Viltyje

 

Būti krikščioniu nėra etiško pasirinkimo ar kilnios idėjos rezultatas,
bet susitikimas su įvykiu, asmeniu,
kuris suteikia gyvenimui naują horizontą ir lemiamą kryptį. 
—POPIENAS BENEDIKTAS XVI; Enciklikos laiškas: „Deus Caritas Est“, „Dievas yra meilė“; 1

 

AŠ ESU lopšio katalikas. Per pastaruosius penkis dešimtmečius buvo daugybė svarbiausių momentų, kurie pagilino mano tikėjimą. Bet tie, kurie gamino viltis buvo tada, kai aš asmeniškai susidūriau su Jėzaus buvimu ir jėga. Tai savo ruožtu paskatino mane labiau mylėti Jį ir kitus. Dažniausiai tie susitikimai įvyko, kai kreipiausi į Viešpatį kaip sulaužytą sielą, nes, kaip sako psalmininkas:

Dievui priimtina auka yra palaužta dvasia; sudaužyta ir pažeminta širdis, Dieve, tu niekinsi. (Psalmės 51:17)

Dievas girdi vargšų šauksmą, taip ... bet Jis jiems atsiskleidžia, kai jų šauksmas įvyksta dėl nuolankumo, ty nuo tikro tikėjimo. 

Jį randa tie, kurie jo netestuoja, ir pasireiškia tiems, kurie juo netiki. (Saliamono išmintis 1: 2)

Tikėjimas pagal savo specifiką yra susitikimas su gyvuoju Dievu. —POPIENAS BENEDIKTAS XVI; Enciklikos laiškas: „Deus Caritas Est“, „Dievas yra meilė“; 28

Būtent šis Jėzaus meilės ir galios pasireiškimas „suteikia gyvenimui naują horizontą“ viltis. 

 

TAI ASMENINIS

Per daug katalikų užaugo eidami į sekmadienio mišias negirdėdami, kad jiems to reikia asmeniškai atverkite savo širdis Jėzui... ir taip, jie galiausiai užaugo be mišių. Taip yra tikriausiai todėl, kad jų kunigams niekada nebuvo mokoma ši pagrindinė tiesa ir seminarijoje. 

Kaip gerai žinote, tai nėra vien tik doktrinos perdavimas, bet labiau asmeniškas ir gilus susitikimas su Išganytoju.   —POPOLIUS JONAS PAULAS II, užsakomosios šeimos, neokatechumeninis kelias. 1991 m

Aš sakau „pagrindinis“, nes taip is Katalikų bažnyčios mokymas:

"Puiku yra tikėjimo paslaptis!" Bažnyčia šią paslaptį išpažįsta Apaštalų tikėjimo išpažinime ir švenčia sakramentinėje liturgijoje, kad tikinčiųjų gyvenimas atitiktų Kristų Šventojoje Dvasioje pagal Dievo Tėvo garbę. Taigi ši paslaptis reikalauja, kad tikintieji ja tikėtų, kad ją švenčia ir kad gyvena iš jos gyvybiškai svarbiais ir asmeniniais santykiais su gyvuoju ir tikruoju Dievu. -Katalikų Bažnyčios katekizmas (CCC), 2558

 

VILTĖS AUŠTĖ

Pradiniame Luko skyriuje pirmieji aušros spinduliai palaužė niūrų žmonijos horizontą, kai angelas Gabrielius pasakė:

... jūs turite jį pavadinti Jėzumi, nes jis išgelbės savo tautą nuo jų nuodėmių ... jie pavadins jį Emmanueliu, o tai reiškia „Dievas yra su mumis“. (Mt 1, 21–23)

Dievas nėra toli. Jis yra su mumis. Jo atėjimo priežastis yra ne baudimas, o išgelbėjimas nuo mūsų nuodėmės. 

„Viešpats yra šalia“. Tai yra mūsų džiaugsmo priežastis. —POPĖJUS BENEDIKTAS XVI, 14 m. Gruodžio 2008 d., Vatikanas

Bet jūs nepatirsite šio džiaugsmo, šios vilties išlaisvinti iš nuodėmės vergijos, nebent ją atrakinsite tikėjimo raktu. Taigi čia yra dar viena pagrindinė tiesa, kuri turi būti jūsų tikėjimo pagrindas; tai uola, ant kurios turi būti pastatytas visas tavo dvasinis gyvenimas: Dievas yra meilė. 

Aš nesakiau „Dievas myli“. Ne, Jis YRA meilė. Jo esmė yra meilė. Kaip toks - dabar suprask tai, mielas skaitytojau - tavo elgesys neturi įtakos Jo meilei tau. Tiesą sakant, pasaulyje nėra jokios nuodėmės, kad ir kokia ji bebūtų, kuri gali atskirti jus nuo Dievo meilės. Tai skelbė šv. Paulius!

Kas skirs mus nuo Kristaus meilės ... Esu įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabarties, nei ateities dalykai, nei galios, nei aukštis, nei gylis, nei jokia kita būtybė negalės atskirti mus nuo Dievo meilės Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje. (plg. Rom 8, 35–39)

Taigi ar galite toliau nusidėti? Žinoma, ne, nes sunki nuodėmė galima atskirti tave nuo Jo buvimasir amžinai tuo. Bet ne Jo meilė. Manau, kad Šv. Kotryna Sienietė kartą pasakė, kad Dievo meilė siekia net pragaro vartus, tačiau ten jos atsisakoma. Tai, ką sakau, yra tai, kad šnabždesys į ausį, sakantis, kad tavęs nemyli, yra melas. Tiesą sakant, Jėzus pas mus atėjo būtent tada, kai pasaulį užpildė geismas, žmogžudystės, neapykanta, godumas ir kiekviena sunaikinimo sėkla. 

Dievas įrodo savo meilę mums tuo, kad dar būdamas nusidėjėlis Kristus už mus mirė. (Rom 5, 8)

Tai yra vilties aušra to, kas gali ją priimti, širdyje. Ir šiandien, šiuo „gailestingumo laiku“, kuris baigiasi mūsų pasaulyje, Jis maldauja mus tuo patikėti:

Parašykite tai kenčiančių sielų labui: kai siela mato ir suvokia savo nuodėmių sunkumą, kai prieš akis iškyla visa kančios bedugnė, į kurią ji paniro, tegul nenusimena, bet pasitikėdamas tegul mėtosi pati į mano gailestingumo glėbį, kaip vaikas į savo mylimos motinos glėbį. Šios sielos turi pirmenybės teisę į Mano gailestingąją širdį, jos pirmiausia gali naudotis Mano gailestingumu. Pasakykite jiems, kad nė viena siela, kuri kreipėsi į mano gailestingumą, nebuvo nusivylusi ar sugėdinta. Aš ypač džiaugiuosi siela, kuri pasitikėjo Mano gerumu ... Tegul nė viena siela nebijo artėti prie manęs, nors jos nuodėmės yra tokios raudonos ... -Jėzus į Šv. Faustiną, Dieviškasis gailestingumas mano sieloje, dienoraštyje, n. 541, 699 m

Apie viltį šiandien galėjau parašyti ir kitų dalykų, bet jei ne tikrai tikėk šia pagrindine tiesa - kad Dievas Tėvas myli tave dabar, esant sugedusiai būsenai ir kad Jis trokšta tavo laimės - tada tu būsi kaip valtis, kurią išmėtys kiekvienos pagundos ir išbandymo vėjas. Dėl šios Dievo meilės vilties yra mūsų inkaras. Nuolankus ir tikras tikėjimas sako: „Jėzų aš tau atiduodu. Tu viskuo pasirūpini! “ Kai mes to melsimės iš širdies, iš savo žarnų, taip sakant, tada Jėzus pateks į mūsų gyvenimą ir tikrai padarys gailestingumo stebuklus. Tie stebuklai savo ruožtu pasodins vilties sėklą ten, kur kadaise išaugo liūdesys. 

„Viltis, - sako katekizmas, - yra tikras ir tvirtas sielos inkaras ... kuris įeina… ten, kur Jėzus nuėjo kaip pirmtakas mūsų vardu“. ^[1]plg Katalikų bažnyčios katekizmas, n. 1820 m. plg. Ei 6: 19-20

Atėjo valanda, kai Dieviškojo gailestingumo žinia gali užpildyti širdis viltimi ir tapti naujos civilizacijos kibirkštimi: meilės civilizacija. —POPOVAS JONAS PAULAS II, Homilija, Krokuva, Lenkija, 18 m. Rugpjūčio 2002 d. vatikanas.va

Dievas myli visus vyrus ir moteris žemėje ir suteikia jiems vilties iš naujos eros, taikos eros. Jo meilė, visiškai apreikšta Įsikūnijusiame Sūne, yra visuotinės taikos pagrindas. - popiežius Jonas Paulius II, popiežiaus Jono Pauliaus II pranešimas, minint Pasaulinę taikos dieną, 1 m. Sausio 2000 d.

 

Dabar žodis yra visą darbo dieną dirbanti tarnystė
tęsia jūsų parama.
Palaimink ir padėkok. 

 

Kelionė su Marku Šios Dabar Žodis,
spustelėkite žemiau esančią juostą prenumeruoti.
Jūsų el. Paštas nebus bendrinamas su niekuo.