Penktoji džiaugsmingoji paslaptis: Radinys šventykloje, autorius Michael D. O'Brien.
PASKUTINĖS savaitę Šventasis Tėvas išsiuntė į pasaulį 29 naujai įšventintus kunigus, prašydamas jų „skelbti ir liudyti džiaugsmą“. Taip! Mes visi turime ir toliau liudyti kitiems džiaugsmą pažinti Jėzų.
Tačiau daugelis krikščionių net nejaučia džiaugsmo, jau nekalbant apie tai. Tiesą sakant, daugelis yra kupini streso, nerimo, baimės ir apleidimo jausmo, nes gyvenimo tempas pagreitėja, padidėja pragyvenimo išlaidos, ir jie stebi, kaip aplinkui atsiskleidžia naujienų antraštės. „Kaip, - klausia kai kurie, - ar galiu būti linksmas? '
PARALIZUOJAMA BAIMĖS
Sukūriau savo kategoriją, pavadintą „Paralyžuotas baimės“ šoninėje juostoje. Priežastis ta, kad nors pasaulyje yra vilties ženklų, realybė mums sako, kad vis didėja tamsos ir blogio audra su griaustiniu. persekiojimas pradžios į bokštą. Kaip evangelistas ir aštuonių vaikų tėvas, aš taip pat kartais turiu susidoroti su savo jausmais, nes žodžio laisvė ir tikroji moralė ir toliau nyksta. Bet kaip?
Pirmas dalykas yra suvokti, kad džiaugsmas, apie kurį kalbu, negali būti sukurtas savo noru ar užburtas. Tai ramybė ir džiaugsmas, kylantis iš kitos sferos:
Ramybę palieku su tavimi; mano ramybę aš tau duodu. Aš ne tau, kaip duoda pasaulis. Neleisk savo širdims nerimauti ar bijoti. (Jono 14:27)
Negaliu sukurti džiaugsmo ir ramybės daugiau nei širdies plakimo. Mano širdis pati pumpuoja kraują. Tačiau I galima pasirinkti nustoti kvėpuoti, nustoti valgyti arba tragiškai nusileisti nuo uolos, ir mano širdis pradės šlubuoti ir net žlugti.
Turime padaryti tris dalykus, kad mūsų dvasinė širdis galėtų įnešti į mūsų gyvenimą antgamtinę ramybę ir džiaugsmą – malones, kurios gali ištverti net ir didžiausiose audrose.
PRAYER
Malda yra mūsų kvėpavimas. Jei nustoju melstis, nustoju kvėpuoti ir mano dvasinė širdis pradeda mirti.
Malda yra naujos širdies gyvenimas. -Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2697 m
Ar kada nors praradote kvapą ar jautėte, kad širdis plaka? Jausmas yra tiesioginės panikos ir baimės jausmas. Krikščionis, kuris nesimeldžia, yra tas, kurį patiria baimė. Jo mintys yra nukreiptos į pasaulį, o ne į aukščiau esančius dalykus, į apčiuopiamą, o ne į antgamtinį. Užuot ieškojęs karalystės, jis pradeda ieškoti materialių dalykų – tų dalykų, kurie sukuria laikiną ir netikrą ramybę ir džiaugsmą (jis trokšta jų ieškoti, o paskui nerimauja, kad gali juos prarasti, kai tik jie bus jo nuosavybė).
Paklusni širdis yra sujungta su vynmedžiu, kuris yra Kristus. Per maldą, pradeda tekėti Šventosios Dvasios syvai, o aš, šakelė, pradedu jausti ramybės ir džiaugsmo vaisius, kuriuos duoda vienintelis Kristus.
Kas pasiliks manyje, o aš jame, duos daug vaisių, nes be manęs tu nieko negali padaryti. (Jono 15: 5)
Tačiau norint gauti šias malones maldoje, būtina nuolankumas ir pasitikėjimas. Nes Dievo karalystė duota tik „vaikams“: tiems, kurie atsiduoda Dievui savo išbandymuose ir silpnybėse, pasitikėdami Jo gailestingumu ir visiškai priklausomi nuo Jo sprendimų laiko.
SAKRAMENTINIS GYVENIMAS: „STIPRIŲJŲJŲ DUONA“
Kitas būdas, kuriuo dvasinė širdis pradeda žlugti, yra „nevalgymas“ – atsiribojimas nuo Šventosios Eucharistijos sakramento arba netinkamas pasiruošimas priimti Viešpaties Kūną ir Kraują.
Suskaldyta širdimi priimdamas Šventąją Komuniją, Jėzus pasakė šventajai Faustinai:
... jei tokioje širdyje yra kas nors kitas, aš negaliu to pakęsti ir greitai palikti tą širdį, pasiimdamas su savimi visas dovanas ir malones, kurias paruošiau sielai. Ir siela net nepastebi Mano ėjimo. Po kurio laiko į vidinę tuštumą ir nepasitenkinimą pateks [sielos] dėmesys. -Faustinos dienoraštis, n. 1638 m
Tavo širdis kaip dubuo. Jei artės prie Eucharistijos širdimi pasukta į viršų, atvira ir pasiruošusi priimti, Jėzus pripildys ją daugybe malonių. Bet jei netikite, kad Jis yra, ar esate užsiėmę kitais dalykais, jūsų širdis yra tarsi apversta... ir visos palaimos, kurias Jis jums būtų suteikę, rieda nuo širdies kaip vanduo iš apversto dubens.
Be to, jei siela yra panardinta į rimtą ir neatleistą nuodėmę, Jėzaus priėmimo tokios būsenos pasekmės gali būti labiau niokojančios nei tiesiog ramybės praradimas:
Žmogus turi ištirti save, valgyti duoną ir gerti taurę. Kiekvienas, kuris valgo ir geria neįskirdamas kūno, valgo ir geria savo nuosprendį. Štai kodėl daugelis iš jūsų serga ir serga, o nemaža dalis miršta. (1 Kor 11, 27)
Ištyrinėti save taip pat reiškia atleisti tiems, kurie mus sužeidė. Jėzus sako, kad jei neatleisite kitiems, tai ir jums nebus atleista (Mt 6, 15).
Daugelis katalikų, kuriuos pažįstu, gali paliudyti apie neįtikėtiną ramybę, kuri pripildo jų sielas po Šventosios Eucharistijos priėmimo arba adoruojant laiką su Jėzumi. Štai kodėl sielos, tokios kaip Dievo tarnaitė Catherine Doherty, sakytų:Gyvenu nuo mišių iki mišių!"
Šventoji Komunija užtikrina mane, kad laimėsiu; ir taip yra. Bijau tos dienos, kai nepriimsiu Šventosios Komunijos. Ši Stipriųjų Duona suteikia man visą reikalingą jėgą vykdyti savo misiją ir drąsos daryti viską, ko Viešpats iš manęs prašo. Manyje esanti drąsa ir stiprybė priklauso ne iš manęs, bet To, kuris gyvena manyje – tai Eucharistija. -Faustinos dienoraštis, n. 91 (patikrinkite 1037)
LAIMINGAS VYRAS
Laimingas žmogus, kurio sąžinė nepriekaištauja, kuris neprarado vilties. – Sirachas 14:2
Nuodėmė yra panaši į dvasinio širdies priepuolio sukėlimą. Mirtina nuodėmė yra tarsi nušokimas nuo uolos, atnešantis mirtį į dvasinį gyvenimą.
aš parašiau kitur apie neįtikėtinas malones, kurias Dievas mums suteikia sakramentinės išpažinties metu. Tai Tėvo apkabinimas ir bučinys pas Jį grįžtančiam sūnui ar dukrai palaidūnui. dažnas Išpažintis yra priešnuodis baimei, nes „baimė susijusi su bausme“ (1 Jn 4, 18). Popiežius Jonas Paulius II, taip pat Šv. Pijus rekomendavo kas savaitę prisipažinimas.
Jėzus yra reiklus, nes linki mums laimės. —POPOLIUS JONAS PAULIS II
Į SKRUPULINGUS
Padrąsinantis žodis kovojantiems su skrupulingumu: dažnas išpažintis neturėtų būti laikomas poreikiu kiekvieną akimirką būti tobulam. Ar tikrai gali būti tobulas? Tu darysi ne būk tobulas, kol būsi danguje, ir tik Dievas gali tave tokiu padaryti. Atvirkščiai, Sutaikinimo sakramentas suteikiamas tam, kad išgydytų nuodėmės žaizdas ir padėtų tau augti tobulybėje. Esi mylimas, net kai nusidedi! Bet kadangi Jis tave myli, Jis nori padėti tau nugalėti ir sunaikinti nuodėmės galią tavo gyvenime.
Neleiskite savo netobulumui nuvilti. Greičiau tai galimybė tapti vis mažesniam, vis labiau panašesniam į vaiką, priklausomą nuo Dievo: „palaiminti vargšai“. Šventasis Raštas sako, kad Jis išaukština ne tobulus, o nuolankiuosius. Be to, šios lengvos nuodėmės, su kuriomis kovojate, neatskiria jūsų nuo Kristaus.
Lengvoji nuodėmė neatima iš nusidėjėlio pašvenčiamosios malonės, draugystės su Dievu, meilės ir dėl to amžinos laimės. -Katalikų Bažnyčios katekizmas, n. 1863 m
Tada pasitikėk Jo meile, o vidinis džiaugsmas ir ramybė bus tavo, nereikės bėgti į išpažintį kiekvieną kartą, kai padarysi sunkią nuodėmę (žr. 1458 katekizme). Jį labiau sužaloja tavo nepasitikėjimas Jo gailestingumu. nei dėl savo silpnumo. Būtent per šį savo abiejų silpnumo priėmimą ir Jo gailestingumas, kuris gamina a parodymai. Ir būtent tavo liudijimo žodžiu šėtonas yra nugalimas (žr. Apr 12:11).
TIKROJI ATGALAI
Laimingas žmogus, kurio sąžinė jo nekaltina. Naujojo Testamento tikinčiajam ši laimė nebūtinai priklauso man tik todėl, kad ant savo sąžinės neradau jokios nuodėmės. Greičiau tai reiškia, kad kai darau nuodėmę, galiu pasitikėti, kad Jėzus manęs nesmerkia (Jono 3:17; 8:11) ir kad per Jį man gali būti atleista ir Pradėk iš naujo.
Tai nereiškia, kad mes turime leidimą ir toliau nusidėti! Tikroji laimė randama atgaila o tai reiškia ne tik išpažinti nuodėmę, bet ir daryti visa, ką Kristus mums įsakė.
Vaikai, mylėkime darbais ir tiesa, o ne tik kalbėkime apie tai. Taip mes žinome, kad esame ištikimi tiesai ir esame ramūs prieš jį... (1 Jn 3, 18-19)
Taip, Dievo valia yra mūsų maistas, momento pareiga mūsų ramybė. Ar nori būti laimingas?
Jei laikysiesi mano įsakymų, išliksi mano meilėje ... Aš tau tai sakiau, kad mano džiaugsmas būtų tavyje ir tavo džiaugsmas būtų pilnas. (Jono 15: 10–11)
Žmogus negali pasiekti tos tikrosios laimės, kurios trokšta visomis savo dvasios jėgomis, nebent laikosi įstatymų, kuriuos Aukščiausiasis Dievas yra išgraviravęs savo prigimtyje. —POPE VIENAS Paulius, „Humanae Vitae“, Enciklika, n. 31; 25 m. Liepos 1968 d
ATREANTIS DŽIAUGSMO SPROGIMAS
Šventosios Dvasios vaisius yra „meilė, džiaugsmas, ramybė...“ (Gal 5, 22). Viduje Artėjančios Sekminės, toms sieloms, kurios laukė su Marija viršutiniame maldos ir atgailos kambaryje, bus malonės sprogimas jų sielose. Tiems, kurie bijo persekiojimo ir artėjančių išbandymų, kurie atrodo neišvengiami, esu tikras, kad šios baimės ištirps Šventosios Dvasios ugnyje. Tie, kurie ruošia savo sielas dabar maldoje sakramentai ir meilės darbai patirs jau gaunamų malonių pagausėjimą. Džiaugsmas, meilė, ramybė ir galia, kurią Dievas išlies į jų širdis, daugiau nei nugalės jų priešus.
Ten, kur Kristus skelbiamas Šventosios Dvasios galia ir Jis priimamas atvira siela, visuomenė, nors ir kupina problemų, tampa „džiaugsmo miestu“. - popiežius Benediktas XVI, Homilija per 29 kunigų šventimus; Vatikanas, 29 m. balandžio 2008 d.; Naujienų agentūra ZENIT
Viltis nenuvilia, nes Dievo meilė išlieta į mūsų širdis per mums duotą Šventąją Dvasią. (Romiečiams 5:5)
Kai meilė visiškai išstūmė baimę ir baimė pavirto meile, tada mūsų Gelbėtojo mums atnešta vienybė bus visiškai įgyvendinta... — Šv. Grigalius Nysietis, vyskupas, Homilija apie Giesmių giesmę; Valandų liturgija, II tomas, p. 957
Pirmą kartą paskelbta 7 m. Gegužės 2008 d
PAPILDOMA LITERATŪRA:
