KARTĄ diskusijos apie Dievą, religiją, tiesą, laisvę, dieviškuosius įstatymus ir kt. galime priversti pamiršti pagrindinę krikščionybės žinią: mums reikia ne tik Jėzaus, kad būtume išgelbėti, bet ir Jo, kad būtume laimingi. .
Tai nėra tiesiog intelektualaus sutikimo su išganymo žinia, pasirodymo sekmadienio pamaldose ir bandymo būti maloniu žmogumi reikalas. Ne, Jėzus ne tik sako, kad turėtume Juo tikėti, bet ir kad iš esmės, be Jo, galime išsiversti niekas (Jono 15:5). Kaip šakelė, atjungta nuo vynmedžio, ji niekada neduos vaisių.
Iš tiesų istorija iki to momento, kai Kristus atėjo į pasaulį, įrodė esmę: maištas, susiskaldymas, mirtis ir disharmonija po Adomo nuopuolio kalbėjo pats už save. Taip pat nuo Kristaus prisikėlimo, vėlesnis Evangelijos priėmimas tautose arba jos nebuvimas taip pat yra pakankamai įrodymas, kad be Jėzaus žmonija nuolat patenka į susiskaldymo, sunaikinimo ir mirties pinkles.
Taigi labiau nei bet kada turime atskleisti pasauliui šias pagrindines tiesas: kad „Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“. (Mt 4:4) Tai „Dievo karalystė yra ne maistas ir gėrimas, o teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje“. (Rom 14:17) Ir todėl turėtume „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo“ (Mt 6:33) ne mūsų karalystė ir daugybė poreikių. Taip yra todėl, kad Jėzus „atėjo, kad jie turėtų gyvenimą ir turėtų jo gausiau“. (Jono 10:10) Ir taip Jis sako: „Ateikite pas mane visi, kurie dirbate ir esate prislėgti, aš jus atgaivinsiu“. (Mt 11:28) Matai, ramybė, džiaugsmas, poilsis... jie randami Jame. Ir taip tie, kurie ieško Jam pirma, kas ateina pas Jam visam gyvenimui, kurie artinasi Jam pailsėti ir numalšinti jų prasmės, vilties, laimės troškulį – šių sielų, sako Jis, „Iš jo vidaus tekės gyvojo vandens upės“. (John 7: 38)
...kas geria vandenį, kurį duosiu, tas niekada netrokš; vanduo, kurį duosiu, taps jame vandens šaltiniu, trykštančiu į amžinąjį gyvenimą. (Jono 4:14)
Jėzaus duodamus vandenis sudaro malonė, tiesa, galia, šviesa ir meilė – tai, kas Adomas ir Ieva buvo atimti po nuopuolio, ir visa, ko reikia tikrai žmogus ir ne tik gerai funkcionuojantys žinduoliai.
Atrodo, kad Jėzus, pasaulio šviesa, atėjo kaip tyras dieviškosios šviesos spindulys, einantis per laiko ir istorijos prizmę ir suskaidytas į tūkstančius „malonės spalvų“, kad kiekviena siela, skonis ir asmenybė galėtų Jį surasti. Jis kviečia mus visus nusiprausti krikšto vandenimis, kad būtume apvalyti ir sugrąžinti į malonę; Jis liepia mums sunaudoti patį Jo Kūną ir Kraują, kad turėtume amžinąjį gyvenimą; ir Jis ragina mus sekti Jį visame kame, tai yra Jo meilės pavyzdžiu, „Kad mano džiaugsmas būtų jumyse ir jūsų džiaugsmas būtų pilnas“. (John 15: 11)
Taigi, matote, mes esame baigtas Kristuje. Jame atrandama mūsų gyvenimo prasmė. Jėzus atskleidžia, kas aš esu, atskleisdamas, koks turi būti žmogus, taigi, kuo aš turiu tapti. Nes aš esu ne tik Jo sukurta, bet ir sukurta pagal jo atvaizdą. Taigi, nors akimirką gyventi atskirai nuo Jo; sudaryti planus, kurie Jį neįtraukia; leistis į ateitį, kurioje jis nedalyvauja... yra kaip automobilis be dujų, laivas be vandenyno ir užrakintos durys be rakto.
Jėzus yra raktas į amžinąjį gyvenimą, į gausų gyvenimą, į laimę čia ir dabar. Štai kodėl kiekvienas žmogus turi plačiai atverti Jam savo širdį, pakviesti Jį į vidų, kad galėtų mėgautis Dievišku Jo buvimo pokyliu, kuris vienintelis pasotina kiekvieną ilgesį.
Štai, aš stoviu prie durų ir beldžiuosi. Jei kas išgirs mano balsą ir atidarys duris, [aš] įeisiu į jo namus ir vakariuosiu su juo, o jis su manimi. (Apr 3:20)
Žmogaus nelaimingumo matas – tai matas, iki kurio žmogus uždarė savo širdį Dievui, Jo Žodžiui, Jo keliui. Malda, ypač širdies malda kas ieško Jo kaip draugo, kaip meilužio, kaip visko, kas yra viskas, yra tai, kas atveria duris Jo širdis ir keliai į rojų.
Užtenka tau mano malonės, nes silpnybėje galia tampa tobula... O aš jums sakau: prašyk, ir tu gausi. ieškok ir rasi; belsk ir tau bus atidarytos durys. (2 Kor 12:9; Luko 11:9)
Malda, vaikeliai, yra tikėjimo širdis ir amžinojo gyvenimo viltis. Todėl melskitės širdimi, kol širdis giedos su padėka Dievui Kūrėjui, kuris davė jums gyvybę. — Medjugorjės Dievo Motina tariamai Marijai, 25 m. birželio 2017 d
Todėl, jūs tėvai, padarykite maldą savo širdies ir namų centru. Mamos, padarykite Jėzų savo šeimos gyvenimo ir dienų centru. Tegul Jėzus ir Jo Žodis tampa jūsų kasdiene duona. Ir tokiu būdu, net kančios apsuptyje, pažinsite tą šventą pasitenkinimą, kurį kadaise ragavo Adomas, o dabar džiaugiasi šventieji.
Jie laimingi, kurių stiprybė yra tavyje, kurių širdyse – keliai į Sioną. Eidami per Karčiųjų slėnį, jie paverčia jį šaltinių vieta, rudeninis lietus aplieja palaiminimu. Jie vaikščios su vis stiprėjančia jėga... (Psalmyno 84:6-8)
Jus myli.
Kelionė su Marku Šios Dabar Žodis,
spustelėkite žemiau esančią juostą prenumeruoti.
Jūsų el. Paštas nebus bendrinamas su niekuo.
