Gelbėtojas

Gelbėtojas, autorius Michael D. O'Brien

TAI yra daugybė „meilės“ rūšių mūsų pasaulyje, tačiau ne visos jos triumfuoja. Tik ta meilė duoda save, tiksliau sakant, miršta sau kuri neša išpirkimo sėklą.

Amen, amen, sakau jums, nebent kviečių grūdas nukrinta ant žemės ir nemiršta, tai lieka tik kviečių grūdas; bet jei jis miršta, jis duoda daug vaisių. Kas myli savo gyvenimą, jį praranda, o kas nekenčia savo gyvenimo šiame pasaulyje, išsaugos jį amžinam gyvenimui. (Jono 12: 24–26)

Tai, ką sakau čia, nėra lengva - mirti pagal savo valią nėra lengva. Paleisti tam tikroje situacijoje yra sunku. Matyti, kaip artimieji eina destruktyviais keliais, yra skausminga. Manymas, kad situacija turi pasisukti priešinga kryptimi, manome, kad ji turėtų vykti, yra savaime mirtis. Tik per Jėzų mes galime rasti galią nešti šias kančias, rasti galią duoti ir jėgą atleisti.

Mylėti su meile, kuri triumfuoja.

GALIOS ŠALTINIS: KRYŽIAUS

Kas man tarnauja, turi sekti paskui mane, o kur aš esu, ten bus ir mano tarnas. (Jono 12:26)

O kur mes randame Jėzų, kur randame šią galią? Kiekvieną dieną Jis pasirodo ant mūsų altorių –Calvary daroma dabartimi. Jei rasi Jėzų, būk ten su Juo, ant altoriaus. Ateik su savo kryžiumi ir sujunk jį su Jo. Tokiu būdu jūs taip pat būsite su Juo ten, kur Jis pasilieka amžinai: Tėvo dešinėje, triumfuojančio prieš blogį ir mirtį. Galia nugalėti blogį dabartinėje jūsų situacijoje kyla ne iš jūsų valios jėgos, o iš Šventosios Eucharistijos. Iš Jo rasite pavyzdį ir pavyzdį, taip pat tikėjimą, kurį reikia nugalėti:

Nes kas yra pagimdytas iš Dievo, nugali pasaulį. O pergalė, kuri užkariauja pasaulį, yra mūsų tikėjimas. (1 Jono 5:4)

Tai tikrai yra tai, ką mes skaitome Saliamono patarlėse: Jei sėdate valgyti prie liniuotės stalo, atidžiai stebėkite, kas jums paruošta; tada ištieskite ranką žinodami, kad tokį patį maistą turite parūpinti patys. Kas yra šio valdovo stalas, jei ne tas, prie kurio mes priimame Kūną ir Kraują To, kuris atidavė už mus savo gyvybę? Ką reiškia sėsti prie šio stalo, jei ne nuolankiai žiūrėti į jį? Ką reiškia atidžiai stebėti tai, kas jums iškelta, jei ne nuoširdžiai medituoti apie tokią didelę dovaną? Ką reiškia ištiesti ranką žinant, kad pats turi pavalgyti tokį patį maistą, jei ne tai, ką ką tik sakiau: kaip Kristus paaukojo už mus savo gyvybę, taip ir mes savo ruožtu turime atiduoti savo gyvybę mūsų broliams? Štai ką pasakė apaštalas Paulius: Kristus kentėjo už mus, palikdamas mums pavyzdį, kad galėtume sekti jo pėdomis. — Šv. Augustinas „Traktatas apie Joną“, Valandų liturgija, II tomas, Šventosios trečiadienis, p. 449-450

"Bet aš jau tai darau!" galite pasakyti. Tada jūs turite tai daryti toliau. Po to, kai Jėzus buvo vainikuotas erškėčiais, Jis nesakė: „Gerai, užteks! Aš įrodžiau savo meilę! Arba pasiekęs Golgotos viršūnę, Jis neatsigręžė į minią ir nepaskelbė:Pamatyti, Aš tau įrodžiau save! Ne, Jėzus įžengė į tą visiškos tamsos, visiško apleidimo vietą: į kapą, kur viskas atrodo naktis. Jei Dievas leido šį kryžių, tai todėl, kad esate stipresnis, nei manote; air per šį išbandymą Jis suteiks tai, ko jums trūksta, kaip lkai išlaikote savo širdį atvirą Jam, kad Jis užpildytų ją tuo, ko jums reikia. Nes pagunda bus bėgti – bėgti į savigailos, pykčio ir užkietėjimo sferą; pernelyg didelis gyvenimas, apsipirkimas ir pramogos; alkoholiui, skausmą malšinantiems vaistams ar pornografijai – viskam, kas numalšina skausmą. Žinoma, galų gale tai tik padidina skausmą. Verčiau per šiuos sunkius išbandymus atsigręžkite į Tą, kuris pažįsta pagundas ir kančias kaip niekas kitas:

Tavęs neaplenkė jokia pagunda, kuri nėra įprasta žmogui. Dievas yra ištikimas ir neleis tavęs gundyti virš tavo jėgų, bet kartu su pagunda pateiks ir išsigelbėjimą, kad galėtum tai ištverti... Nes mes neturime vyriausiojo kunigo, kuris negalėtų užjausti. su mūsų silpnybėmis, bet tas, kuris buvo visaip panašiai išmėgintas, tačiau be nuodėmės. Tad drąsiai artinkimės prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę, kad laiku gautume pagalbą. (1 Kor 10:13; Žyd 4:15–16)

AUKŠTETINĖ MEILĖ

Tai yra "aukštesnė meilės forma“, į kurį Jėzus kviečia kiekvieną iš jūsų: dovanoti save ne tol, kol nepasotinate, o tol, kol nepasotinate iškėlė aukštyn – ant kryžiaus. Tai nereiškia, kad jūsų istorija baigsis taip, kaip pasakojau Meilė, kuri triumfuoja. Gali būti, kad tas, dėl kurio kenčiate, neatsivers iki paskutinės sekundės (žr Gailestingumas chaose), o gal jie apskritai atsisako susitaikymo. Kad ir kokia būtų jūsų situacija, ji gali nesibaigti taip, kaip norėtumėte (ir taip pat neturėtumėte jausti, kad jums reikia likti tokioje situacijoje, kurioje jums ar jūsų šeimai gresia pavojus, arba ji silpnina jūsų galimybes veikti ir tt) , jūsų kančios neliks nepastebėtos ir nebus švaistomos. Nes per šį tiglį Kristus pašventins jusu siela. Ir tai yra neišmatuojama dovana, kuri duos didžiulius vaisius visą likusį gyvenimą ir amžinybę.

Kiek daug išbandymų turėjau praeityje, kurių tuo metu norėjau, kad jie išnyktų, pavyzdžiui, šeimos narių mirtis. Tačiau žvelgdamas atgal matau, kad šie išbandymai buvo dalis karališkojo kelio į šventumą, ir aš norėčiau. Neatsisakykite jų už nieką, nes jie buvo leisti Dievo valia. Kelias į šventumą nutiestas ne rožėmis, o kankinių krauju.

Jei jūsų išbandymas jus supykdo, tada pasakykite Dievui, kad esate piktas. Jis gali pasiimti. Tikrai galite melstis, kad teismas atimtų:

Tėve, jei nori, atimk iš manęs šią taurę; vis tiek bus įvykdyta ne mano, bet tavo valia. (Luko 22:42)

Taip melstis reikia tikėjimo. Ar tau jos trūksta? Tada klausykite kitos eilutės:

Ir kad jį sustiprintų, jam pasirodė angelas iš dangaus. (t. 43)

Tai, ką aš čia sakau, kai kuriuos iš jūsų supyks. "Tu nesupranti!" Ne, tikriausiai ne. Daug dalykų aš nesuprantu. Bet aš žinau tai: po kiekvieno nukryžiavimo mūsų gyvenime įvyks prisikėlimas, jei tik atkakliai išreikšime savo valią ir priimsime Jo. Kai buvau atleistas iš darbo, kai buvau atstumtas tarnystėje, kai mano brangioji sesuo žuvo autoavarijoje, kai mano gražuolę mamą paėmė vėžys, kai mano viltys ir svajonės sugriuvo ant grindų... buvo tik viena vieta eik: į kapo tamsą laukti Aušros Šviesos. Ir kaskart tomis tikėjimo naktimis –kaskart– Jėzus buvo ten. Jis visada buvo kape su manimi, laukė, stebėjo, meldėsi ir palaikė mane, kol sielvartas pavirs ramybe, o tamsa – šviesa. Tik Dievas galėjo tai padaryti. Tik antgamtinė Gyvojo Viešpaties malonė galėjo nugalėti visą mane supančią juodumą. Jis buvo mano Gelbėtojas... Jis is mano Gelbėtojas.

Ir Jis yra tam, kad išgelbėtų kiekvieną sielą, kuri ateina pas Jį su vaikišku tikėjimu.

Taip, tai daugelio iš jūsų pagundos valanda, pasitikėti Jėzumi arba bėgti. Dabar sekti Juo Jo kančioje – savo kančioje – arba prisijungti prie minios, kuri tyčiojasi iš Jo ir atmeta Kryžiaus skandalą. Tai jūsų Didysis penktadienis, Didysis šeštadienis... bet jei ištversite... Velykų rytas tikrai ateis.

Taigi, norėdami pasiekti šventumą, turime ne tik modeliuoti savo gyvenimą pagal Kristaus gyvenimą, būdami švelnūs, nuolankūs ir kantrūs, bet ir sekti Jį Jo mirtyje. — Šv. Bazilikas „Apie Šventąją Dvasią“, Valandų liturgija, II tomasP. 441

Pirmą kartą paskelbta 9 m. Balandžio 2009 d.

Spauskite čia norėdami Atsisakyti or Prenumeruok į šį leidinį.

Skelbti

Ačiū, kad prisimenate mūsų tarnystę šią gavėnią