad Jis gerai žino, kad puolusi žmogaus prigimtis pasididžiavimas kuris užsitęsia, yra „nuodėmės pamušalas“. [3]BMK, 1264 Taigi
Šventoji Dvasia verčia mus atskirti išbandymus, būtinus vidiniam žmogui augti, ir pagundų, vedančių į nuodėmę ir mirtį. Taip pat turime atskirti, ar esame gundomi, ar sutikti su pagunda. -Katalikų bažnyčios katekizmas, n. 2847 m
Dabar šis sutikimo punktas yra tikrai svarbus. Bet pirmiausia supraskime pagundos anatomiją. James rašo:
Niekas, patiriantis pagundą, neturėtų sakyti: „Aš gundomas Dievo“; nes Dievas nėra gundomas blogio ir jis pats nieko negundo. Greičiau kiekvienas žmogus yra gundomas, kai jį vilioja ir vilioja jo paties troškimas. Tada troškimas pastoja ir pagimdo nuodėmę, o kai nuodėmė subręsta, ji pagimdo mirtį. (Jokūbo 1:13-15)
Pagunda dažniausiai kyla iš nešventos trejybės „pasaulis, kūnas arba velnias“, tačiau tik tada, kai sutinkame, tai tampa nuodėme. Tačiau čia yra keletas bjaurių gudrybių, kurias velnias, tas „brolių kaltininkas“, naudoja be pagundų.
Pirma, priversti jus galvoti, kad pagunda kyla iš jūsų pačių. Būdavo atvejų, kai einu priimti Švenčiausiojo Sakramento, ir staiga man į galvą šauna pati žiauriausia ar iškreipčiausia mintis. Na, aš žinau, iš kur tai kyla, ir tiesiog ignoruoju. Tačiau kai kurios sielos gali manyti, kad mintis yra jų pačių, ir pradeda prarasti ramybę, jausdamos, kad jose turi būti kažkas negerai. Taip šėtonas atitraukia jų maldą, susilpnina tikėjimą ir, jei įmanoma, vilioja susimąstyti, taip priversdamas juos nusidėti.
Šventasis Ignacas Lojolietis dalijasi šia išmintimi,
Man ateina mintis padaryti mirtiną nuodėmę. Aš tuoj pat atsispiriu tai minčiai, ir ji įveikiama. Jei man ateina ta pati pikta mintis ir aš jai priešinuosi, o ji vėl ir vėl sugrįžta, bet aš ir toliau jai priešinuosi tol, kol ji bus nugalėta, antrasis būdas yra dar vertingesnis už pirmąjį. -Dvasinio karo vadovas, Paulas Thigpenas, p. 168
Bet matai, šėtonas norėtų, kad tu patikėtum, kad Dievas mano, kad esi šlykštus ir piktas, baisus žmogus, kad turi tokias mintis. Tačiau Šv. Pranciškus Salesas prieštarauja, kad meluoja,
Visos pragaro pagundos negali sutepti sielos, kuri jų nemyli. Ne visada siela gali nepajusti pagundos. Tačiau ji visada gali su tuo nesutikti. — Ten pat. 172-173
Antroji Šėtono gudrybė – pasakyti sielai, kuri pradėjo veržtis į nuodėmę, kad ji taip pat galėtų joje išlikti. Jis įmeta į galvą melą: „Aš jau nusidėjau. Aš vis tiek turiu eiti į išpažintį... Taip pat galėčiau tęsti“. Bet čia yra melas: tas, kuris pasiduoda nuodėmei, bet iškart atgailauja, parodo savo meilę Dievui, kuri nusipelno ne tik atleidimo, bet ir didelių malonių. Tačiau tas, kuris ir toliau nuodėmė, praranda tas malones ir leidžia nuodėmei subręsti, yra panašus į tą, kuris sako: „Aš sudeginau savo ranką šioje ugnyje. Taip pat galėčiau leisti jam sudeginti visą savo kūną. Tai yra, jie leidžia nuodėmei atnešti daugiau mirties savo viduje ar aplinkui, nei būtų sustoję. Nudegusią ranką lengviau išgydyti nei apdegusį kūną. Kuo labiau atkakliai nuodėmėte, tuo gilesnė žaizda, tuo labiau susilpninate save kitų nuodėmių atžvilgiu ir pailginate gijimo procesą.
Štai kur jūs turite atsilaikyti Tikėjimas kaip skydas. Kai patenki į nuodėmę, tiesiog pasakykite: „Viešpatie, aš esu nusidėjėlis, silpna ir drungna siela. Pasigailėk ir atleisk man. Jėzau, aš pasitikiu tavimi“. Ir tada iš karto grįžti prie Dievo šlovinimo, prie Jo valios vykdymo ir dar labiau Jį mylėjimo, nekreipdamas dėmesio į Kaltintojo kaltinimus. Tokiu būdu augsite nuolankumu ir išminsite. Vėlgi, kaip Jėzus pasakė šventajai Faustinai tiems, kurie ją „išpūtė“:
...nepraraskite ramybės, bet nusižeminkite prieš Mane ir su dideliu pasitikėjimu visiškai pasinerkite į Mano gailestingumą. Tokiu būdu jūs gaunate daugiau, nei praradote, nes nuolankiai sielai suteikiama daugiau palankumo, nei pati siela prašo… —Jėzus šventajai Faustinai, Dieviškasis gailestingumas mano sieloje, dienoraštis, n. 1361 m
Galiausiai, trečioji gudrybė yra skirta šėtonui įtikinti jus, kad jis turi daugiau galios, nei turi iš tikrųjų, todėl jūs bijote arba prarandate ramybę. Kad kai pametėte raktus, sudeginate makaronus ar nerandate stovėjimo vietos, tai daro „velnias“, kai iš tikrųjų nėra stovėjimo vietos, nes vyksta tik geras išpardavimas. Broliai ir seserys, neteikite šlovės velniui. Neįtraukite jo į pokalbį. Vietoj to, „dėkokite visomis aplinkybėmis“, ir tas, kuris puolė išdidumą ir maištą, bėgs nuo jūsų nuolankumo ir paklusnumo prieš Dievo valią.
SANTRAUKA IR RAŠTAS
Susidurk su savo veidu tyrimai su džiaugsmu, o pagundoms – drąsiai, bet nuolankiai. Nes „Esame nusidėjėliai, bet nežinome, kokie didingi“ (Šv. Pranciškus Salesas).
Todėl kiekvienas, kuris mano, kad stovi, težiūri, kad nepapultų. Tavęs neaplenkė jokia pagunda, kuri nėra įprasta žmogui. Dievas yra ištikimas ir neleis tavęs gundyti virš tavo jėgų, bet kartu su pagunda taip pat pateiks išsigelbėjimo kelią, kad galėtum jį ištverti. (1 Kor 10, 12–13)
Markas ir jo šeima bei tarnystė visiškai pasikliauja
ant Dievo Apvaizdos.
Ačiū už palaikymą ir maldas!
Norėdami prisijungti prie Marko šiame gavėnios rekolekcijose,
spustelėkite žemiau esančią juostą prenumeruoti.
Jūsų el. Paštas nebus bendrinamas su niekuo.
Klausykite šios dienos apmąstymų tinklalaidės:
Podcast: Žaisti naujame lange | parsisiųsti
