PASKIRTIS PASKIRSTYTI
Diena 10
TIK taip pat svarbu, kaip reguliariai eiti į išpažintį, taip pat žinoti, kaip padaryti geras Išpažintis. Tai yra svarbiau, nei daugelis supranta, nes tai yra Tiesa kuris mus išlaisvina. Kas nutinka, kai mes užgožiame ar slepiame tiesą?
Tarp Jėzaus ir jo skeptikų klausytojų vyksta labai atskleidžiantys mainai, atskleidžiantys šėtono prigimtį:
Kodėl nesuprantate, ką sakau? Nes negali pakęsti girdėdamas mano žodį. Jūs priklausote savo tėvui velniui ir noriai vykdote savo tėvo norus. Jis nuo pat pradžių buvo žudikas ir nestovi tiesoje, nes tiesos jame nėra. Sakydamas melą jis kalba charakteriu, nes yra melagis ir melo tėvas. (Jono 8: 43–44)
Šėtonas yra melagis, iš tikrųjų, melo tėvas. Argi tada mes ne jo vaikai, kai mes jį mėgdžiojame? Kristaus klausytojai čia vengia tiesos, nes negali pakęsti girdėdami Jo žodį. Tą patį darome ir tada, kai atsisakome patekti į šviesą kokie mes esame. Kaip rašė Šv.
Jei sakome: „Mes be nuodėmės“, mes save apgaudinėjame, o tiesa nėra mumyse. Jei mes pripažįstame savo nuodėmes, [Dievas] yra ištikimas ir teisingas, atleis mūsų nuodėmes ir apvalys mus nuo visų neteisėtų veiksmų. Jei sakome: „Mes nenusidėjome“, padarome jį melagiu, o jo žodis nėra mumyse. (1 Jono 1: 8–10)
Kai tik įžengiate į išpažintį, jei slepiate ar sumenkinate savo nuodėmes, jūs tam tikru požiūriu sakote „mes nenusidėjome“. Bet tai darydami jūs duodate juridinis dirva šėtonui išlaikyti tvirtovę jūsų gyvenime, net jei tai tik siūlas. Tačiau net siūlas, tvirtai surištas aplink paukščio koją, gali neleisti jam skristi.
Egzorcistai mums sako, kad išpažintis iš tikrųjų yra viena iš galingiausių egzorcizmo formų. Kodėl? Nes, kai mes einame tiesa, mes einame šviesoje, o tamsa negali likti. Vėl atsigręžę į Šv. Joną, skaitome:
Dievas yra šviesa, ir jame visiškai nėra tamsos. Jei sakome: „Mes su juo bendraujame“, o toliau vaikštome tamsoje, meluojame ir nesielgiame tiesoje. Bet jei mes vaikščiojame šviesoje taip, kaip jis yra šviesoje, tai mes bendraujame vienas su kitu, o jo Sūnaus Jėzaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių. (1 Jono 1: 5–7)
Mus apvalo Jėzaus kraujas tik kai einame tiesos šviesoje.
Taigi, įžengus į išpažintį, Bažnyčia mokė, kad gerai kunigui pasakyti, kiek laiko praėjo nuo tavo paskutinės išpažinties. Kodėl? Tai darydami padėsite jam suprasti bendrą jūsų sielos sveikatą ne tik pagal tai, kiek laiko praėjo nuo jūsų paskutinės išpažinties, bet ir kiek jūs kovojate dvasiniame mūšyje tarp išpažinčių. Tai padeda kunigui patarime, kurį jis duos.
Antra - ir tai yra svarbiausia - labai svarbu tiksliai pasakyti savo padarytas nuodėmes ir net kartų skaičių. Visų pirma, tai išryškina neteisingai padarytą neteisingą dalyką ir taip palengvina šėtono gniaužtus šioje jūsų gyvenimo srityje. Taigi, jei sakote, pavyzdžiui: „Na kun., Aš neturėjau puikios savaitės. Aš supykau su savo žmona ... “Nors iš tikrųjų jūs pataikėte į savo žmoną, tada šiuo metu esate ne visai sąžiningas. Greičiau jūs subtiliai bandote save apšviesti gerai. Dabar jūs įtraukiate pasididžiavimą į savo sąrašą! Ne, palikite nuošalyje visus pasiteisinimus, visas gynybas ir tiesiog pasakykite: „Aš labai apgailestauju, nes daug kartų dariau tą ar tą ...“ Tokiu būdu jūs nepaliekate vietos velniui. Dar svarbiau, kad jūsų nuolankumas šią akimirką atveria kelią Dievo gydančiai meilei ir gailestingumui, kad padarytų stebuklus jūsų sieloje.
Kai Kristaus ištikimieji stengiasi išpažinti visas nuodėmes, kurias jie gali prisiminti, jie neabejotinai iškelia visas už dieviškąjį gailestingumą už malonę. Tie, kurie to nepadaro ir sąmoningai kai kuriuos atsisako, nieko nededa prieš dieviškąjį malonę remisijai, tarpininkaujant kunigui, „nes jei sergantis žmogus labai gėdosi parodyti savo žaizdą gydytojui, vaistas negali išgydyti to, kas nežino." -Katalikų bažnyčios katekizmas, n. 1456 m. (Iš Tridento tarybos)
Aiškus visų savo nuodėmių išpažinimas yra ne dėl Dievo, bet dėl jūsų pačių. Jis jau žino tavo nuodėmes, tiesą sakant, jis žino tas nuodėmes, apie kurias net nežinai. Štai kodėl aš paprastai baigiu savo išpažintis sakydamas: „Aš prašau Viešpaties atleisti man už tas nuodėmes, kurių negaliu prisiminti arba kurių aš nežinau“. Tačiau prieš atlikdami išpažintį, visada paprašykite Šventosios Dvasios padėti jums gerai ištirti sąžinę, kad būtumėte pasirengę ir kiek įmanydami sugebėtumėte prisiminti savo nusižengimus nuo paskutinio apsilankymo Sakramente.
Tai gali skambėti legalistiškai ar net skrupulingai. Bet čia yra esmė: Tėvas žino, kad apnuogindamas tavo žaizdas, tu gali rasti gydymą, laisvę ir džiaugsmą, kurį nori, kad tu turėtum. Iš tikrųjų, skaičiuojant savo nuodėmes, Tėvas nėra. Prisiminkime sūnų palaidūną; grįžęs tėvas apkabino berniuką prieš jis prisipažino, kol pareiškė esąs netinkamas. Taip pat ir Dangiškasis Tėvas bėga apkabinti tave artėjant prie išpažinties.
Taigi jis atsikėlė ir grįžo pas savo tėvą. Kol dar toli buvo, tėvas jį pastebėjo ir apėmė gailestingumas. Jis nubėgo pas savo sūnų, apkabino ir pabučiavo. (Luko 15:20)
Parabolėje tėvas leidžia sūnui išpažinti savo nuodėmę nes sūnui reikėjo iš savo pusės susitaikyti. Įveikęs džiaugsmą, tėvas šaukėsi, kad ant sūnaus piršto uždėtų naują chalatą, naujas basutes ir naują žiedą. Suprantate, susitaikinimo sakramentas yra ne tam, kad atimtų jūsų orumą, o būtent tam, kad jį atkurtumėte.
Nors nebūtinai reikia išpažinti venų nuodėmes, tas kasdienes ydas, vis dėlto labai rekomenduoja Motina Bažnyčia.
Iš tiesų reguliarus savo nuodėmių išpažinimas padeda mums formuoti sąžinę, kovoti su piktais polinkiais, leisti save išgydyti Kristui ir progresuoti Dvasios gyvenime. Per šį sakramentą dažniau gaudami Tėvo gailestingumo dovaną, mes raginami būti gailestingi, kaip ir jis gailestingas. -Katalikų bažnyčios katekizmas, n. 1458 m
Labai paprastai tada prisipažink viskuo, užklupdamas savo sielos gelmes tikrame liūdesyje ir apmąstymuose, atmesdamas bet kokį bandymą pateisinti save.
Nesiginčykite su manimi dėl savo varganumo. Jūs man suteiksite malonumą, jei atiduosite man visas savo bėdas ir sielvartus. Aš kaupsiu jums savo malonės lobius. - Jėzus Šv. Faustinai, Dieviškasis gailestingumas mano sieloje, Dienoraštis, n. 1485
Šv. Augustinas sakė:Gerų darbų pradžia yra piktų darbų išpažinimas. Tu darai tiesą ir išeini į šviesą “. [1]BMK, n. 1458 m Ištikimas ir teisingas Dievas atleis ir išvalys jus nuo visų neteisėtų veiksmų. Jis sugrąžins tave sau, kaip ir tada, kai buvai pakrikštytas. Ir Jis jus dar labiau mylės ir palaimins, nes danguje daugiau džiaugsmo „Per vieną nusidėjėlį, kuris atgailauja, nei per devyniasdešimt devynis teisuolius, kuriems nereikia atgailos“. [2]Lukas 15: 7
SANTRAUKA IR RAŠTAS
Išpažinties metu reikia visiškai apnuoginti savo sielą, kad Viešpats ją visiškai išgydytų.
Kas nuslėps savo nusižengimus, tas nesiseka, tačiau tas, kuris juos išpažįsta ir apleidžia, gaus pasigailėjimo. (Patarlių 28:13)
Norėdami prisijungti prie Marko šiame gavėnios rekolekcijose,
spustelėkite žemiau esančią juostą prenumeruoti.
Jūsų el. Paštas nebus bendrinamas su niekuo.
PASTABA: Daugelis abonentų neseniai pranešė, kad nebegauna el. Laiškų. Patikrinkite savo šlamšto ar šlamšto aplanką ir įsitikinkite, kad mano el. Laiškai ten nenusileidžia! Dažniausiai taip būna 99% laiko. Be to, pabandykite iš naujo užsiprenumeruoti čia. Jei tai nepadeda, susisiekite su savo interneto paslaugų teikėju ir paprašykite leisti man el. Laiškus.
ŠIO RAŠYMO PASTABA:
Podcast: Žaisti naujame lange | parsisiųsti
