Eros prieblanda

Sutemos2
Žemė prieblandoje

 

 

IT atrodo, kad visas pasaulis džiūgaudamas šaukia, kad mes įžengiame į „naują erą“ JAV prezidentas Barackas Obama: „taikos era“, atnaujinta gerovė ir pažangios žmogaus teisės. Nuo Azijos iki Prancūzijos, nuo Kubos iki Kenijos neginčijama, kad naujasis prezidentas laikomas gelbėtoju, jo atvykimas naujos dienos šauklys.

Emocijos visame mieste - be abejo, ir didelėje šalies dalyje - buvo apčiuopiamos. Žmonės taip trokšta prezidento Obamos sėkmės, kad jų tikėjimas juo beveik nėra tikėjimo aktas. Turbūt buvo tikslinga, kad didžiąją inauguracijos ceremonijos dalį turėjau atsiklaupti - nors tik todėl, kad už mūsų sėdintys žmonės reikalavo, kad mes nusileistume nuo kojų. - Toby Harndenas, JAV redaktorius Telegraph.co.uk; 21 m. Sausio 2009 d., Komentuojant inauguraciją.

Tačiau per kelias minutes po jo prisiekimo, Baltųjų rūmų svetainė pradėjo atskleisti vieną iš labiausiai už mirtį, už gėjus darbotvarkės ne tik Amerikos istorijoje, bet galbūt ir Vakarų pasaulyje. Kodėl sakau už mirtį?

Atsižvelgdami į tokią sunkią situaciją, mums dabar labiau nei bet kada reikia drąsos pažvelgti tiesai į akis ir vadinti daiktus tikruoju vardu, nepasiduodant patogiems kompromisams ar saviapgaulės pagundai. Šiuo atžvilgiu pranašo priekaištas yra labai paprastas: „Vargas tiems, kurie blogį vadina gėriu ir gėriu, kurie tamsą laiko šviesa, o šviesa - tamsai“ (Iz 5, 20). —POPE Jonas Paulius II, Evangelium Vitae „Gyvenimo evangelija“, n. 58 m

Sutemos sveikinamos kaip aušra, o aušra – kaip tamsa. Mėnulis sutinkamas kaip saulė, o Sūnus išvarytas, kad žmonės apkabintų nukritusią žvaigždę (Liuciferis). Žiema yra pavasaris, o rytas yra naktis. Patinas yra patinas, patelė yra patinas. Kompasas pasuktas, o šiaurė yra pietūs. Akys nukrypo į žemę, nebe į Polaris, žmogus vadovaujasi savo kojomis, o ne Kūrėjo. Nuo Australijos iki Kanados, nuo Bolivijos iki Brazilijos audros debesys ir naktinės lenktynės tęsiasi.

Dangus perspėja. Dangus atsidūsta. Dangus liūdi:

Dievo vaikai nuklydo...

 

KAIP JUNGIKLIS

Prieš kelis mėnesius Viešpats mane perspėjo, kad ateis persekiojimas.kaip jungiklio paspaudimas“. Tai, kas virė po paviršiumi, staiga užvirs, ir tolerancija Kristaus bažnyčiai greitai nutrūks. Susierzinimas virs pykčiu, pyktis – neapykanta, neapykanta – netolerancija ir netolerancija smurtui. Tai jau užvirė Indijoje ir Irake, Afganistane ir Afrikoje.

Kai vakar ryte meldžiausi prieš Švenčiausiąjį Sakramentą, mano širdyje tvyrojo baimė, nes priešas vėl kankino mane savo kankinimais ir baimėmis. Tada aš atsisukau į Valandų liturgija, Bažnyčios malda. Nuo inauguracijos dienos, mes meditavome apie žmonių gyvenimus kankiniai. Tai nėra atsitiktinumas. Tai mūsų drąsa ir stiprybė. Perskaičiau sausio 22 d. įrašą apie Šv. Vincento šventę... paguodos, paguodos ir vilties žodis:

Kristus pasakė: Šiame pasaulyje jūs patirsite persekiojimą, bet taip išmintingai, kad persekiojimas neįveiktų ir puolimas tavęs neįveiktų. Prieš Kristaus kariuomenę pasaulis išrikiuoja dvigubą mūšio liniją. Ji vilioja mus suklaidinti; mums kelia siaubą, kad palaužtų mūsų dvasią. Vadinasi, jei mūsų asmeniniai malonumai nelaiko mūsų nelaisvėje ir mūsų negąsdina brutalumas, pasaulis yra įveiktas. Abiem šiais būdais Kristus atskuba mums į pagalbą, o krikščionis nenugalimas. Jei Vincento kankinystėje laikytum tik žmogaus ištvermę, tai jo poelgis nuo pat pradžių yra neįtikėtinas. Bet pirmiausia atpažinkite galią būti iš Dievo, ir jis nustoja būti nuostabos šaltinis. Šv. Augustinas, Valandų liturgija, T. 3, p. 1316

Ir iš kur ši galia? Nuo Šventosios Dvasios nusileidimo valandą, kuri ateis į chaoso viduryje. Nes chaosas pasėtas ir chaosas bus pjaunamas.

Jūs gyvenate maištingų namų viduryje; jie turi akis, kad matytų, bet nemato, ir ausis girdėtų, bet negirdėtų... Todėl taip sako Viešpats DIEVAS: Savo rūstybėje aš paleisiu audros vėjus... (Ezechielio 12:2, 13:1)

Kaip paskutinis saulės pliūpsnis ant aukštų kamuolinių debesų, Dievas apšvies žemę savo gailestingumu ir meile kaip viena paskutinė malonė kviesti žmonių sūnus grįžti namo. Ir tie, kurie kyla Jo pasitikti, liks Jo šviesoje, o tuo tarpu Liuciferio žvaigždė nušvis neatgailaujančius, kai šios eros prieblanda virs naktimi.

Bet nei naktis, nei mirties tamsa nesitęs. Saulė vėl patekės, ir Dievo sūnūs švies kartu su Juo. Tai yra mūsų viltis, ir net dabar mes matome Aušrą viduje... nes laikų laikas yra šalia.

Dvasios įgalinta ir remdamasi turtinga tikėjimo vizija, kviečiama nauja krikščionių karta padėti sukurti pasaulį, kuriame Dievo gyvenimo dovana yra sveikinama, gerbiama ir puoselėjama - neatmetama, bijoma kaip grėsmė ir naikinama. Naujas amžius, kai meilė nėra godus ar ieškantis savęs, o tyras, ištikimas ir nuoširdžiai laisvas, atviras kitiems, gerbiantis savo orumą, ieškantis savo gėrio, spinduliuojantis džiaugsmu ir grožiu. Naujas amžius, kuriame viltys išlaisvina mus iš seklumo, apatijos ir savęs įsisavinimo, kurie išvargina mūsų sielas ir nuodija mūsų santykius. Mieli jauni draugai, Viešpats prašo jūsų būti šio naujo amžiaus pranašais ... - popiežius Benediktas XVI, Homilija, Pasaulinė jaunimo diena, Sidnėjus, Australija, 20 m. Liepos 2008 d

 

 

Spausdinti draugais, PDF ir el. Paštu
Posted in PRADŽIA, DIDŽIAUSI BANDYMAI.