BE VILKOS?
Kas gali sutrukdyti pasauliui pasinerti į nežinomą tamsą, kuri kelia grėsmę taikai? Dabar, kai diplomatija žlugo, ką mums belieka daryti?
Atrodo beveik beviltiška. Tiesą sakant, dar negirdėjau, kad popiežius Jonas Paulius II kalbėtų tokiais rimtais žodžiais, kaip jis pastaruoju metu.
Vasario mėnesį radau šį komentarą nacionaliniame laikraštyje:
„Sunkumai pasaulio horizonte, atsirandantys šio naujo tūkstantmečio pradžioje, verčia mus tikėti, kad tik poelgis iš aukštybių gali priversti mus tikėtis ateities, kuri yra mažiau niūri“. („Reuters“ naujienų agentūra, 2003 m. Vasaris)
Vėlgi, šiandien Šventasis Tėvas perspėjo pasaulį, kad nežinome, kokios pasekmės mūsų laukia, jei bus kariaujama Irake. Dėl popiežiaus griežtumo didžiausio pasaulyje katalikų televizijos tinklo EWTN generalinis direktorius pareiškė:
„Šventasis mūsų tėvas maldavo ir maldavo, kad meldžiamės ir pasninkaujame. Šis Kristaus vietininkas žemėje žino kažką, aš esu įsitikinęs, kad mes nežinome - kad šio karo rezultatai, jei jis įvyks, bus katastrofa ne tik miestui, tokiam kaip Ninevė, bet ir pasauliui. “ (Diakonas Williamas Steltemeieris, 7 m. Mišios, 12 m. Kovo 2003 d.).
VILTES GRANDINĖ
Popiežius mus visus pakvietė Malda ir atgailos sujudinti Dangų, kad įsikištų ir užtikrintų taiką šioje situacijoje. Norėčiau pabrėžti vieną konkretų Šventojo Tėvo prašymą, kuris, manau, iš esmės gali būti nepastebėtas.
Savo apaštaliniame laiške, išleistame Rožinio metų pradžioje 2002 m. Spalio mėn., Popiežius Jonas Paulius vėl teigia:
„Dideli iššūkiai, su kuriais susiduria pasaulis naujojo Tūkstantmečio pradžioje, verčia mus galvoti, kad tik įsikišimas iš viršaus, galintis nukreipti konfliktinėse situacijose gyvenančių ir tautų likimus valdančių žmonių širdis, gali duoti pagrindo tikiuosi šviesesnės ateities. Rožinis savo prigimtimi yra taikos malda “. „Rosarium Virginis Mariae“, 40 m.)
Be to, pažymėdamas grėsmę šeimai, kuri kelia grėsmę visuomenei, jis sako:
„Kartais, kai pačiai krikščionybei atrodė grėsmė, jos išlaisvinimas buvo priskirtas šios maldos jėgai, o Rožinio Dievo Motina buvo pripažinta ta, kurios užtarimas atnešė išganymą.“ (Ten pat, 39.)
Popiežius primygtinai ragina Kristaus kūną su nauju įkarščiu pasiimti Rožinį ir ypač melstis už „taiką“ ir „šeimą“. Atrodo, lyg jis sakytų, kad tai yra mūsų paskutinė išeitis, kol ši niūri ateitis pasieks žmonijos slenksčius.
MARIJA – BAIMĖ
Žinau, kad yra daug prieštaravimų ir rūpesčių dėl Rožinio ir pačios Marijos ne tik su mūsų išsiskyrusiais broliais ir seserimis Kristuje, bet ir Katalikų Bažnyčioje. Taip pat suprantu, kad ne visi iš jūsų tai skaitote katalikai. Tačiau popiežiaus laiškas apie Rožinį gali būti puikiausias mano perskaitytas dokumentas, kuriame paprastai ir išsamiai paaiškinama, kodėl ir kas yra Rožinio apylinkėse. Tai paaiškina Marijos vaidmenį ir rožinio kristocentrinį pobūdį - tai yra, kad tų mažų karoliukų tikslas yra mus priartinti prie Jėzaus. O Jėzus yra taikos kunigaikštis. Žemiau įklijavau nuorodą į Šventojo Tėvo laišką. Tai nėra ilga, ir aš rekomenduoju ją perskaityti net ir katalikams - tai geriausias ekumeninis tiltas į Mariją, kurią skaičiau.
Asmeniškai, meldžiau Rožinį nuo jaunystės. Tėvai to mokė mus, ir aš tai sakau nuo to laiko, įjungęs ir išjungęs visą gyvenimą. Bet dėl kažkokių keistų priežasčių praėjusią vasarą jaučiausi ypač traukiama šios maldos, melstis ją kasdien. Iki tol nesipriešinau melstis kasdien. Jaučiau, kad tai našta, ir neįvertinau kai kurių žmonių kaltės dėl to, kad jos kasdien nesimeldžiau. Iš tikrųjų Bažnyčia niekada nepadarė šios maldos įpareigojimu.
Bet kažkas mano širdyje paskatino tai priimti asmeniškai ir kasdien kaip šeimą. Nuo tada pastebėjau dramatiškų dalykų, vykstančių manyje ir mūsų šeimos gyvenime. Atrodo, kad mano dvasinis gyvenimas gilėja; atrodo, kad gryninimasis didėja sparčiau; ir į mūsų gyvenimą įeina daugiau ramybės, tvarkos ir harmonijos. Tai galiu priskirti tik ypatingam Marijos, mūsų dvasinės mamos, užtarimui. Daugelį metų kovojau, kad nedaug sėkmingai įveikčiau charakterio trūkumus ir silpnybes. Staiga šie dalykai kažkaip išsisprendžia!
Ir tai turi prasmę. Marijai ir Šventajai Dvasiai prireikė suformuoti Jėzų jos įsčiose. Taip pat Marija ir Šventoji Dvasia mano sieloje formuoja Jėzų. Ji, žinoma, nėra Dievas; bet Jėzus ją pagerbė suteikdamas jai šį gražų vaidmenį būdamas mūsų dvasine motina. Juk mes esame Kristaus kūnas, o Marija nėra kūno neturinčios galvos, kuri yra Kristus, motina!
Taip pat verta pabrėžti, kad dauguma šventųjų labai mylėjo Mariją ir giliai jai atsidavė. Būdama artimiausia žmogui Kristui dėl motinystės Atpirkėjui, panašu, kad ji sugeba „pritraukti“ tikinčiuosius Kristui. Ji nėra „kelias“, bet sugeba aiškiai nurodyti kelią tiems, kurie eina jos „fiat“ ir pasitiki motinos globa.
MARIJA, ŠVENTOSIOS DVASIOS ŠVENTĖ
Norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką, kuris man pasirodė per pastaruosius kelis mėnesius. Popiežius Jonas Paulius meldėsi, kad „nauja penkiasdešimt diena“ įvyktų mūsų pasaulyje. Per pirmąją penktadienį Marija buvo susirinkusi į viršutinį kambarį, apaštalams meldžiantis, kad ateitų Šventoji Dvasia. Po dviejų tūkstančių metų atrodo, kad vėl atsidūrėme viršutiniame sumaišties ir baimės kambaryje. Tačiau popiežius Jonas Paulius kviečia mus suimti Marijos ranką ir dar kartą melstis už Šventosios Dvasios atėjimą.
O kas nutiko po to, kai Dvasia atėjo prieš du tūkstantmečius? Per apaštalus prasidėjo nauja evangelizacija, o krikščionybė greitai išplito visame pasaulyje. Manau, neatsitiktinai popiežius Jonas Paulius dažnai kalbėjo, kad jis numato „naujo pavasario“ atsiradimą žemėje, „naują evangelizaciją“, kaip jis sako. Ar matote, kaip visa tai tarsi susieja?
Aš nežinau apie tave, bet noriu būti pasirengęs šiam išliejimui iš Dvasios, kad ir kaip tai įvyktų. Ir man atrodo aišku, kad Rožinio Dievo Motinai tenka ypatingas vaidmuo šioje naujoje penktadienio šventėje.
Galbūt Šventasis Tėvas mano, kad Rožinis yra paskutinis gelbėjimosi ratas mūsų civilizacijai, siekiant išvengti nereikalingų kančių. Aišku, ar popiežius meldžiasi, kad mes, Kristaus Kūnas, dosniai atsakytume į kvietimą į šią maldą:
"Tegul šis mano kreipimasis nelieka neišgirstas!" (Ten pat. 43.)
Norėdami rasti laišką Rožančiaus, spustelėkite čia: „Rosarium Virginis Mariae“
