Gera mirtis

PASKIRTIS PASKIRSTYTI
Diena 4

 

IT sako Patarlėse,

Neturėdami vizijos, žmonės praranda santūrumą. (Pat 29:18)

Pirmosiomis šio gavėnios rekolekcijų dienomis būtina turėti viziją, ką reiškia būti krikščioniu, Evangelijos viziją. Arba, kaip sako pranašas Ozėjas:

Mano žmonės žūva dėl žinių trūkumo! (Oz 4: 6)

Ar pastebėjote, kaip mirtis tapo mūsų pasaulio problemų sprendimu? Jei turite nepageidaujamą nėštumą, sunaikinkite jį. Jei sergate, esate per senas ar sergate depresija, nusižudykite. Jei įtariate, kad kaimyninė tauta kelia grėsmę, atlikite prevencinį streiką... mirtis tapo universaliu sprendimu. Bet taip nėra. Tai melas iš „melo tėvo“, šėtono, kurį Jėzus sakė esant a „Melagis ir žudikas nuo pat pradžių“. ^[1]plg. Jono 8: 44–45

Vagis ateina tik vogti, skersti ir sunaikinti; Aš atėjau tam, kad jie turėtų gyvenimą ir turėtų jį gausiau. (Jono 10:10)

Taigi Jėzus nori, kad turėtume gausų gyvenimą! Bet kaip tai suderinti su tuo, kad visi vis tiek sergame, senstame... vis tiek mirštame? Atsakymas yra toks, kad gyvenimas, kurį Jėzus atėjo atnešti, yra a dvasinis life. Nes tai, kas mus skiria nuo amžinybės, yra a dvasinė mirtis.

Nes atpildas už nuodėmę yra mirtis, o Dievo dovana yra amžinasis gyvenimas Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje. (Romiečiams 6:23)

Šis „gyvenimas“ iš esmės yra Jėzus. Tai yra Dievas. Ir Jis yra pradėtas mūsų širdyse per Krikštą. Tačiau jis turi augti, ir būtent tai mums rūpi šiose gavėnios rekolekcijose: subręsti mumyse esantį Jėzaus gyvenimą. Ir štai kaip: mirtinai visa, kas nėra iš Dievo Dvasios, tai yra visa, kas yra „kūniška“, kas kūniška ir netvarkinga.

Taigi, kaip krikščionys, galime kalbėti apie „gerąją mirtį“. Tai yra, mirštantis sau ir visa tai, kas neleidžia Kristaus gyvybei augti mūsų viduje ir neapvaldyti. O nuodėmė tam ir neleidžia „Nuodėmės atlyginimas yra mirtis“.

Savo žodžiais ir gyvenimu Jėzus parodė mums kelią į amžinąjį gyvenimą.

...jis ištuštėjo, įgaudamas vergo pavidalą... nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, net iki mirties ant kryžiaus. (Fil 2, 7–8)

Ir Jis įsakė mums eiti šiuo keliu:

Kas nori sekti paskui mane, turi išsižadėti savęs, imti savo kryžių ir sekti paskui mane. (Mt 16:24)

Taigi mirtis is sprendimas: bet ne tyčinis savo ar kito kūno sunaikinimas, o savo mirtis valios. „Tebūnie ne mano, o tavo valia“, Jėzus pasakė Getsemanėje.

Dabar visa tai gali skambėti niūriai ir slegiančiai, savotiška liguista religija. Bet tiesa tokia nuodėmė yra tai, kas daro gyvenimą niūrų, slegiantį ir liguistą. Man patinka tai, ką pasakė Jonas Paulius II,

Jėzus reikalauja, nes nori tikros mūsų laimės. PALAIMINTAJAS PAULAS II, 2005 m. Pasaulio jaunimo dienos pranešimas, Vatikanas, 27 m. Rugpjūčio 2004 d., Zenit.org

Nors budizmas baigiasi savęs ištuštėjimu, krikščionybė – ne. Jis tęsiasi pripildant Dievo gyvenimą. Jėzus pasakė:

Jei kviečių grūdas nenukrenta ant žemės ir miršta, jis lieka tik kviečio grūdu; bet jei jis miršta, jis duoda daug vaisių. Kas myli savo gyvybę, tas ją praranda, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui. Kas man tarnauja, turi sekti paskui mane, o kur aš būsiu, ten bus ir mano tarnas. (Jono 12:24-26)

Ar girdi, ką Jis sako? Tas, kuris atmeta nuodėmę, kuris pirmiausia ieško Dievo karalystės, o ne savo karalystės, visada bus su Jėzumi: „Kur aš būsiu, ten bus ir mano tarnas“. Štai kodėl šventieji buvo taip užkrečiamai kupini džiaugsmo ir ramybės: jie apsėdo juos apsėdusį Jėzų. Jie nevengė to, kad Jėzus buvo ir yra reiklus. Krikščionybė reikalauja savęs išsižadėjimo. Jūs negalite turėti Prisikėlimo be kryžiaus. Tačiau mainai tiesiogine prasme yra ne iš šio pasaulio. Ir štai kas iš tikrųjų yra šventumas: visiškas savęs neigimas iš meilės Kristui.

...šventumas matuojamas pagal „didžiąją paslaptį“, kurioje nuotaka meilės dovana atsako į Jaunikio dovaną. -Katalikų Bažnyčios katekizmas, n. 773 m

Taip, jūs iškeičiate savo gyvenimą į Kristaus, kaip Jis iškeitė savo gyvenimą į jūsų. Štai kodėl Jis pasirinko Sužadėtinės ir Jaunikio įvaizdį, nes laimė, kurią Jis ketina jums skirti, yra vienybės su Šventąja Trejybe palaima – visiškas ir visiškas savęs dovanojimas kitam.

Krikščionybė yra kelias į džiaugsmą, o ne liūdesį ir tikrai ne mirtį... bet tik tada, kai priimame ir priimame „gerąją mirtį“.

 

SANTRAUKA IR RAŠTAS

Turime neigti kūno aistras ir atgailauti dėl nuodėmės, kad rastume laimę, kurios mums trokšta Dievas: mumyse gyvenantį Jo gyvenimą.

Nes mes, gyvieji, esame nuolat atiduodami mirčiai dėl Jėzaus, kad Jėzaus gyvybė apsireikštų mūsų mirtingame kūne. (2 Kor 4, 11)

 

 

Norėdami prisijungti prie Marko šiame gavėnios rekolekcijose,
spustelėkite žemiau esančią juostą prenumeruoti.
Jūsų el. Paštas nebus bendrinamas su niekuo.

PASTABA: Daugelis abonentų neseniai pranešė, kad nebegauna el. Laiškų. Patikrinkite savo šlamšto ar šlamšto aplanką ir įsitikinkite, kad mano el. Laiškai ten nenusileidžia! Dažniausiai taip būna 99% laiko. Be to, pabandykite iš naujo užsiprenumeruoti čia. Jei tai nepadeda, susisiekite su savo interneto paslaugų teikėju ir paprašykite leisti man el. Laiškus.

ŠIO RAŠYMO PASTABA:

Podcast: Žaisti naujame lange | parsisiųsti